Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 25 str. 2 d. ir 199 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d., ir nuteistas:

pagal LR BK 25 str. 2 d., 199 str. 2 d. – laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams;

pagal LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtos bausmės apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. P. paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, neturėdamas leidimo ir tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 7 ,,Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurioms įvežti ar išvežti reikia Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo, sąrašo“, 2010 m. sausio 14 d., per Lietuvos Respublikos sieną – (Duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (Duomenys neskelbtini) centro postą, esantį (duomenys neskelbtini), gabeno narkotines medžiagas – 205,06 g kokaino miltelių, kurių sudėtyje buvo 102,94 g gryno kokaino.

Asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas ir kuris pagal išankstinį susitarimą su A. P. telefonu, įvykusiu 2010 metų sausio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, A. P. nurodytu adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), J. I., kuri nėra susijusi su nusikalstama veika, vardu, iš Panamos Respublikos į Lietuvos Respubliką 2010 m. sausio 5 d. išsiuntė siuntinį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame esančiose žvakėse buvo paslėptos narkotinės medžiagos – 205,06 g kokaino miltelių, kuriuose buvo 102,94 g gryno kokaino, šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 25 str. 2 d., 199 str. 2 d.

A. P. taip pat nuteistas už tai, kad iš Panamos Respublikos 2010 m. sausio 14 d. kontrabandos būdu gautą ir iš (Duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (Duomenys neskelbtini) centro posto, esančio (duomenys neskelbtini), paimtą siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įdėtose žvakėse buvo paslėptos narkotinės medžiagos – 205,06 g kokaino miltelių, kuriuose buvo 102,94 g gryno kokaino, turėdamas tikslą platinti, per pašto kurjerį – pareigūną, turintį leidimą atlikti savo tapatybės neatskleidžiančius ir nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, 2010 m. sausio 18 d., laikotarpyje iki 16 val. 48 min., pasikėsino neteisėtai gabenti Lietuvos teritorija iki J. I. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Po to, kai 16 val. 48 min. minėta siunta su narkotinėmis medžiagomis buvo atgabenta A. P. nurodytu adresu, t. y. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), apie 18 val. 30 min., į jį atvyko A. P., ir, turėdamas tikslą platinti, pasikėsino gautą siuntinį su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – 205,06 g kokaino miltelių, kuriuose buvo 102,94 g gryno kokaino, laikyti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – buvo kontroliuojamas ir sulaikytas pareigūnų, šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistasis A. P. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo A. P. apeliacinį skundą, o prokuroras prašė šį apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. P. paskirti 10 (dešimt) metų ir 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (LR BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.), o jo prašymas išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 25 str. 2 d., 199 str. 2 d., 22 str. 1 d., 260 str. 3 d., atmetamas.

Pirmiausia kolegija pasisakys dėl A. P. nuteisimo pagal LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas A. P. pagal LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. neteisėtai pasikėsinus gabenti ir laikyti narkotines medžiagas turint tikslą jas platinti, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė neteisingas išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.

Nuteisimo dėl narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo sąlyga yra įgijimo, laikymo, gabenimo faktų nustatymas ir jų pagrindimas teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtais ir vėliau apkaltinamajame nuosprendyje išdėstomais įrodymais. LR BPK 305 str. 1 d. 1 p. nustato, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės, t.y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 2 punktas reikalauja, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas LR BPK 305 str. 1 d. 1 p., 2 p. nuostatas pažeidė. Itin reikšminga laikytina 2009 m. spalio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, priimta siekiant suvienodinti teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Šioje nutartyje yra suformuluoti būtini reikalavimai įrodinėjant LR BK 260 straipsnyje numatytą veiką.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija minėtoje nutartyje konstatavo, jog ,,<...> teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų“.

Tuo tarpu iš nuosprendžio matyti, kad A. P. nuteistas už tai, kad iš Panamos Respublikos 2010 m. sausio 14 d. kontrabandos būdu gautą ir iš (Duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (Duomenys neskelbtini) centro posto, esančio (duomenys neskelbtini), paimtą siuntą, kurioje įdėtose žvakėse buvo paslėptos narkotinės medžiagos – 205,06 g kokaino miltelių, kuriuose buvo 102,94 g gryno kokaino, turėdamas tikslą platinti per pašto kurjerį – pareigūną, turintį leidimą neatskleidžiant savo tapatybės atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, 2010 m. sausio 18 d. laikotarpyje iki 16 val. 48 min. pasikėsino neteisėtai gabenti Lietuvos Respublikos teritorija iki J. I. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Po to, kai 16 val. 48 min. minėta siunta su narkotinėmis medžiagomis buvo atgabenta A. P. nurodytu adresu, t.y. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), apie 18 val. 30 min. į jį atvyko A. P. ir, turėdamas tikslą platinti, pasikėsino gautą siuntą su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – 205,06 g kokaino miltelių, kuriuose buvo 102,94 g gryno kokaino, laikyti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – buvo kontroliuojamas ir sulaikytas pareigūnų.

Vadinasi, šiuo atveju A. P. kaltė pasireiškė dviem atskiromis nusikalstamomis veikomis, t. y. nurodytų medžiagų pasikėsinimu gabenti ir pasikėsinimu laikyti. Tokiu atveju teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, apkaltinamajame nuosprendyje privalėjo išdėstyti įrodyta pripažintos kiekvienos alternatyvios nusikalstamos veikos aplinkybes: nurodyti padarymo būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (LR BPK 305 str. 1 d. 1 p., 2 p.).

Teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (LR BPK 301 str. 1 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tokiu atveju, kai jo buvimą pagrindžia įrodymai, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tokie įstatymo reikalavimai, t.y. neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį, taikytini ir tais atvejais, kai baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje yra nurodomos kelios alternatyvios veikos, kaip ir šiuo konkrečiu atveju. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atskirai išdėstyti aplinkybes, pagrindžiančias kiekvieną alternatyvią LR BK 260 str. 3 d. nurodytą veiką, t.y. laikymą ir gabenimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 37 ,,Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ (toliau – nutarime) yra išaiškintos bei aptartos šių alternatyvių veiksmų sąvokos.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pakeistas kaltinimas (t. 2, b.l. 104-105) pašalinant iš jo aptariamų narkotinių medžiagų įgijimą (t. 1, b.l. 158), paliekant jų laikymą ir papildžius kaltinimą – gabenimu, todėl įgijimo sąvoka, nurodyta nutarimo 11 punkte, aptariama nebus. Nutarimo 12 punkte išaiškinta, jog laikymas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). To paties nutarimo 13 punkte nustatyta, kad gabenimas apima psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos tų medžiagų (prekursorių) buvimo, laikymo vietos pakeitimą, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir t.t. Tad pripažįstant A. P. kaltu ir nuteisiant jį pasikėsinimu neteisėtai gabenti ir laikyti 205,06 g kokaino miltelių, kurių sudėtyje buvo 102,94 g gryno kokaino turėdamas tikslą jį platinti, buvo būtina aiškiai išdėstyti tai patvirtinančius esminius duomenis, tačiau tai nebuvo padaryta. Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad teismas nenustatė gabenimą patvirtinančių aplinkybių, t. y. neaišku, kuo A. P. prisidėjo prie narkotinių medžiagų gabenimo, kadangi visus veiksmus atliko ne nuteistasis, o pašto kurjeris, t. y. pareigūnas, atlikęs nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Jis iš (Duomenys neskelbtini) centro posto paėmė siuntą, kurioje buvo narkotinė medžiaga – kokainas, jis siuntą atvežė į J. I. butą (duomenys neskelbtini) ir bute laukė iki 18 val. 30 min., kol į butą atvyko A. P. ir pasiėmė siuntinį. Akivaizdu, kad A. P. neatliko jokių veiksmų, susijusių su siuntos gabenimu iš (Duomenys neskelbtini) centro posto į (duomenys neskelbtini) gyvenančios J. I. butą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė ir neįrodė šių aplinkybių, iš kaltinimo šalintina, kad A. P. pasikėsino neteisėtai gabenti narkotinę medžiagą – 205,06 g kokaino miltelių, kuriuose buvo 102,94 g gryno kokaino, turėdamas tikslą platinti.

Nuosprendyje išvardinti veiksmai – 2010 m. sausio 14 d. iš Panamos Respublikos kontrabandos būdu gauta siunta, kurioje buvo paslėpta narkotinė medžiaga ir kurią kaip pašto kurjeris – pareigūnas, atlikęs nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus pristatė į J. I. butą (duomenys neskelbtini) – priskiriami siuntimo momentui.

Nuteistasis A. P., ginčydamas nuteisimą pagal LR BK 25 str. 2 d., 199 str. 2 d., 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. ir prašydamas jį išteisinti teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad jis nežinojo, jog siuntinyje yra narkotinės medžiagos, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu.

Kolegija sprendžia, kad narkotinių medžiagų laikymo aplinkybės buvo ištirtos pirmosios instancijos teisme, įvertinti byloje surinkti įrodymai ir nuosprendyje išdėstytos motyvuotos išvados dėl nuteistojo A. P. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos. Teismas savo išvadas dėl narkotinių medžiagų kontrabandos bei pasikėsinimo jas laikyti, turint tikslą platinti, pagrindė surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, yra gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai buvo įvertinti nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų.

Nors nuteistasis A. P. ir nesutinka su nuosprendžiu, prašo jį išteisinti, ginčija savo kaltę, neva tai jis nežinojo, jog siuntinyje yra narkotinės medžiagos, tačiau daugelį faktinių bylos aplinkybių ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis prisipažino ir tas aplinkybes patvirtino savo parodymais. Apklaustas kaip įtariamasis 2010 m. vasario 23 d. A. P. parodė: ,,<...> o vėliau pasakė, kad narkotikus gabena per sieną, ten kažkur užsienyje. G. K. paklausė, ar aš nenorėčiau užsiimti šia veikla, aš atsakiau, kad ne.“ (t. 1, b.l. 166). Taigi, nuteistasis G. K. išvykus į Jungtines Amerikos Valstijas, žinojo apie pastarojo veiklą, susijusią su narkotinių medžiagų disponavimu, t. y. būtent iš jo paties žinojo, kad šis pardavinėja narkotines medžiagas ir siuntiniuose siunčia jas į Lietuvą. Tokius pat parodymus A. P. davė ir teisme (t. 2, b.l. 107). Be to, asmens kaltė, jos forma ir rūšis, nustatoma ne tik paties kaltinamojo parodymais, bet ir vadovaujantis išnagrinėtų įrodymų visuma, todėl teismo išvados dėl kaltės, kaip nusikalstamos veikos sudėties subjektyviojo požymio, taip pat gali būti grindžiamos ir tais įrodymais, kurie patvirtina tos veikos objektyviuosius požymius. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios intancijos teismas, A. P. parodymai, neva jis nujautė, jog siuntinyje gali būti narkotikai, nors ir tikėjosi, kad ten jų nebus arba, kad pastarajam net minties nebuvo, kad siuntose bus narkotikai, yra naivūs, neįtikinantys ir neadekvatūs padarytiems veiksmams. Byloje nustatyta, jog iki nagrinėjamo įvykio, A. P. yra gavęs du siuntinius bei dvi pinigines perlaidas (t. 1, b.l. 63, 66-70). Antrąją siuntą jis, G. K. prašymu, kurioje, pasak A. P., buvo dvi raudonos spalvos žvakės ir keletas plastikinių buteliukų su įvairių spalvų skysčiais, už šimto svarų atlygį nugabeno į Londoną. Kelionės išlaidoms gavo 500 Lt, o už pervežimą dar 400 Lt. Taigi, menkaverčių daiktų siuntai nugabenti iki Londono viso skirta 900 Lt. Visa tai A. P. leido suprasti, kas buvo siunčiama ir ką jis gabeno į Londoną. Be to, A. P., atsisakė trečią siuntinį nuvežti į Olandiją, nes buvo tikras, kad siuntinyje bus narkotikai, tačiau sutiko siuntinį gauti kito asmens – J. I., vardu. Narkotinių medžiagų kontrabanda kaip ir jų laikymas padaromas tiesiogine tyčia. A. P. suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį (nevažiavo į Olandiją, atsisakė kitų G. K. prašymų) ir norėjo taip veikti – nurodė kito asmens adresą, gavęs pranešimą apie atėjusį siuntinį nuvyko jo pasiimti. Taigi, įvertinus A. P. veiksmus, sprendžiama, jog A. P. suprato ir žinojo, jog siuntinyje yra narkotikai ir sutiko juos laikyti tol, kol atvyks jų paimti G. K. atsiųstas žmogus.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes teisingai kvalifikavo A. P. nusikalstamą veiką pagal LR BK 199 str. 2 d., tačiau perteklinis yra Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bendrininkavimo formą (25 straipsnio 2 dalies) nurodymas, bet tai nėra pagrindas keisti apygardos teismo nuosprendį.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pradžioje A. P. pripažino, jog ,,<...> įtarė, kad siuntinyje gali būti narkotikai, nes G. (t. y. K.) dar anksčiau siūlė <...> pardavinėti narkotikus, kokius neminėjo, Lietuvoje. Sakė, kad narkotikus jis siųstų man paštu siuntose. <...> G. K. pokalbio metu jau atviru tekstu minėjo, kad siųs narkotikus“ (t. 1, b.l. 160).

Šie aptarti A. P. parodymai dar kartą patvirtina, kad jam buvo žinomas siuntos turinys, nes A. K. pasiūlius užsiimti narkotikų platinimu Lietuvoje, atsisakė tai daryti, tačiau sutiko paimti narkotikus, atsiųstus siuntinyje, ir perduoti asmeniui, kuris turėjo atvykti jį pasiimti.

Sprendžiant, ar A. P. suvokė, koks narkotinių medžiagų kiekis yra siuntinyje, kolegija vadovaujasi teismų praktika (kasacinės bylos Nr. 2K-72/2007, Nr. 2K-456/2007) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 17 punkto nuostatomis. Jame nurodyta, jog už narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, pardavimą ar kitokį platinimą atsako asmuo, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės arba pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakai (prekursoriai), taip pat suvokė, koks yra jų kiekis.

Apie nuteistojo suvokimą, koks narkotinių medžiagų kiekis buvo siuntinyje, sprendžiama iš gauto siuntinio svorio, dydžio, o taip pat kitų aplinkybių. Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, kad narkotinės medžiagos, paslėptos dviejose žvakėse, dėžutė su 6 plastikiniais buteliukais buvo supakuoti į polietileninį voką. Siuntinio svorį sudarė 1 kg 480 g (t. 1, b.l. 6-12). A. P., gavęs beveik pusantro kilogramo svorio siuntinį, palaikė rankose ir įsidėjo į savo kuprinę, todėl turėjo suprasti, kad jame yra didelis kiekis narkotinių medžiagų. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. P. šiuo konkrečiu atveju veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, tačiau jis negali atsakyti už atsiradusius padarinius, kadangi pasikėsintos laikyti narkotinės medžiagos kiekis yra ne nusikalstamos veikos padarinys, o nusikaltimo dalyko vertinamasis požymis. Pagal bylos duomenis nuteistasis žinojo, jog siuntinyje yra narkotinė medžiaga ir galėjo numanyti, koks apytikriai yra jų bendras svoris. Tačiau šių duomenų nepakanka suvokimui, kad siuntinyje buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos.

Teismų praktikoje sprendžiant medžiagų kiekio klausimus yra atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. Įsakymu Nr. V-239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Kaip matyti iš lentelės, labai dideliu kiekiu kokaino pripažįstama 100 g ir daugiau. Reikia pažymėti, kad lentelėje nurodytas kiekis, sudarantis labai didelį kiekį, yra rekomendacinio pobūdžio, todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismas, spręsdamas klausimą, ar yra labai didelis kiekis, turi įvertinti visas bylos aplinkybes ir turi teisę peržengti šioje lentelėje nurodytas ribas. Nustatyta, kad A. P. pasikėsino laikyti 102,94 g gryno kokaino, kuris nežymiai, tik 2,94 g, viršija labai didelį kiekį.

Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 260 str. 3 d. būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, koks yra narkotinės medžiagos kiekis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą šiuo konkrečiu atveju yra didelis siuntinio svoris, o taip pat paties A. P. parodymai apie anksčiau gautus du siuntinius, kurių vieną už didelį atlygį nugabeno į Londoną, o kitą perdavė G. K. nurodytai merginai. Nors nuteistasis atsisakė prekiauti iš Panamos G. K. atsiųstais narkotikais, tačiau jam iš G. K. žodžių buvo žinoma apie persiunčiamas narkotines medžiagas, kurias už tam tikrą atlygį perduodavo G. K. nurodytiems asmenims. Kolegija, remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, A. P. nusikalstamą veiką perkvalifikuoja iš LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. į LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d.

Perkvalifikavus A. P. nusikalstamą veiką pagal lengvesnį baudžiamąjį įstatymą, švelnintina ir jam paskirta bausmė už pasikėsinimą laikyti didelį kiekį narkotinės medžiagos. Kolegija, skirdama bausmę nuteistajam pagal LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d., atsižvelgia į pirmosios instancijos nuosprendyje nurodytas aplinkybes – į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus LR BK 54 straipsnyje, į bausmės paskirtį (LR BK 41 str.), į tai, jog šis nusikaltimas yra sunkus (LR BK 11 str. 5 d.), nusikaltimo pobūdį, atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą (LR BK 59 str.). Baudžiamasis įstatymas už A. P. įvykdytą nusikalstamą veiką, nurodytą LR BK 260 str. 2 d., numato laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dešimties metų. Įvertinus neigiamą A. P. asmenybę (teistas keturis kartus, baustas administracine tvarka) ir tai, kad ši veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nežymiai didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės minimumas, t. y. 8 (aštuoneri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai.

Pašalinus iš kaltinimo pasikėsinimą neteisėtai gabenti narkotines medžiagas turint tikslą jas platinti, susiaurėjo kaltinimo apimtis, tačiau tai nesuteikia teisinio pagrindo dar labiau švelninti bausmę.

Šiuo nuosprendžiu paskyrus bausmę pagal LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d. būtina iš naujo subendrinti šią bausmę su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą LR BK 25 str. 2 d., 199 str. 2 d., bei Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Atsižvelgiant į tai, jog A. P. šios nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, o bendrinant su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, taikomas bausmių dalinis sudėjimo būdas (LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., 9 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. P. nuteisimo pagal LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. už tai, kad iš Panamos Respublikos 2010 m. sausio 14 d. kontrabandos būdu gautą ir iš (Duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (Duomenys neskelbtini) centro posto, esančio (duomenys neskelbtini), paimtą siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įdėtose žvakėse buvo paslėpta narkotinė medžiaga 205,06 g kokaino miltelių, kuriuose buvo 102,94 g gryno kokaino, turėdamas tikslą platinti, per pašto kurjerį – pareigūną, turintį leidimą atlikti savo tapatybės neatskleidžiančius ir nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, 2010 m. sausio 18 d. laikotarpyje iki 16 val. 48 min. pasikėsino neteisėtai gabenti Lietuvos Respublikos teritorija iki J. I. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini).

A. P. nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti iš LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. (dėl pasikėsinimo laikyti 102,94 g gryno kokaino) į LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal LR BK 25 str. 2 d., 199 str. 2 d. bei bausme, paskirta Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.