Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, nuteistajam A. R.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl 2008 m. gegužės 20 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d.- 3 (trims) metams ir 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. R. laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2007-03-29 iki 2007-03-30 bei kardomojo kalinimo (suėmimo) laikotarpis nuo 2008-03-20 iki 2008-05-20.

Priteista solidariai iš G. P., A. R. bei E. V. penkiolika tūkstančių vienas šimtas devyniasdešimt septyni litai (15 197 Lt) nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimui civilinei ieškovei Mikalinai A. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad jis su G. P. ir E. V., bei kartu su nuo teismo pasislėpusiu V. J., kurio atžvilgiu teismo 2008-02-25 nutartimi išskirta atskira byla, veikdami bendrininkų grupe, įvykdė plėšimą įsibraunant į gyvenamąjį namą, tai yra: kaltinamasis G. P. 2007 m. sausio 9 d., ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), suteikdamas informaciją V. J. apie tai, kad (duomenys neskelbtini), gyvenanti M. A. D. už 14000 litų pardavė savo gyvenamąją sodybą, apie tai kiek asmenų tuo metu gali būti namuose, taip pat duodamas kepurę kaukėms pasidaryti, dvi lazdas bei automobiliu palydėjęs, taip sukurstydamas padėjo V. J., A. R., E. V. ir dar vienam, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, įvykdyti plėšimą, įsibraunant į M. A. D. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį V. J., A. R., E. V. ir ikiteisminio tyrimo bei bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas asmuo 2007 m. sausio 9 d. apie 23 val., pro neužrakintas duris, nustumiant nuo durų V. G., suduodant lazda šiai į galvos sritį ir pagriaunant ant grindų, įsibrovė į M. A. D. gyvenamąjį namą, kuriame grasinant panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudojant – G. D. įduriant ne mažiau kaip tris kartus peiliu į sėdmenis, nugarą bei suduodant ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį ir padarant nežymų sveikatos sutrikdymą; M. A. D. suduodant ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos sritį; A. P. D. suduodant ne mažiau kaip tris smūgius lazda į galvą, nugarą bei ranką; L. P. suduodant ne mažiau kaip vieną smūgį lazda į veidą; G. P. suduodant ne mažiau kaip vieną smūgį ranka į veidą ir tuo sukeliant minėtiems asmenims ir V. G. fizinį skausmą, atėmė galimybę jiems priešintis, reikalavo atiduoti pinigus ir pagrobė nukentėjusiajai M. A. D. priklausančią 20 litų vertės rankinę su viduje buvusiais 15 600 litų, 40 litų vertės skėčiu, 10 litų vertės pinigine, A. P. D. ir M. A. D. vardu išduotais asmens dokumentais bei nuo spintelės pagrobė 27 litus, tuo padarydami nukentėjusiajai M. A. D. 15 697 litų dydžio turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. R. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas nuteistojo A. R. atžvilgiu pritaikytas tinkamai. Kadangi apeliantas ginčija tik bausmės dydį, todėl nuosprendis plačiau neanalizuojamas, nes teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ( LR BPK 320 str. 3d.).

Bausmė A. R. paskirta teisingai ir jos mažinti nėra teisinio pagrindo. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė (BK 54 str.). Teismas, skirdamas nuteistajam A. R. bausmę, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas bylos aplinkybes. Bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. padarė tyčinį, sunkų nusikaltimą, anksčiau teistas 8 kartus už tyčinius savanaudiškus nusikaltimus, baustas administracine tvarka, nedirbo, neturi pastovaus užsiėmimo. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis A. R. yra linkęs nusikalti ir iš ankstesnių teistumų išvadų nedarė, yra visuomenei pavojinga asmenybė. Apylinkės teismas teisingai pripažino sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad A. R. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje bei, kad plėšimas padarytas prieš asmenis, kurie dėl senatvės bei neįgalumo fiziškai negalėjo pasipriešinti.

Apylinkės teismas pagrįstai nepripažino A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Prisipažinimą nusikalstamos veikos padarymu kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe galima pripažinti tik tuomet, kai asmuo savo noru, o ne verčiamas objektyvių įrodymų, prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas. Gi iš bylos medžiagos matyti, kad A. R., duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, nebuvo visiškai nuoširdus. Nors jis ir prisipažino padaręs plėšimą, tačiau teisiamojo posėdžio metu pakeitė parodymus ir davė G. P. palankius parodymus bei neigė nustatytas ir įrodytas bylos aplinkybes. Jo tariamas visiškas nusikalstamos veikos pripažinimas bei gailėjimasis yra nulemtas ne savanoriškumo, o ikiteisminio bylos tyrimo institucijų surinktų bei teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų.

Taip pat nepagrįstas nuteistojo A. R. prašymas taikyti jo atžvilgiu LR BK 62 str. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, negu numato baudžiamasis įstatymas. Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas gali būti taikomas tada, kai teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir ( ar ) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei vienos LR BK 62 str. 1d. išvardytos aplinkybės apylinkės teismas nenustatė. Kadangi apie šias aplinkybes jau anksčiau pasisakyta, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl tų pačių argumentų nesikartoja ir mano, kad apylinkės teismas pagrįstai nenustatė BK 62 str. 1d. numatytų aplinkybių ( apie įvykį nepranešė ir pats nenuvyko į policiją, žalos neatlygino, kaltu prisipažino tik priremtas objektyvių duomenų, keitė parodymus, buvo nenuoširdus).

Be to, iš jo skundo seka, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė LR BK 62 str. 2 d. nuostatų, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad yra priešingai. Pagal susiformavusią teismų praktiką LR BK 62 str. 2 d. taikymas galimas tik tada, kai be kitų sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 d. 1-6 punktuose, nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą, teismas gali svarstyti LR BK 62 str. 2 d. taikymo tikslingumą. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatytos mažiausiai dvi A. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t.y. nesant vienos iš LR. BK 62 str. 2 d. taikymo būtinųjų sąlygų, švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas pagal LR BK 62 str. 2 d. negalimas. Nors apeliantas apeliuoja į tai, kad paskyrus griežtą laisvės atėmimo bausmę nėra kam prižiūrėti jo mažametę dukrą bei rūpintis žmona, kurios būklė yra sunki. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. žmonos J. R. atstove pagal įstatymą yra pripažinta jos sesuo D. B., pastaroji yra pareiškusi prašymą rūpintis ir A. R. dukra G. R., todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl jam paskirtos bausmės nebus kam prižiūrėti mažamečio vaiko. Be to, atsižvelgiant į A. R. vedamą gyvenimo būdą, t.y. jo ankstesnius teistumus, administracinės teisės pažeidimų pobūdį, neleidžia manyti, kad jis gali tinkamai pasirūpinti savo mažamete dukra.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str.1d. 1p.

nutarė:

Nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.