- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- e2-5628-1071/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00504-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Lexforis“
- Advokatai
- Robertas Skėrys
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lexforis“ dėl pavedimo sutarties sąlygų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio ir bankroto administratorei išmokėtos atlyginimo dalies grąžinimo (priteisimo).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2015 m. kovo 13 d. tarp ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Lexforis“ sudarytos pavedimo sutarties 4.2 ir 4.3 punktų nuostatas; 2) taikius vienašalę restituciją priteisti iš atsakovės ieškovės“ naudai 17100,00 Eur skolą; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą ieškovei, o įmonės bankroto administratore paskyrė atsakovę. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. spalio 3 d. 2015 m. kovo 13 d. vykusiame pirmajame BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ kreditorių susirinkime 7 darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta administratorės UAB „Lexforis“ pasiūlyta administravimo išlaidų sąmata: nustatytas fiksuotas atsakovės atlyginimas – 50000,00 Eur (plius PVM) visam bankroto laikotarpiui, nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro bei 20 proc. sėkmės mokestis nuo išieškotų sumų; ir kitos išlaidos reikalingos bankroto proceso metu pagal faktą, gavus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Šio kreditorių susirinkime priimto nutarimo pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės, atstovaujamos direktoriaus M. M., tą pačią dieną, t. y. 2015 m. kovo 13 d. atsakovės suformuluotomis sąlygomis, buvo sudaryta pavedimo sutartis (toliau - Sutartis) kuria atsakovė, būdama ieškovės bankroto administratore, įsipareigojo ieškovės vardu ir lėšomis atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankroto procedūrų vykdymu, būtinus pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) ir kitų Lietuvos Respublikos (toliau – LR) teisės aktų reikalavimus, įskaitant, bet neapsiribojant: atlikti visus su įmonės turto administravimu ir disponavimu susijusius veiksmus; ĮBĮ nustatyta tvarka paskirti kompetentingus fizinius asmenis, turinčius teisę teikti bankroto administravimo paslaugas įmonės bankrotui administruoti; ĮBĮ nustatyta tvarka suteikti ieškovės kreditoriams visą informaciją apie pavedimo vykdymo eigą; vykdyti kitus ieškovės kreditorių reikalavimus bei nutarimus; atlikti kitus ĮBĮ bei kituose LR teisės aktuose numatytus ieškovės administravimo veiksmus, būtinus ĮBĮ keliamiems tikslams ieškovės bankrotui pasiekti (pavedimo sutarties 1.1-1.2, 2.1-2.5 punktai). Taigi šios Sutarties pagrindu tarp atsakovės (įmonės bankroto administratorės) ir ieškovės susiklostė sutartiniai pavedimo administruoti nemokios įmonės turtą teisiniai santykiai. Nors Sutartis buvo sudaryta vėliau nei atsakovė buvo paskirta administratore, šios Sutarties teisiniai padariniai buvo taikomi ex tunc, t. y. nuo pat teismo nutarties skirti teismo administratorių įsiteisėjimo dienos, t. y. 2014 m. spalio 3 d. Nurodė, jog nepaisant ĮBĮ 36 straipsnio 5 ir 6 dalyse imperatyviai nustatytos administratorei mokėtino atlyginimo tvarkos, Sutartimi atsakovei buvo suteikta teisė visą atlyginimą išsimokėti avansu, t. y. iš karto savo nuožiūra, kai tik bus sukaupta pakankamai lėšų iš ieškovės gautų įmokų, ieškovės veiklos įplaukų, turto pardavimo ir (ar) kitokio perleidimo (Sutarties 4.3 punktas). Be to, atsakovės iniciatyva į Sutartį 4.2 punktu buvo įrašyta sąlyga, jog „50.000,00 Eur (plius PVM) siekiantis fiksuotas atsakovės atlyginimo dydis nebus keičiamas (didinamas, mažinamas ar kitaip perskaičiuojamas) nepriklausomai nuo atsakovės atliktų vykdant šią Sutartį veiksmų (darbų) apimties ir/ar skaičiaus, faktinio Administratoriaus darbo laiko (pavedimo vykdymo termino), Sutarties pasibaigimo momento ar kitų aplinkybių“. Tokiu būdu, atsakovė pateikdama pasirašyti ieškovės įgaliotam atstovui iš anksto parengtą Sutartį sau užsitikrino, jog bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo atliktų veiksmų ir pasiektų rezultatų, ji avansu galės sau išsimokėti iš ieškovės kaupiamosios sąskaitos 50.000,00 Eur (plius PVM) fiksuotą atlyginimą, nors tai ir prieštarauja ĮBĮ 36 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatoms. Vadovaudamasi Sutarties 4.3 punktu, 2015 m. spalio 15 d. atsakovė pateikė ieškovei apmokėti PVM sąskaitą – faktūrą LEX Nr. 014 bendrai 137820,81 Eur (plius PVM), t. y. 166763,18 Eur sumai ir sekančią dieną, t. y. 2015 m. spalio 16 d. nusirašė 166763,18 Eur sumą kaip administratoriaus atlyginimą ir sėkmės mokestį nuo 439 104,05 Eur sumos, priteistos ieškovei baudžiamojoje byloje ir sugrąžintos ieškovei nuosprendžio vykdymo proceso metu. Taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į daugumos ieškovės kreditorių interesų netenkinančią atsakovės veiklą, 2016 m. birželio 7 d. vykusiame antrajame BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ kreditorių susirinkime 3 darbotvarkės klausimu buvo pakeista administratorei (atsakovei) mokėtina išlaidų sąmata: fiksuotas atsakovės atlyginimas sumažintas iki 15000,00 Eur (plius PVM) visam bankroto laikotarpiui, nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro, sėkmės mokestis – 5 proc. nuo išieškotų sumų; bei kitos išlaidos. 2016 m. liepos 4 d. ieškovės kreditoriai akcinė bendrovė (toliau - AB) „Baltic Research“ ir UAB „Baltijos plieno sistemos“ pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą dėl atsakovės UAB „Lexforis“ atstatydinimo iš ieškovės bankroto administratorės pareigų. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi tenkino kreditorių prašymą ir atstatydino bankroto administratorę UAB „Lexforis“ iš BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ administratoriaus pareigų. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliantės UAB „Lexforis“ direktoriaus M. M. atskirąjį skundą, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės neteisėto neveikimo ir 2016 m. spalio 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas priimtose nutartyse, konstatavo atsakovės neveikimą ir padarė pagrįstas išvadas, jog atsakovės veiksmai ieškovės kreditoriams turėjo kelti pagrįstų abejonių dėl bankroto procedūrų vykdymo nuoseklumo, operatyvumo, administratoriui pagal ĮBĮ priskirtų pareigų tinkamo vykdymo. Teismų nuomone, akivaizdus atsakovės neveikimas pažeidė ieškovės kreditorių interesus bei suponavo faktinį ir teisinį pagrindą atstatydinti atsakovę iš ieškovės bankroto administratorės pareigų.
Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu priteisė iš atsakovės neteisėtai įgytą 108052,20 Eur „sėkmės“ mokestį, o Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi atitinkamai konstatavo, jog UAB „Lexforis“ neįgijo teisės į sėkmės mokestį, skaičiuojamą nuo nuosprendžio baudžiamojoje byloje vykdymo metu BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ pervestos sumos, todėl neteisėtai praturtėjo bankrutuojančios įmonės (ieškovės) ir jos kreditorių sąskaita. Nurodė, jog 2016 m. spalio 16 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas naująja ieškovės bankroto administratore paskyrė R. P., o 2017 m. liepos 18 d. nutartimi patvirtino naujajai administratorei mokėtiną 17100,00 Eur atlyginimą už likusį ieškovės bankroto administravimo laikotarpį iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. 2018 m. vasario 2 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu grąžinti 17100,00 Eur neteisėtai avansu išsimokėto atlyginimo dalį už realiai nesuteiktas administravimo paslaugas, tačiau atsakovės direktorius M. M. 2018 m. vasario 20 d. pranešimu informavo, jog vadovaudamasi Sutarties 4.2 ir 4.3 punktais UAB „Lexforis“ sau avansu išsimokėto atlyginimo dalies grąžinti neketina. Nurodė, kad atsakovė pasinaudodama tuo, jog 2015 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimui nebuvo pateiktas svarstyti klausimas dėl administratorei mokėtino atlyginimo tvarkos, atsakovė pateikė ieškovės kreditorių įgaliotam asmeniui pasirašyti standartinę (iš anksto parengtą) pavedimo sutartį be galimybės jos koreguoti. Tokiu būdu atsakovei buvo suteikta teisė visą atlyginimą išsimokėti iš karto savo nuožiūra, kai tik bus sukaupta pakankamai lėšų iš ieškovės gautų įmokų, ieškovės veiklos įplaukų, turto pardavimo ir (ar) kitokio parleidimo (Sutarties 4.3 punktas). Atsakovė sąmoningai Sutarties 4.2 ir 4.3 punktais įrašė nesąžiningas sąlygas, jog visas atlyginimas jai būtų išmokėtas avansu ir negalėtų būtų perskaičiuojamas nepriklausomai nuo atsakovės atliktų vykdant pavedimo sutartį veiksmų (darbų) apimties ir / ar skaičiaus, faktinio atsakovės darbo laiko (pavedimo vykdymo termino), Sutarties pasibaigimo momento ar kitų aplinkybių. Ieškovė mano, jog šios Sutarties nuostatos yra akivaizdžiai prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl teismo ex officio turi būti pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio. Avansu išsimokėti viso atlyginimo už visą ieškovės bankroto administravimo laikotarpį atsakovė neturėjo teisės, o jeigu ir turėjo, tai nušalinta nuo administratorės pareigų privalėjo dalį išsimokėto atlyginimo grąžinti. Mano, kad neegzistuoja nei viena sąlyga, kuri būtų suteikusi teisę administratorei pretenduoti į visą atlyginimą, o tuo labiau vienašališkai jį išsimokėti avansu. Be to, labai svarbus yra tas faktas, jog laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki 2016 m. spalio 13 d. atsakovei einant ieškovės bankroto administratores pareigas buvo patvirtinta vienintelė UAB „Lexforis“ ataskaita už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. kovo 2 d. Jokių kitų ataskaitų už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2016 m. spalio 13 d. atsakovė net neteikė, nors to reikalavo įmonės kreditoriai. Nurodė, jog atstatydinta bankroto administratorė UAB „Lexforis“, nepriklausomai nuo jos atstatydinimo pagrindų (konstatuoto neteisėto neveikimo, ĮBĮ nuostatų pažeidimo, administratoriaus ataskaitų neteikimo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2016 m. spalio 13 d, neteisėtai pasisavintų ieškovės lėšų) turėjo teisę tik į tokią atlyginimo už suteiktas administravimo paslaugas dalį, kuri buvo proporcinga atliktų darbų apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą, atstatydinimo iš administratorės pareigų momentą bei naujajai ieškovės bankroto administratorei R. P. patvirtintą atlyginimą iki visiško įmonės bankroto procedūrų užbaigimo. Vis dėlto, po pavedimo sutarties sudarymo pasinaudodama ginčijamomis Sutarties 4.2 ir 4.3 punktų nuostatomis atsakovė neteisėtai išsimokėjo visą sau priklausantį atlyginimą avansu bei tokiu būdu nepagrįstai praturtėjo bankrutuojančio ieškovės (jos kreditorių) sąskaita. Po atsakovės atstatydinimo iš bankroto administratorės pareigų, atsakovė liko negrąžinusi 17100,00 Eur neteisėtai persivestos atlyginimo dalies už nesuteiktas bankroto administravimo paslaugas. Prašo, teismui konstatavus, kad vadovaujantis niekinėmis ir negaliojančiomis pripažintinomis pavedimo sutarties sąlygomis po atstatydinimo iš bankroto administratorės pareigų atsakovė dalį atlyginimo išsimokėjo neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė jį grąžinti ieškovei, taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovės 17100,00 Eur skolą už nesuteiktas administravimo paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutarties pabaiga atsakovė laiko 2016 m. rugpjūčio 26 d., kai Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Lexforis“ buvo atstatydinta iš BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ administratorės pareigų. Sutarties 4.2. punktas numatė, kad „Šalys susitaria, kad fiksuota administratoriaus atlyginimo dalis nėra ir nebus keičiama (didinama, mažinama, kitaip perskaičiuojama) priklausomai nuo administratoriaus atliktų vykdant šią Sutartį veiksmu (darbų) apimties ir (ar) skaičiaus, faktinio administratoriaus darbo laiko (pavedimo vykdymo termino) ir Sutarties pasibaigimo momento ar kitų aplinkybių. Nurodė, jog pagal ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalį (redakcija galiojusi sudarant 2015 m. kovo 13 d. pavedimo sutartį) administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje. Todėl pavedimo sutarties sąlygos dėl atlyginimo negali būti pripažintos negaliojančiomis. Be to, ieškiniu neginčijamas pavedimo sutarties 4.1.2. punktas, kuris nustato atlyginimo dydį, todėl esant galiojančiam šiam punktui nėra pagrindo taikyti restitucijos. Nurodė, jog net ir pripažinus pavedimo sutarties sąlygas negaliojančiomis nėra pagrindo priteisti 17100,00 Eur skolą, nes nėra jokio priežastinio ryšio tarp naujai paskirtam administratoriui nustatyto atlyginimo ir prašomos priteisti skolos, nes paskyrus naują administratorių jam atlyginimas nustatomas iš naujo. Be to, byloje nėra įrodymų, kad atlyginimas naujam paskirtam administratoriui būtų nustatytas atsižvelgiant į prieš tai buvusio administratoriaus proporcingai atliktų darbų apimtį. Būtent ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalis (redakcija galiojusi 2016 m. rugpjūčio 26 d. atstatydinus administratorių) nustato, kad nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą. Atsakovė mano, jog ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, ji turi įrodinėti darbų apimtis, o ne ginčyti pavedimo sutartį, o tai sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovo teigimu, atsakovė, pasinaudodama, jog 2015 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimui nebuvo pateiktas svarstyti klausimas dėl administratoriaus mokėtino atlyginimo tvarkos, sudarydama pavedimo sutartį 4.2 ir 4.3 punktuose įrašė nesąžiningas, akivaizdžiai imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančias nuostatas ir pateikė ieškovės kreditorių įgaliotam asmeniui pasirašyti. Ieškovės atstovo tikinimu, atsakovė, išsimokėdama avansu visą 50000,00 Eur atlyginimą pažeidė ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes atlyginimo suma administratoriui gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą. Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su rezultatais, o ne trukme. Šiuo atveju atsakovė neatliko savo kaip bankroto administratoriaus darbo, todėl buvo nušalinta nuo administratoriaus pareigų. Vertinant situaciją, administratoriui realiai būtų išmokėtas atlyginimas po atliktų darbų arba tvirtinama ataskaita ir mokamas atlyginimas dalimis, o šiuo atveju atsakovė išsimokėdama atlyginimą avansu pasielgė nesąžiningai. Jeigu bankroto administratorius būtų atlikęs tinkamai visą darbą, tada būtų galėjęs išsimokėti atlyginimą, o šiuo atveju jis pateikė tik vieną ataskaitą, nors įmonės kreditoriai to reikalavo, tačiau jis daugiau ataskaitų neteikė. Paaiškino, kad pripažinus pavedimo sutarties sąlygas negaliojančiomis iš to sektų kiti reikalavimai, o būtent taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti ieškovei 17100,00 Eur. Paaiškino, kad įvertinus visas darbų apimtis likusiame bankroto procese naujai bankroto administratorei buvo paskirta tokia alga. Darbo apimtys buvo įvertintos teismo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas direktorius M. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepimo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad nėra jokio pagrindo prašomos sumos priteisimui, nes nėra jokio priežastinio ryšio tarp naujai paskirtam administratoriui nustatyto atlyginimo ir prašomos priteisti sumos. Paskyrus naują bankroto administratorių, jam bus mokamas atlyginimas už jo atliktus darbus. Paaiškino, kad tarp šalių buvo pasirašyta pavedimo sutartis, kurioje buvo numatytas fiksuotas administratoriaus atlyginimas ir kuris buvo skaičiuojamas nuo pirmo kreditoriaus susirinkimo iki pabaigos. Sutarties pabaigą jie laiko 2016 m. rugpjūčio 26 d., kai atsakovė buvo atstatydinta iš administratoriaus pareigų. Nesutinka su ieškiniu, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad prieš tai atsakovė nebuvo atlikusi jokių darbų. Jie gavo paprastą ieškovės pretenziją, prie jos nebuvo pateikta jokių neatliktų darbų akto. Mano, jog šį ieškinį inicijavo didžiausias ieškovės kreditorius UAB „Baltijos plieno sistemos“, kuris inicijavo ir ieškinį dėl atsakovės atstatydinimo, nes atsakovei patikrinus bankrutuojančio asmens sudarytus sandorius, buvo nustatyta pažeidimų, o UAB „Baltijos plieno sistemos“, būdama ieškovės akcininke, administratoriui perdavė ne visus dokumentus. Atsakovės atstovo teigimu, pagrindinis bankroto administratoriaus atstatydinimo motyvas buvo tai, kad didžiausi įmonės kreditoriai nepasitiki administratoriumi. Taip pat nurodė, kad iš atsakovės prašoma priteisti suma yra nepagrįsta, nes atlyginimo dydis niekada nebuvo ginčijamas. Paaiškino, kad jokių dokumentų apie atliktus darbus jie teismui neteikė. Jie tikrino bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius, kreditorių susirinkimui buvo teikiami dokumentai. Kreditorius UAB „Baltijos plieno sistemos“ administratoriui nepateikė visų dokumentų, dalis jų buvo paimta atliekant ikiteisminį tyrimą, todėl fiziškai nebuvo galima patikrinti visos dokumentacijos. Jis skundė sprendimą dėl atstatydinimo, išdėstė skunde visus argumentus, tačiau apeliacinė instancija paliko galioti sprendimą dėl atstatydinimo. Jo pagrindinis darbas buvo baudžiamoje byloje įrodyti, kad lėšos priklausė bankrutuojančiai įmonei, siekis jas susigrąžinti. Negali dabar pasakyti, ar buvo teikiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, ar tai buvo lėšų grąžinimas įmonei. Paaiškino, kad jis visada teikė informaciją pagrindiniams kreditoriams, kiek jie reikalavo, tai buvo daroma žodžiu ir raštu, su jais buvo komunikuojama. Gavus lėšas buvo vykdomas atsiskaitymas su 1 eilės kreditoriais 1 etapu ir su 2 eilės išieškotojais 1 etapu, su jais buvo atsiskaityta iš karto, nebuvo atsiskaityta tik su 3 eilės kreditoriais. Mano, jog darbai buvo atlikti pilnai tai sumai, šiuo metu sunku jam pasakyti, kokie tai buvo darbai. Mano, jog naujajai administratorei liko tik atsiskaitysi su 3 eilės kreditoriais ir išregistruoti įmonę iš Juridinių asmenų registro.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ir atsakovės atstovų paaiškinimų byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
2014 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Lexforis“ (e. b. l. 13 -14). Nustatyta, kad bankrutuojančios UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ administratorius UAB „Lexforis“ pateikė ataskaitą už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. kovo 2 d. (e. b. l. 15-27).
Bankrutuojančios UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ pirmojo kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 1 patvirtina, kad susirinkime, vykusiame 2015 m. kovo 13 d., 7 darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta administratorės UAB „Lexforis“ pasiūlyta administravimo išlaidų suma, tame tarpe administratoriaus atlyginimas – 50000,00 Eur plius mokesčiai, visam laikotarpiui, nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš JAR, plius sėkmės mokestis - 20 proc., plius mokesčiai nuo išieškotų sumų (e. b. l. 28-32).
Tarp ieškovės ir atsakovės 2015 m. kovo 13 d. sudaryta pavedimo sutartis patvirtina, kad šalys sutarties 4.2 punktu sutarė, kad fiksuota administratoriaus atlyginimo dalis nėra ir nebus keičiama (didinama, mažinama ar kitaip perskaičiuojama), o sutarties 4.3 punktu, kad administratoriaus atlyginimas yra mokamas iš karto, kai tik sukaupta pakankamai lėšų atitinkamiems mokėjimams iš visų įmonės įplaukų (e. b. l. 33 - 35).
Byloje esanti 2015 m. spalio 15 d. PVM sąskaita - faktūra LEX Nr. 014 ir išrašas iš UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ sąskaitos, patvirtina UAB „Lexforis“ gautą 166763,18 Eur sumą, kurią sudaro 50000,00 Eur už bankroto administravimą ir 87820,81 Eur sėkmės mokestis, plius 28942,37 PVM (e. b. l. 36-37).
Nustatyta, kad 2016 m. vasario 22 d. AB „Baltic Research“ su raštu kreipėsi į BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankroto administratorių UAB „Lexforis“ su prašymu pateikti bankroto administratoriaus ataskaitą. Atsakydamas į šį raštą bankroto administratorius informavo kreditorių, kad informacija kreditoriams yra teikiama pagal pirmajame kreditorių susirinkime patvirtintą informacijos apie bankroto bylos eigos teikimo tvarką (e. b. l. 38 - 42).
Nustatyta, kad 2016 m. birželio 7 d. įvyko antrasis BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ kreditorių susirinkimas, surašytas protokolas Nr. 2. Kreditorių susirinkimas sušauktas kreditoriaus AB „Baltic Research“ prašymu. Šiame kreditorių susirinkime buvo nutarta pakeisti ir patvirtinti naują administravimo išlaidų sumą, administratoriaus atlyginimas sumažinamas 15000,00 Eur įskaitant mokesčius, nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš JAR, o sėkmės mokestis nustatytas 5 proc. nuo išieškotų sumų (e. b. l. 43-47).
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad kreditorius AB „Baltic Research“ 2016 m. liepos 4 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu dėl bankroto administratoriaus UAB „Lexforis“ atstatydinimo (e. b. l. 48-52). 2016 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apygardos teismas priimta nutartimi tenkino kreditoriaus AB „Baltic Research“ prašymą, atstatydino BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ paskirtą administratorę UAB „Lexforis“ iš administratoriaus pareigų. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 13 d. priimta nutartimi paliko galioti 2016 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apygardos teismo priimtą nutartį dėl bankroto administratoriaus UAB „Lexforis“ atstatydinimo iš bankroto administratoriaus pareigų (e. b. l. 53 - 64).
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi paskyrė naują BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankroto administratorę R. P. (e. b. l. 65 - 66).
2016 m. spalio 31 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Baltic Research“ netiesioginį ieškinį, pareikštą ieškovės BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ vardu, atsakovei UAB „Lexforis“ dėl piniginių lėšų priteisimo priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino ir iš atsakovės UAB „Lexforis“ priteisė 108052,20 Eur žalos atlyginimo, t. y. 20 proc. neteisėtai išsimokėto sėkmės mokesčio. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 30 d. priimta nutartimi paliko galioti 2016 m. spalio 31 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą (e. b. l. 67-70).
2017 m. liepos 18 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi patvirtino naujos BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankroto administratorės atlyginimą sumoje 17100 Eur, laikotarpiu nuo paskyrimo dienos iki įmonės išregistravimo. 2018 m. sausio 30 d. priimta nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. priimtą nutartį (e. b. l. 71-75, 76 - 85).
Nustatyta, kad BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 2018 m. vasario 2 d. išsiuntė UAB „Lexforis“ prašymą dėl lėšų grąžinimo, kuriame prašė iki 2018 m. vasario 22 d. sugrąžinti nepagrįstai išsimokėtą 17100,00 Eur atlyginimą (e. b. l. 86), tačiau UAB „Lexforis“ 2018 m. vasario 20 d. informavo BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankroto administratorę, kad prašoma grąžinti 17100,00 Eur suma yra išsimokėta atsižvelgiant į tarp šalių 2015 m. kovo 13 d. sudarytą pavedimo sutartį (e. b. l. 87).
Dėl reikalavimo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2015 m. kovo 19 d. pavedimo sutarties 4.2 ir 4.3 punktų nuostatas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris (CK 1.78 straipsnio 2 dalis). Nurodytu teisiniu reglamentavimu įtvirtinamas sandorių negaliojimo institutas. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra trejopa. Pirma, šis institutas skirtas apginti sąžiningos sandorio šalies ir kitų asmenų teises ir teisėtus interesus nuo neteisėtų veiksmų sudarant sandorį, pavyzdžiui, nuo apgaulės, prievartos ir kt. Taigi šiuo atveju ginami sandorio šalies arba kito asmens privatūs interesai. Antra, sandorių negaliojimo institutas yra skirtas apginti viešą interesą, kuris pažeidžiamas sudarant imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai arba gerai moralei prieštaraujantį sandorį. Trečia, sandorio negaliojimo institutas skirtas apsaugoti sąžiningų civilinės apyvartos dalyvių, suinteresuotų sudaryto sandorio padarinių atsiradimu, teisėtus interesus, t. y. įstatymas, ribodamas sandorių pripažinimo negaliojančiais galimybę, siekia užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000; 2004 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2004 ir kt.).
Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, kad atsakovė, vadovaudamasi pavedimo sutarties 4.2 ir 4.3 punktų nuostatomis, 2015 m. spalio 15 d. avansu išsimokėjo 50000 Eur atlyginimą, nors bankroto byla dar buvo nebaigta, be to, atsakovė 2016 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apygardos teismo buvo atstatydinta iš bankroto administratorės pareigų, nustačius, kad ji iš esmės netinkamai, vangiai, nesklandžiai ir neoperatyviai vykdė įmonės bankroto procedūras.
Ieškovė teigia, kad atsakovė sudarydama pavedimo sutartį, sąmoningai, pasinaudodama tuo, kad kreditorių susirinkimui nebuvo pateiktas svarstyti klausimas dėl administratorei mokėtino atlyginimo tvarkos, pavedimo sutartyje 4.2 ir 4.3 punktuose įrašė nesąžiningas sąlygas, kurias draudžia imperatyviosios teisės normos, taip pat kurios prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, todėl šios sąlygos turi būti panaikintos CK 1.80 straipsnio 1 dalies ir 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovės atstovas nurodo, kad ieškovė nepagrindė, kuo 2015 m. kovo 13 d. pavedimo sutarties 4.2 ir 4.3 punkto sąlygos pažeidžia imperatyviąsias teisės normas ir prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Atsakovės atstovo vertinimu, pavedimo sutarties pabaiga yra 2016 m. rugpjūčio 26 d., tai tas momentas, kada atsakovė buvo atstatydinta iš administratoriaus pareigų, todėl atsakovė turėjo teisę avansu išsimokėti atlyginimą, nes šalys pasirašydamos pavedimo sutartį taip buvo sutarusios, ir dėl to nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pavedimo sutarties 4.2 ir 4.3 punktai pažeidžia imperatyvias įstatymo normas ir prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, ir kad egzistuoja CK 1.80 straipsnio 1 dalyje ir 1.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygos.
CK 1.80 straipsnyje reglamentuojami imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo klausimai. Šis sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).
CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ samprata; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. prieš UAB „Vlantana“, bylos Nr. 3K-3-26/2014).
Vienas esminių Lietuvos privatinės teisės principų, tiesiogiai susisiejančių su „viešosios tvarkos“ bei „geros moralės“ kategorijomis – tai objektyvųjį sąžiningumą išreiškiantis teisės principas. Šis principas ne tik įpareigoja šalis, sudarant tarpusavyje sutartis, jas vykdant, vadovautis tuo, kas yra laikoma protinga ir teisinga, bet draudžia įgyvendinti savo teises priešingai sąžiningų ketinimų principui. Jokia teisė negali būti įgyvendinama, jeigu ketinama pakenkti kitam arba ji įgyvendinama neproporcingu, neprotingu būdu, prieštaraujančiu prieš tai aptartoms kategorijoms. Sąžiningumo, įskaitant sąžiningų ketinimų, principo pažeidimas nereiškia, kad atliktas teisinis veiksmas prieštarauja ir viešajai tvarkai ar gerai moralei. Jam konstatuoti nepakanka nustatyti bendro asmens nepakankamo atidumo ar rūpestingumo, sudarant sandorius ar atliekant kitus veiksmus, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, o įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Lexforis“. 2015 m. kovo 13 d. vykusiame pirmajame BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ kreditorių susirinkime 7 darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta administratorės UAB „Lexforis“ pasiūlyta administravimo išlaidų sąmata: nustatytas fiksuotas atsakovės atlyginimas – 50000,00 Eur (plius PVM) visam bankroto laikotarpiui, nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro bei 20 proc. sėkmės mokestis nuo išieškotų sumų. Tą pačią dieną tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Lexforis“, atstovaujamos direktoriaus M. M., pastarosios suformuluotomis sąlygomis, buvo sudaryta pavedimo sutartis kuria atsakovė, būdama ieškovės bankroto administratore, įsipareigojo ieškovės vardu ir lėšomis atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankroto procedūrų vykdymu, būtinus pagal LR įmonių bankroto įstatymo ir kitų LR teisės aktų reikalavimus. Šios sutarties pagrindu tarp atsakovės ir ieškovės susiklostė sutartiniai pavedimo administruoti nemokios įmonės turtą teisiniai santykiai.
Pavedimo sutarties sudarymo metu galiojusio Įmonės bankroto įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 36 straipsnio 5 dalis imperatyviai numatė, kad administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje, o 6 dalis imperatyviai numatė, kad nutraukus bankroto bylą ar nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai. Kai administratorius atstatydinamas esant nebaigtoms bankroto procedūroms, pavedimo sutartis nutraukiama ir administratoriui priklausantis atlyginimas išmokamas, kai atstatydintas administratorius perduoda įmonės turtą ir dokumentus naujai paskirtam administratoriui, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo turto ir dokumentų perdavimo akto pasirašymo dienos.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu savo reikalavimą grindė tuo, kad atsakovė, sudarydama pavedimo sutartį, nepaisydama tuo metu galiojusios ĮBĮ 36 straipsnio 5 ir 6 dalyse imperatyviai nustatytos administratorei mokėtino atlyginimo tvarkos, savo iniciatyva į pavedimo sutarties 4.2 punktą įrašė sąlyga, jog „50.000,00 Eur (plius PVM) siekiantis fiksuotas atsakovės atlyginimo dydis nebus keičiamas (didinamas, mažinamas ar kitaip perskaičiuojamas) nepriklausomai nuo atsakovės atliktų vykdant šią sutartį veiksmų (darbų) apimties ir / ar skaičiaus, faktinio administratoriaus darbo laiko (pavedimo vykdymo termino), sutarties pasibaigimo momento ar kitų aplinkybių“. Ieškovės atstovo teigimu, atsakovė, įrašydama šią sąlygą pasielgė nesąžiningai, nes šalys negali nustatyti tokių sutarties sąlygų, kurias draudžia imperatyviosios teisės normos, ir kurios prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei.
Atsakovės atstovas M. M. teismo posėdžio metu nesutiko su ieškovės atstovo išsakytais argumentais, nesutikimą grindė tuo, kad tarp šalių pasirašytoje pavedimo sutartyje buvo numatytas fiksuotas administratoriaus atlyginimas, kuris buvo skaičiuojamas nuo pirmo kreditoriaus susirinkimo iki pabaigos, o sutarties pabaigą jis laiko būtent 2016 m. rugpjūčio 26 d., kai UAB „Lexforis“ buvo atstatydinta iš administratorės pareigų. Atsakovės atstovo manymu, atsakovė pavedimo sutartyje įrašydama sąlygas, kad visas atlyginimas jai būtų išmokėtas avansu ir negalėtų būti perskaičiuojamas nepriklausomai nuo atsakovės atliktų veiksmų (darbų) bei sutarties pasibaigimo momento nepažeidė bankrutuojančios įmonės interesų, nes tuo metu galiojusios ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalies nuostatos numatė, kad administratoriaus atlyginimo suma ir jo mokėjimo tvarka nustatoma pavedimo sutartyje, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Be to, ta aplinkybė, kad 2017 m. liepos 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo sumažintas administratoriaus atlyginimas neturi jokio priežastinio ryšio tarp naujai paskirtam administratoriui nustatyto atlyginimo ir prašomos priteisti sumos. Jo manymu, tuo metu įstatymas numatė, kad atlyginimo tvarka gali būti nustatyta pavedimo sutartyje, todėl ieškovė, pasirašydama pavedimo sutartį, prisiėmė atitinkamą savo veiksmų riziką.
Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Asmens sąžiningumas teisėje yra vertinamas taip pat pagal tai, ar asmuo ką nors žinojo arba turėjo žinoti. Vienu atveju įstatymas reikalauja, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju – asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. Atsakovės atstovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, o sąžiningumo prezumpcija byloje nėra paneigta (CK 4.26 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos, kai viena iš bylos šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra nurodęs, kad ir tokiose bylose galioja rungimosi principas, kad ir bankrutuojančiai įmonei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).
Byloje nepaneigtos aplinkybės, kad atsakovė, būdama ieškovės bankroto administratore, pavedimo sutartyje sąmoningai, pasinaudodama tuo, kad kreditorių susirinkimui nebuvo pateiktas svarstyti klausimas dėl mokėtino atlyginimo tvarkos, įtraukė sąlygas, kurios buvo naudingos jai ir davė pasirašyti kreditorių įgaliotam asmeniui be galimybės jas koreguoti. Atsakovė, susipažinusi su įmonės dokumentacija ir žinodama, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, kuriame yra sprendžiamas klausimas dėl didelės pinigų sumos grąžinimo bankrutuojančiai įmonei, galimai nesąžiningai pasinaudojo šia galimybe, ir pavedimo sutartyje nusistatė tokią sąlygą, kad iš karto išsimokėti visą atlyginimą, kai tik bus sukaupta pakankamai lėšų, nepriklausomai nuo jos atliktų vykdant pavedimo sutartį veiksmų (darbų) ar sutarties pasibaigimo momento ar kitų aplinkybių. Pavedimo sutarties pasirašymo metu galiojusio ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas, numatė, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, tačiau šiuo atveju 2015 m. kovo 13 d. vykusiame pirmajame BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ kreditorių susirinkime 7 darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta bankroto administratorės pasiūlyta administravimo sąmata, tačiau atsakovė, elgdamasi nesąžiningai ieškovės kreditorių atžvilgiu, į pavedimo sutartį perkeldama nustatyto atlyginimo dydį įrašė ir sąlygą, kad ji avansu galės sau išsimokėti fiksuotą atlyginimą, nors tokia sąlyga su kreditorių susirinkimu suderinta nebuvo, o pavedimo sutartį pasirašė kreditorių įgaliotas asmuo.
Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai ar gerai moralei, kaip sąžiningumo principo pažeidimo pasekmė, gali būti konstatuojamas, jeigu pakanka įrodymų nustatyti sąmoningą asmenų siekį pažeisti fundamentalias vertybes, t. y. atlikti veiksmus, akivaizdžiai neteisėtus civilinės teisės požiūriu. Tokiais atvejais sąžiningų ketinimų principo bei geros moralės kategorijų taikymu siekiama to paties tikslo: objektyvaus teisingumo atkūrimo. Nagrinėjamu atveju teismui, atsižvelgiant į anksčiau konstatuotas faktines bylos aplinkybes bei jų teisinį įvertinimą ieškovės ir atsakovės sąžiningumo aspektu, nekyla abejonių dėl akivaizdaus sąžiningų ketinimų principo reikalavimų pažeidimo sudarant pavedimo sutartį. Pavedimo sutartyje nurodytoms ginčijamoms 4.2 ir 4.3 punktų sąlygoms, iš tiesų, siekta ne sąžiningo atlyginimo už atliktą bankroto administratoriaus darbą nuo pirmo susirinkimo sušaukimo dienos iki visiškos įmonės išregistravimo iš JAR, bet sumažinti ieškovės turimo turto masę dar neatsiskaičius su įmonės kreditoriais, taip išvengiant įsipareigojimų įmonės kreditoriams įvykdymo. Taigi pavedimo sutarties 4.2 ir 4.3 punktų nustatytomis sąlygomis buvo pažeistos ir pavedimo sutarties sudarymo metu galiojusios ĮBĮ 36 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, taigi ne tik ieškovės, bet ir jos kreditorių teisės bei teisėti interesai.
Tokio pobūdžio veiksmų atlikimas bei jais sukurtos civilinės teisinės pasekmės neatitinka viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų. Be to, pažymima ir tai, kad bankroto proceso metu bankrutuojančios įmonės teisių gynimas yra susijęs su viešuoju interesu. Tačiau vien viešojo intereso egzistavimas nelemia teisės normos imperatyvumo – tai tik vienas iš reikšmės turinčių kriterijų.
Žemesnės instancijos teismas
Esant išdėstytoms aplinkybėms, 2015 m. kovo 13 d. tarp BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ir atsakovės UAB „Lexforis“ sudarytos pavedimo sutarties 4.2 ir 4.3 punktai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (ab initio), kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ir viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis).
Dėl reikalavimo taikyti vienašalę restituciją bei permokėto atlyginimo (skolos) priteisimo.
Nagrinėjamu atveju pavedimo sutarties 4.2 ir 4.3 punktų sąlygos pripažintos negaliojančiomis tiek pagal CK 1.80 straipsnio, tiek pagal 1.81 straipsnio nuostatas. Pagal teisinį reglamentavimą restitucijos taikymas dėl niekinio sandorio priklauso nuo konkretaus teisinio pagrindo, dėl kurio sandoris laikomas niekiniu, ir nuo to, ar įstatymuose, įtvirtinančiuose imperatyvus, neįtvirtinta kitokių nustatyto pažeidimo padarinių. Restitucija galima tik tada ir tik tiek, kiek leidžia įstatymas. Tam tikrais atvejais įstatymas specialiai imperatyvia forma draudžia taikyti restituciją (CK 1.81, 4.96, 6.153 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 1.81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris negalioja dėl CK 1.81 straipsnio 1 dalyje numatytų priežasčių, CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės netaikomos, kai abi sandorio šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Tokiu atveju nesąžiningoms sandorio šalims gali būti nustatytos turtinės ar kitokios sankcijos.
Konkrečiu atveju ieškinį pareiškė bankrutavusios ieškovės administratorius, gindamas ieškovės kreditorių teises, todėl, pavedimo sutarties 4.2 ir 4.3 punktus pripažinus niekiniais ir negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, restitucija taikoma, atsižvelgiant į ĮBĮ 35 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.
Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą grąžinti 17100,00 Eur neteisėtai atsakovės persivestos atlyginimo dalies už nesuteiktas bankroto administravimo paslaugas. Savo reikalavimą ji grindžia tuo, kad būtent atsakovę atstatydinus iš administratoriaus pareigų, naujai bankroto administratorei bankroto bylos užbaigimui buvo patvirtintas toks atlyginimo dydis. Mano, jog atsakovė, pasinaudodama pavedimo sutarties 4.2 ir 4.3 punktų nuostatomis, neteisėtai išsimokėjo visą sau priklausantį atlyginimą avansu bei tokiu būdu nepagrįstai praturtėjo bankrutuojančio asmens kreditorių sąskaita 17100,00 Eur sumai, kurią prašo grąžinti pritaikius restituciją. Atsakovė su tokiais ieškovės nurodytais argumentais nesutinka, mano, jog net pripažinus pavedimo sutarties sąlygas negaliojančiomis, nėra pagrindo priteisti iš atsakovės prašomą skolą, nes 2017 m. liepos 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi naujam administratoriui nustatytas atlyginimas neturi jokio priežastinio ryšio tarp naujai paskirtam administratoriui nustatyto atlyginimo ir prašomos priteisti sumos. Atsakovė mano, kad ji teisėtai išsimokėjo kreditorių susirinkime patvirtintą 50000,00 Eur atlyginimą.
CK 6.145 straipsnio 1 dalis atitinkamai reglamentuoja, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-874-527/2014).
Esant anksčiau nurodytam teisiniam reglamentavimui ir pirmiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms, iš kurių, be kita ko matyti, kad naujam administratoriui nustatytas atlyginimas (17100 Eur) turi priežastinį ryšį tarp naujai paskirtam administratoriui nustatyto atlyginimo ir iš atsakovės prašomos priteisti sumos (nes tai naujajam kreditoriui nustatytas atlyginimas iki visiško įmonės išregistravimo iš JAR, ko dėl atstatydinimo neįvykdė atsakovė), teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti vienašalę restituciją ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 17100 Eur skolą už nesuteiktas administravimo paslaugas.
Dėl procesinių palūkanų.
Ieškovė prašo priteisti šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus, po bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinių palūkanų dydžiai nustatyti CK 6.210 straipsnyje. Skolininkui pažeidus sutartį, kreditorius įgyja teisę reikalauti šių palūkanų, o skolininkui atsiranda prievolė jas mokėti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovės ieškovei priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 17100 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. balandžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, reiškiant ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio dalimi bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kai ieškiniu prašoma pripažinti sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją ir grąžinti iš atsakovo turtą, ieškinio suma nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškovė prašė pritaikius restituciją priteisti iš atsakovės 17100 Eur sumą, todėl už ieškinį turėjo būti mokamas 385,00 Eur žyminis mokestis (ieškinį pateikiant elektroninėmis ryšio priemonėmis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistina 385,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) valstybės naudai.
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos ir 1425 Eur bylinėjimosi išlaidos (už advokato pagalbą), kurios pagrįstos rašytinais įrodymais (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
2015 m. kovo 13 d. tarp bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lexforis“ sudarytos pavedimo sutarties 4.2 ir 4.3 punktus pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (ab initio).
Taikyti vienašalę restituciją – priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lexforis“ 17100,00 Eur (septyniolikos tūkstančių vieno šimto eurų) skolą, 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2018 m. balandžio 16 d., iki sprendimo visiško įvykdymo ir 1425 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio metalo konstrukcijos“.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lexforis“ 385,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Kvitą apie sumokėtą žyminį mokestį pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.