Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla V. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d. nutraukta nenustačius jo veiksmuose šio pažeidimo įvykio ir sudėties;

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2013 m. vasario 19 d., apie 12.00 val., adresu Verkių g. 37, Vilniuje, atlikus jo vykdomos veiklos operatyvų patikrinimą, nustatyta, kad jis savo automobiliu Audi A6 Avant, valstybinis numeris. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apskrities VMI 2012-09-27 išduotą nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 190530 vykdė taksi veiklą laikotarpiu nuo 2012-09-02 iki 2013-02-18 ir gavo pajamų 4445 Lt, pajamas registruodamas gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, pajamoms registruoti naudodamas pinigų priėmimo kvitus, kuriuose fiksuojama automobilio nuoma su vairuotoju, užsakymus gaudamas per raciją iš UAB „Navector“ dispečerinės, tai yra vykdė individualią veiklą už atlygį, teikdamas taksi paslaugas, neturėdamas nustatyta tvarka įsigyto leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi. Tuo V. M. pažeidė 1996-11-16 Lietuvos Respublikos transporto kodekso 18 str. 12 d., LR Susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. ir LR Susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 p. nuostatas, tai yra padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. M. individualią veiklą faktiškai vykdė nuo 2012-09-02, per laikotarpį nuo 2012-09-02 iki 2013-02-18 gavo 4445 Lt pajamų ir buvo atliktos 84 keleivių vežimo operacijos. V. M. teikiamos paslaugos savo esme atitiko keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais veiklą, kurios turinys yra keleivių vežimas keleivių nurodytu maršrutu. Tai, kad V. M. vykdė keleivių vežimo paslaugas, o ne transporto nuomos paslaugas parodo ir teikiamos paslaugos pobūdis bei trukmė. Akivaizdu, kad buvo vykdomos trumpalaikės paslaugos, t.y. vienkartinis keleivio nuvežimas iš taško A į tašką B, kas yra būdinga keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklai.

Pažymima kad laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2013-02-08 V. M. nebuvo UAB „Navector“ darbuotoju, o nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. (faktiškai nuo 2012-09-02) jis vykdo individualią veiklą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 190530. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės nuomos sutartys buvo pateiktos tik bylos nagrinėjimo metu. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytas teiginys, kad operatyvaus patikrinimo metu V. M. nepateikė operatyvų patikrinimą atliekančiam Inspekcijos specialistui automobilio nuomos sutarčių, kadangi pastarasis jų nepareikalavo, neturi teisinės reikšmės. Sudarytose nuomos sutartyse yra numatytas tik sutarties objektas, t.y. keleivių vežimas jų nurodytu maršrutu už iš anksto nustatytą kainą.

Teigiama, kad automobilio nuomos su vairuotoju paslaugą Inspekcija vertina pagal faktines nustatytas aplinkybes, pirmenybę teikiant ne veiklos įforminimo formai, o paslaugos turiniui. Darytina išvada, kad V. M. vykdė būtent keleivių vežimo lengvuoju automobiliu veiklą. Nustačius, kad faktinės su paslaugos teikimu susijusios aplinkybės atitinka taksi veiklai būdingus požymius bei nėra vykdomi reikalavimai transporto priemonių nuomai, paslauga vertinama kaip lengvųjų automobilių taksi paslauga. Aplinkybė, kad V. M. savo veikloje nenaudoja taksometro, plafono su užrašu TAKSI nepaneigia fakto, kad paslaugos kaina nėra susijusi su kilometražu. V. M. prisidengdamas automobilių nuomos su vairuotoju veikla, faktiškai teikė taksi paslaugas, taip nuslėpdamas tikruosius teisinius santykius – keleivių vežimo paslaugų teikimo faktą, siekiant išvengti papildomų reikalavimų, susijusių su keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais veiklos vykdymu.

Teigiama, kad apelianto argumentas, dėl rašytinių sutarčių nepateikimo operatyviniam patikrinimui už tiriamąjį laikotarpį, negali būti vertinamas kaip atsakomybę nulemianti aplinkybė, nes paprastos rašytinės formos nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančiu (CK 1.93).

Pažymima, kad automobilių nuomos su vairuotojų veiklos formą pasirinko siekdamas suteikti paslaugą, kurios taksi teisinis reglamentavimas suteikti neleidžia. Važiuojant taksi automobiliu kaina apskaičiuojama griežtai pagal taksometro parodymus, o organizuojant veiklą sutarčių pagrindu, susitarimas dėl kainos yra išankstinis.

Apeliacinis skundas nenagrinėtinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių procesinių principų: pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį, apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Tam, kad tinkamai įgyvendinti šias įstatymo nuostatas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, būtina žinoti tikslią skundą pateikiančio asmens ar institucijos poziciją dėl jų nuomone reikalingų pakeitimų inkriminuojant konkrečius veiksmus ar juos kvalifikuojant, skiriant nuobaudas kai prašoma nubausti asmenis tais atvejais, kai jų atžvilgiu bylos buvo nutrauktos, kai prašoma pagriežtinti paskirtas nuobaudas ar skirti papildomas ir panašiai, kad bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka nebūtų pabloginta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis daugiau nei to prašoma apeliaciniame skunde.

Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančio apeliacinio skundo, juo prašoma apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą bei V. M. paskirti administracinę nuobaudą. Skunde nurodoma, kaip apelianto nuomone turėtų būti kvalifikuojami V. M. veiksmai, t.y. pagal kokį Lietuvos Respublikos ATPK straipsnį jis turėtų būti nubaustas, tačiau nenurodoma, kokio konkretaus dydžio nuobauda jam turi būti paskirta. Tokie konkretūs prašymai turi būti apeliaciniame skunde pateikti siekiant užtikrinti anksčiau minėtų Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. nuostatų įgyvendinimą.

Tai akivaizdus apeliacinio skundo trūkumas, kurio nepašalinus byla negali būti nagrinėjama apeliacine tvarka apygardos teisme.

Lietuvos Respublikos ATPK 302⁶ str. nurodyta, kad apeliacinio skundo dėl apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo klausimą sprendžia apylinkės teismas. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta ir apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytą, byla su apeliaciniu skundu grąžintina apylinkės teismui iš naujo spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą kartu su Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.