Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja J. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir atsakovas, Skyrius) 2018 m. sausio 30 d. sprendimo (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl atsisakymo panaikinti servitutus žemės sklype, pažymėtus indeksais S2, S3; 2) įpareigoti atsakovą pakartotinai svarstyti pareiškėjos prašymą dėl servitutų, pažymėtų indeksais S2, S3, panaikinimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 82, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad jai su kitais bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 2.3-8129-(41) (toliau – ir Įsakymas) buvo patvirtinti minėto Žemės sklypo kadastro duomenys bei šiam žemės sklypui nustatyti kelio servitutai. 2009 m. lapkričio 11 d. bendraturčiai susitarimu nustatė jiems priklausančio žemės sklypo naudojimosi, valdymo ir disponavimo tvarką. Ši tvarka įregistruota Juridinių asmenų registre. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą kelio servitutų (plotas – 0,0479 ha ir 0,0781 ha) tiek viešpataujantis, tiek tarnaujantis daiktais yra nurodytas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), taigi Žemės sklypo bendraturčiai yra ir viešpataujančio, ir tarnaujančio daikto savininkai. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Skyrių su prašymu dėl servituto išregistravimo. Sprendimu Skyrius atsakė, kad prašymo netenkina, servitutų neišregistruos, nes (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nustatyta, kad prašomų išregistruoti servitutų S1, S3 (dalyje), S4 ir S5 vietoje yra pažymėtas vietinės reikšmės 4 m pločio kelias, kuris reikalingas privažiavimui prie žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pateikti ne visų bendraturčių prašymai (o tik pareiškėjos).

3. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimas neteisėtas, nes, pirma, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.130 straipsnio 1 dalis nustato, kad servitutas baigiasi tam pačiam asmeniui tapus viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininku. CK 4.132 straipsnis detalizuoja šią taisyklę bendraturčiams. Šiuo atveju visi bendraturčiai yra viso tarnaujančio ir viso viešpataujančio daikto savininkai. Be to, šis servituto pabaigos momentas nereikalauja, kad dėl servituto išregistravimo kreiptųsi visi bendraturčiai, pakanka vieno. Servitutas baigiasi įstatyme nustatytu pagrindu, o ne dėl bendraturčių kreipimosi ar nesikreipimo į instituciją. Antra, jau servitutų nustatymo momentu buvo teisės aktų pažeidimų, t. y. servitutai nustatyti neteisėtai. Šia poziciją pareiškėja grindė nurodytais argumentais:

3.1. Teritorijų planavimo dokumente, t. y. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k. v. žemės reformos žemėtvarkos projekto plane M 1:10000, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrise ir 2002 m. gegužės 15 d. žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini)) plane M 1:10000 kelias vietoje, kuri 2007 m. lapkričio 30 d. Žemės sklypo plane M 1:1000 pažymėta simboliu S3, S2 (žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „F“), nėra pažymėtas, taigi servitutas S3, S2 buvo nustatytas nesant tam teisinio pagrindo;

3.2. 2009 m. gegužės 26 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakyme Nr. 2.3-8129(41), kuriuo buvo nustatyti servitutai, nėra nurodyta, kokiu pagrindu nustatomi servitutai. Įsakyme nurodyta, kad servitutai nustatomi remiantis aiškinamuoju raštu, piliečių sutikimu ir atsižvelgiant į piliečių prašymą. Tai neteisėtas pagrindas, nenumatytas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 23 straipsnio 2 dalyje. Dėl to Įsakymas yra niekinis ir negaliojantis. Kadastrinėje byloje nėra bendraturčių prašymų;

3.3. Įsakymu servitutai nustatyti tarp Žemės sklypo bendraturčių, nors servitutu nustatomos teisės į svetimą daiktą (CK 4.111 str.), taigi bendrosios dalinės nuosavybės atveju teisės naudotis paskirtomis žemės sklypo dalimis įgyvendinimui servitutas netaikytinas. Tokią poziciją palaiko ir teismų praktika (2007 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3598/2007).

4. Pareiškėja prašė panaikinti servitutus S2 ir S3, nes tik R. S. ir jos šeimos nariai naudojasi šia kelio dalimi, nors ji turi kitą susisiekimą su sklypu, kiti bendraturčiai servitutu nesinaudoja. R. S. šeimos nariai važiuoja ne tik lengvaisiais automobiliais, bet ir didelio gabarito transporto priemonėmis, kaip antai traktoriumi, skirtu kultivuoti žemę bei atlikti kitus reikalingus žemės darbus. Servitutai eina per pareiškėjos sklypą, jos kiemą, priešais ūkinį pastatą ir trukdo pareiškėjai tinkamai naudotis žemės sklypo dalimi, kurią ji valdo.

5. Pareiškėja teigė, jog servitutai nustatomi viešajam interesui, o šiuo atveju tai vieno privataus asmens interesų tenkinimas.