Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarties B. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Institucija) B. J., A. V. įmonės vadovui, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2009 m. gegužės 19 d., apie 10.10 val., A. V. įmonės vairavimo instruktorius A. V. nepateikė mokinio P. B. praktinio vairavimo mokymo lapo, vairavimo metu ant mokomosios transporto priemonės nebuvo įrengtas papildomas išorinis dešinės pusės veidrodis vairavimo instruktoriui. Tuo pažeisti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 2B-302 patvirtinto Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 36 punktas, susisiekimo ministro 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 3-293 patvirtinto Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo (toliau – ir Reikalavimai) 6.4.7 punktas. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 137³ straipsnio 1 dalyje.

II.

Nurodė ATPK 20 straipsnį, 30 straipsnio 2 dalį, 30¹ straipsnį, atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pavojingumo laipsnį, jo šeimyninę ir turtinę padėtį, į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi galiojančių nuobaudų, dėl padaryto pažeidimo gailisi, ir darė išvadą, kad yra prielaidos taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti švelnesnę nei numatyta įstatyme nuobaudą.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

IV.

ATPK 137³ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už nustatytų reikalavimų transporto priemonių vairuotojams rengti ar kvalifikacijai kelti, taip pat techninių apžiūrų centrų kontrolieriams ir ekspertams rengti nesilaikymą. Nurodyta, kad toks pažeidimas užtraukia įstaigų, įmonių, rengiančių transporto priemonių vairuotojus ar techninių apžiūrų centrų kontrolierius ir ekspertus, vadovams baudą nuo 500 iki 10000 litų.

B. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir Institucijos nutarimu paskirta nuobauda už tai, kad A. V. įmonės, kuriai vadovavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (b. l. 18), vairavimo instruktorius nepateikė mokinio praktinio vairavimo mokymo lapo, be to, vairavimo mokymo metu ant mokomosios transporto priemonės nebuvo įrengtas išorinis dešinės pusės veidrodis vairavimo instruktoriui.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje įtvirtinta pirminio mokymo sąvoka, nurodant, kad tai yra mokymas, per kurį įgyjama teorinių žinių, praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad, užtikrindama eismo saugumą, Susisiekimo ministerija ar jos įgaliotos institucijos nustato vairuotojų pirminio mokymo tvarką. Aprašo 1 punkte įtvirtinta šio teisės akto reguliuojamų visuomeninių santykių sritis, be kita ko, apimanti motorinių transporto priemonių vairuotojų pirminio mokymo reikalavimus. Aprašo 7 punkte nurodyta, kad mokiniai, kurie turi pirminio mokymo kursų baigimo liudijimus ir siekia pagilinti savo teorijos žinias ir (ar) įtvirtinti praktinio vairavimo įgūdžius (toliau – papildomas mokymas), mokymo turinį ir apimtį pasirenka savarankiškai. Ši nuostata taikoma tik tuo atveju kai siekiama papildomai mokytis tos kategorijos transporto priemonės, kurios mokymo kursą mokinys yra baigęs.

Sistemiškai aiškinant nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad B. J. inkriminuoto pažeidimo padarymo metu galiojęs teisinis reglamentavimas pirminiu mokymu laikė ne tik teorinį ir praktinį mokymą dar neturintiems pirminio mokymo kursų baigimo liudijimų, bet ir juos turintiems, tačiau siekiantiems pagilinti savo teorijos žinias ir (ar) įtvirtinti praktinio vairavimo įgūdžius. Kaip matyti iš Apraše vartojamų sąvokų išdėstymo, šios abi mokymo rūšys priskirtinos pirminiam mokymui, taigi, jas reguliuoja Apraše įtvirtintos normos. Vis tik, šiame teisės akte įtvirtintų normų analizė rodo, kad papildomo vairavimo mokymo išskyrimas nėra tik deklaratyvus, kadangi reguliuojamas nustatant nevienodus reikalavimus abiems pirminio mokymo rūšims.

B. J. teigia, kad A. V. mokė mokinį papildomo praktinio vairavimo pagal papildomo mokymo sutartį, todėl, atsižvelgiant į Aprašo 41 punktą, neprivalėjo su savimi turėti vairavimo mokymo lapo. Iš byloje esančio 2009 m. gegužės 19 d. praktinio vairavimo mokymo tikrinimo akto matyti, kad Institucijai buvo pateikta prašymo-mokymo sutartis Nr. 4 dėl papildomo praktinio vairavimo mokymo (b. l. 20). Byloje nėra ginčo, kad A. V. tikrinimo metu atliko pirminį papildomą praktinio vairavimo mokymą, tačiau nesutariama, ar Aprašo 36 punkte minimą dokumentą, kuriame tvarkoma praktinio vairavimo mokymo apskaita (įskaitant ir papildomą praktinio vairavimo mokymą), - vairavimo mokymo lapą - vairavimo instruktorius privalo turėti ir pateikti tikrinančiajam papildomo praktinio vairavimo mokymo metu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, vien tik remdamasis Aprašo 38 punktu, nepagrįstai konstatavo, kad papildomo vairavimo metu taikomi tie patys reikalavimai kaip ir pirminio praktinio mokymo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame punkte tėra nustatyta vairavimo mokymo lapų pildymo tvarka prieš ir po kiekvieno praktinio vairavimo mokymo. Tiek minėta norma, tiek kitos Aprašo normos, reglamentuojančios vairavimo mokymo lapą, rodo, kad šis dokumentas būtinas vykdant bet kurią pirminio praktinio mokymo rūšį. Aprašo 40, 41 punktų analizė taip pat tokio reikalavimo nepaneigia, tačiau nustato vairavimo instruktoriams pareigą turėti tinkamai įformintą vairavimo mokymo lapą ir jį pateikti kontroliuojantiems pareigūnams tik praktinio vairavimo mokymo metu. Vykdant papildomą praktinį vairavimo mokymą tarp Apraše pateiktų reikalaujamų turėti mokymo metu dokumentų vairavimo mokymo lapas nėra nurodytas (Aprašo 41 p.).

Iš 2009 m. gegužės 19 d. praktinio vairavimo mokymo tikrinimo akto, administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad tikrinimas buvo atliekamas praktinio vairavimo metu, J. Tiškevičiaus g., Vilniuje. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius, kad vairavimo mokymo lapas patikrinimo metu buvo vairavimo mokyklos patalpose. Todėl nesant teisės aktuose aiškiai įtvirtinto reikalavimo pirminio papildomo praktinio vairavimo mokymo metu vairavimo instruktoriui su savimi turėti ir pateikti tikrinančiajam praktinio vairavimo mokymo lapą, tokio dokumento nepateikimas pirminio papildomo praktinio mokymo metu negali užtraukti administracinės atsakomybės. Tokios pozicijos nepaneigia ir atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos pateiktas įstatymo leidėjo ketinimus galimai atskleidžiantis Aprašo normų aiškinimas, pažymint, kad po administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo padarymo laiko pakeista Aprašo redakcija abi pirminio mokymo rūšis aptartoje srityje reglamentuoja vienodai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N12-150/2004). Toks aiškinimas iš esmės atitinka bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme. Pastarasis reikalavimas Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomas įvykdytu, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo, gali žinoti, kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam baudžiamąją atsakomybę (Administracinių teismų praktika Nr. 10, 74 p., administracinė byla Nr. N6-1313/2006). Teisinė atsakomybė, kylanti taikant ATPK, savo pobūdžiu yra, be kita ko, ir baudžiamoji. Taigi šios atsakomybės rūšiai su tam tikrais pakeitimais taikytini baudžiamojoje teisėje galiojantys principai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad plečiamai aiškinti teisės aktų ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau, negu ją numatė įstatymų leidėjas, negalima (pvz., administracinė byla Nr. N7-1148/2004).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad B. J. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už praktinio vairavimo mokymo lapo nepateikimą. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole jam suformuotas kaltinimas ir dėl kito pažeidimo, numatyto Reikalavimuose, padarymo. B. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairavimo mokymo metu ant mokomosios transporto priemonės nebuvo įrengtas papildomas išorinis dešinės pusės veidrodis vairavimo instruktoriui.

Reikalavimų 6.4.8 punkte nustatyta, kad mokomosios transporto priemonės turi būti su nustatyta tvarka išorėje ir viduje įrengtais papildomais galinio vaizdo veidrodėliais vairavimo instruktoriui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia, kad mokymo vairuoti metu buvo naudojama mokomoji transporto priemonė, neatitinkanti Reikalavimų 6.4.8 punkto reikalavimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra paneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyta aplinkybė, jog mokomosios transporto priemonės veidrodėlis nukrito mokymo metu plaunant automobilį plovykloje, o po to, tęsus to paties mokinio mokymą ta pačia transporto priemone, ši priemonė buvo sustabdyta patikrinimui. Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir vairavimo instruktorius nagrinėjamu atveju nesutampa, byloje nėra duomenų, kad praktinio vairavimo mokymo metu kartu mokomojoje transporto priemonėje važiavo ir B. J., taip pat nėra nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo informuotas apie vairavimo mokymo metu sulūžusį veidrodėlį ar kitokiu būdu žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti ar pagrįstai numatyti, kad tokia, Reikalavimų 6.4.8 punkto neatitinkančia, mokomąja transporto priemone buvo mokoma praktinio vairavimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra įrodyta B. J. inkriminuoto pažeidimo, pasireiškusio Reikalavimų 6.4.8 punkto pažeidimu, subjektyvioji pusė (kaltė). Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti reikšmingas B. J. kaltei, pažeidus Reikalavimų 6.4.8 punktą, nustatyti aplinkybes, tačiau nuo administracinio teisės pažeidimo protokole fiksuoto pažeidimo padarymo praėjus daug laiko, konstatuotina, kad grąžinti bylą apygardos administraciniam teismui naujų įrodymų rinkimui nebėra tikslinga.

Atsižvelgus į tai, kad kaltinimas B. J. buvo suformuotas dėl ATPK 137³ straipsnio 1 dalies pažeidimo už dviejų savarankiškų veikų padarymą, iš kurių nustatyta, kad viena veika inkriminuota kaip pažeidimas nepagrįstai, o kita veika padaryta neįrodžius B. J. kaltės, darytina išvada, kad yra pagrindas, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylą B. J. atžvilgiu nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

B. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.