Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis pagal individualios veiklos liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas, teistumai išnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 1 dalyje, ir teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad automobilis Toyota Prius, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobtas Prancūzijoje ir jo identifikacinis numeris suklastotas, 2014-04-19 apie 19:00 val. Ukmergės g. 369, Vilniuje, sąmoningai šios aplinkybės nepranešė pirkėjui E. K., o įtikinęs jį, jog teisėtai veikia transporto priemonės pardavėjo S. G. vardu, E. K. už 30 000 (trisdešimt tūkstančių) litų (8 688,60 eurų) automobilį pardavė, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą, E. K. priklausančius 30 000,00 Lt (8688,60 eurų). M. L. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat M. L. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent automobilį Toyota Prius, kėbulo Nr. JTDKN36U001419806, pagrobtą Prancūzijoje, kuriuo iki 2014-04-19 Lietuvoje naudojosi asmeniniai tikslais, o 2014-04-19 apie 19:00 val. Ukmergės g. 369, Vilniuje, žinodamas, kad automobilis Toyota Prius, kėbulo Nr. JTDKN36U001419806, gautas nusikalstamu būdu, šią transporto priemonę pardavė E. K. už 30 000,00 (trisdešimt tūkstančių) litų (8688,60 eurų), tokiu būdu jis įgijo, naudojosi ir realizavo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą. M. L. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisme kaip kaltinamasis M. L. kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino visiškai, paaiškino, kad jam tuo metu reikėjo pinigų, K. M. pasiūlė parvaryti iš Prancūzijos automobilius ir užsidirbti. Kaltinamasis pasinaudojo šia galimybe. K. M. pasiūlė parvarius automobilį užsidirbti daugiau pinigų parduodant jį. Kaltinamasis nuskrido į Paryžių, važiavo į Blos miestelį. Jam buvo pasakyta, kur parkinge netoli stoties stovi automobilis, kurį reikia parvaryti. Šią informaciją jam nurodė K. M.. Automobilio rakteliai buvo padėti ant rato, techninis pasas automobilio viduje. Kaltinamasis įsėdo į automobilį, užvedė variklį ir važiavo į Lietuvą. Teigė, jog automobilį atidavė K. M., bet nusprendė jį parduoti, todėl pasiėmė jį atgal, dar pasinaudojo ir pardavė. Pas K. M. automobilis buvo maždaug savaitę, kaltinamasis juo naudojosi mėnesį. Skelbimą apie automobilio pardavimą įdėjo arba kaltinamasis, arba K. M.. Iš pradžių su pirkėju bendravo K. M., vėliau jis pranešė kaltinamajam, kad atsirado automobiliu susidomėjęs asmuo ir reikia nuvažiuoti į Vilnių, į Ukmergės g. Pavasarį, tikslios datos neatsimena, apie pietus susitiko su automobilio pirkėjais. Žmonės atėjo, apžiūrėjo automobilį, užsirašė VIN kodą. Sakė pasitikrins internete ir paskambins. Maždaug po valandos paskambino ir pasakė, kad pirks automobilį. Susitiko ir jis pardavė automobilį už 30 000 Lt. Pardavus automobilį į Vilnių atvažiavo M. žmogus ir nuvežė kaltinamąjį į Kauną. Pinigus atidavė K. M.. Pirkėjau už automobilį sumokėjo litais, M. kaltinamajam davė 300 eurų. Vėliau 2014-11-07 jį sulaikė dėl automobilių vagysčių Prancūzijoje, jis buvo nufotografuotas išvažiuojantis su vogtu Toyota Prius, buvo iškelta bylas, jis buvo įvardijamas kaip organizuoto nusikaltimo dalyvis. Ikiteisminis tyrimas truko 19 mėnesių, jis buvo nuteistas 30 mėnesių kalėjimo. Dėl parduoto automobilio tai jam tiesiogiai nepasakė, kad automobilis buvo vogtas, tačiau kaltinamasis suprato, kad jis vogtas. Parvaryti automobilius iš viso važiavo 6-7 kartus. Šis automobilis buvo 2 ar 3. K. M. tiesiogiai nesakė, kad automobilis vogtas, tačiau kaltinamasis žinojo jo praeitį, tikėjosi, kad jis vogtas. K. M. praeitis buvo kriminalinė, jis buvo ne kartą teistas, nedirbo, nežino, už ką buvo teistas. Parduodamas automobilį savo telefono numerio kaltinamasis nebuvo nurodęs. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta S. G. vardas ir pavardė. Šiuos duomenis jam nurodė K. M.. Pinigus už automobilį kaltinamasis paėmė iš nukentėjusiojo ir atidavė K. M., nes automobilis buvo ne jo. Visa tai atliko už 300 eurų atlygį. Už parvarymą automobilio jam sumokėjo 300 eurų. Ne visada važiuodavo į Prancūziją, dar yra važiavęs į Vokietiją, kelionės išlaidas dengė K. M.. Sutiko, jog jo veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta žala, sutiko ją atlyginti, bet ne iš karto. Teigė, jog šiuo metu jis dirba, tačiau materialinė padėtis jo yra sunki. Po įkalinimo Prancūzijoje liko be nieko, pradeda gyvenimą iš naujo. Teigė, jog turėjo šeimą, į Lietuvą grįžo trumpam, išlaikyti teises, jį paliko žmona. K. M., kiek jis žino, yra miręs.

Su pareikštu 8 688,60 eurų civiliniu ieškiniu sutiko, jį galėtų atlyginti per metus laiko. Planuoja vykti dirbti į užsienį, užsidirbti ir greičiau atlyginti žalą. Nori susigrąžinti vairavimo kategorijas, gauti teisę vairuoti vilkiką. Lietuvoje yra nuo spalio mėn. dirba nuo gruodžio mėn. Iki šiol nukentėjusiajam nėra atlyginę nei kiek ieškinio sumos, nes nežinojo, kur rasti nukentėjusįjį, laukė teismo, kol priteis. Tokios sumos negalėtų grąžinti iš karto, nes reikia pačiam stotis ant kojų.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu padaręs kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, kaltinimas pareikštas dėl dviejų nesunkių nusikaltimų padarymo (BK 12 straipsnis), veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, prokuroras, kaltinamasis, nukentėjusysis sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tariami, todėl byla, vadovaujantis BK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

2014-04-22 policijai pateiktas VĮ Regitra Vilniaus filialo pranešimas, kuriame nurodoma, jog į įmonę kreipėsi E. K., kuris pageidavo registruoti transporto priemonę Toyota Prius, vin. (duomenys neskelbtini). Registravimo metu nustatytam, kad transporto priemonė yra su indentifikavimo numerio klastojimo požymiais (t. 1, b. l. 4). Iš 2014-04-22 VĮ Regitros Vilniaus filialo pranešimo E. K. matyti, kad įmonė atsisako registruoti transporto priemonę Toyota Prius, kurios vin. (duomenys neskelbtini), kadangi transporto priemonės identifikavimo žymenys turi taisymo, klastojimo požymių. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 16 punkto nuostatos tokiu atveju transporto priemonių registravimo galimybę numato tik po teisėsaugos institucijų atlikto atitinkamo patikrinimo (tyrimo) (t. 2, b. l. 5).

Apklaustas kaip liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu (2014-04-22) paaiškino, kad ieškojo sau pirkti automobilį. Prieš maždaug savaitę portale Autoplius rado skelbimą, kad parduodamas automobilis Toyota Prius (skelbimo Nr. 863931601), tamsiai mėlynos spalvos. Paskambinus pagal skelbimą, atsiliepė vyriškis, kuris pasakė, kad šiuo metu yra išvykęs ir kai grįš į Lietuvą, jam perskambins. 2014-04-19 apie 12:00 val. liudytojui paskambino Toyota Prius pardavėjas ir pasakė, kad automobilis yra Klaipėdoje ir jeigu jis dar domina jį, tai gali atvažiuoti į Vilnių. Sutarė, kad atvažiuotų į Vilnių ir paskambintų. 2014-04-19 apie 15:14 val. iš automobilio pardavėjo gavo žinutę, kad po 20 min. jis bus Vilniuje prie BIG prekybos centro. Tada liudytojas su tėvu ir motina nuvyko į sutartą vietą. Pardavėjas atvažiavo su automobiliu prie Big perkybos centro. Jis buvo vienas, neprisistatė, buvo apie 40 m. amžiaus, apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs žalą švarką. Apžiūrėjo automobilį, jis liudytojui patiko, užsirašė automobilio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), sutarė, kad patikrins automobilį ir jeigu jis nepaieškomas, jį pirks. Namie patikrino, automobilis nebuvo paieškomas, todėl susitarė susitikti su pardavėju apie 19 val. prie BIG prekybos centro. Atvykus pardavėjui , jis davė liudytojui užpildyti pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo užsienio kalba. Vieną egzempliorių pildė liudytojas, o kitas jau buvo užpildytas S. G. vardu. Pardavėjas parnešė, kad S. G. yra jo pusbrolis. Užpildžius sutartį, liudytojas padavė pardavėjui 30 000 Lt ir jie išsiskirstė. 2014-04-22 apie 13 val. liudytojas nuvyko į VĮ "Regitra" registruoti mašiną ir darbuotojai pranešė, kad numeris su galimais klastojimo požymiai ir iškvietė policiją (t. 1, b. l. 6).

Papildomai apklaustas kaip liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu papildomai paaiškino, kad telefonu dėl automobilio pardavimo kalbėjęs asmuo ir tas, kuris atvarė automobilį apžiūrėti, buvo skirtingi žmonės. Skyrėsi jų balsai. Be to, apžiūrint automobilį liudytojas bendravo su asmeniu, prisistačiusi automobilio pardavėju. Su juo derino automobilio kainą. Apie tai, kad automobilio pardavėjas gali būti S. G., sprendžia tik dėl to, kad tokie duomenys buvo nurodyti automobilio pirkimo pardavimo sutartyje. Tokiu vardu jam neprisistatė nei tas, su kuriuo bendravo telefonu, nei tas, kuris atvarė automobilį. Šie abu vyrai vienas kitą vadino pusbroliu, tačiau vardų neminėjo. Skelbime internete, buvo nurodyta, kad automobilis yra Vilniuje, nors iš automobilio nuotraukų buvo matyti, kad jis fotografuotas Kaune prie Urmo bazės, netoli Kauno automobilių turgaus. Tvarkydamas automobilį liudytojas be kitų daiktų rado Belgijoje išduotus kvitus, kuriose turėjo priklausyti ankstesniam savininkui. Forminant pirkimą, automobilį atvaręs vyras sakė, kad nereikia pildyti lietuviškos pirkimo pardavimo sutarties. Jis jam davė dvi prancūziškas sutartis. Vienoje buvo nurodyti pardavėjo, Prancūzijos piliečio duomenys, o pirkėjas S. G.. Vyriškis jam pasakė į tuščią prancūziškos sutarties blanką perrašyti pardavė prancūzo duomenis, o kaip pirkėją įrašyti save, kas parašyta prancūziškose sutartyse, nežino, nes tos kalbos nemoka (t. 1, b. l. 7-8).

Savo parodymus E. K. patvirtino parodymo atpažinti pagal asmens nuotraukas metu, kuomet jam buvo parodyta 6 asmenų fotonuotraukos, iš kurių jis atpažino 5 numeriu pažymėtą nuotrauką kaip to asmens, kuris atvarė apžiūrėti automobilį Toyota Prius į Vilnių ir kuriam už automobilį nukentėjęs E. K. sumokėjo 30 000 Lt. Jį atpažino pagal veido bruožus, akių spalvą. Šioje nuotraukoje Nr. 5 yra užfiksuotas M. L. veido atvaizdas (t. 1, b. l. 24-25).

Apklausta kaip liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2014 m. balandžio mėn. sūnus portale autoplius.lt surado automobilį Toyota Prius, mėlynos spalvos. Pirmą kartą paskambinus, buvo pasakyta, kad pardavėjas ne Lietuvoje, paskambins, kai grįš. Maždaug po 2 savaičių pardavėjas paskambino ir pasakė, kad automobilis Lietuvoje, jis šiuo metu Klaipėdoje. Jie susitarė, kad pardavėjo pusbrolis automobilį atvarys į Vilnių. 2014-04-19 apie 15:00 val. žmogus atvyko parodyti jiems automobilį. Jis buvo apie 30-40 m. amžiaus, rudų neilgų plaukų, nepraplikęs, žema kakta, akys siaurokos, vidutinio kūno sudėjimo apie 175 cm ūgio. Kalbėjo lietuviškai be jokio akcento. Apie save nepasakojo nieko, minėjo, kad jo pusbrolis, kuris gyvena Klaipėdoje, parduoda dar automobilį Toyota Rav4 ir Toyota Avensis pilnos komplektacijos. Pardavėjas davė jiems dvi pirkimo pardavimo sutartis, viena jų buvo sudaryta tarp Prancūzijos piliečio ir S. G., kitoje buvo nurodyta pardavėjas Prancūzijos pilietis. Į pirkėjui skirtą grafą sūnus įrašė savo duomenis. Išbandant automobilį pastebėjo, kad asmuo Vilniaus mieste važinėja įsijungęs navigaciją, todėl mano, kad Vilnius jam nėra gerai pažįstamas. Išbandę automobilį, užsirašė jo kėbulo Nr. ir pasakė, kad dėl pirkimo apsispręs, kai jį patikrins. Pardavėjas pasakė, kad jis važiuoja į Grigiškes pas savo gimines, o jeigu reiks, tai jis grįš. Sūnus automobilį namuose patikrino ir nusprendė pirkti. Pardavėjas sutartu laiku vėl atvyko prie PC BIG ir ten sūnus automobilį nusipirko. Pardavėjui sumokėjo 30 000 Lt. Automobilio kainą sūnus suderino telefonu su asmeniu, kuris pasiūlė automobilį nupirkti. Netgi apžiūrint automobilį sūnus viską derino telefonu su asmeniu, kuris teigė esąs automobilio pardavėjas (t. 1, b. l. 09-10).

Apklaustas kaip liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2014 m. balandžio pradžioje sūnus surado internete skelbimą apie parduodamą automobilį Toyota Prius. Jo nuotraukas rodė liudytojui. Paskambinęs telefonu sužinojo, kad automobilis yra Klaipėdoje, tačiau nusprendė ten nevažiuoti. 2014-04-19 pardavėjas sūnui paskambino ir pasakė, kad jo pusbrolis gali automobilį atvaryti į Vilnių. Sutartus laiku jis, žmona ir sūnus nuvyko prie parduotuvės BIG automobilio apžiūrėti. Automobilis sūnui patiko, jie jį išbandė. Sūnus nusirašė automobilio duomenis ir namuose juos patikrino internete. Kadangi nieko apie automobilį internete nerado, sūnus nusprendė jį pirkti. Žmogus, su kuriuo sūnus bendravo telefonu, buvo ne tas, kuris automobilį pristatė apžiūrai ir jį pardavė. Antrą kartą prie BIG parduotuvės jie visi trys nuvažiavo apie 18:30 val. Po kurio laiko atvažiavo pardavėjas, jis buvo apie 35 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio, plaukai rudi, ne tamsūs. Akivaizdžių randų, apgamų ar kitokių išskirtinių bruožų nepastebėjo. Atkreipė dėmesį, kad jo kakta žemoka, tačiau toks įspūdis galėjo susidaryti dėl žemyn sušukuotų plaukų. Akys buvo siaurokos. Ji atpažinti galėtų. Jiems bendraujant, jis kažką rašė telefonu. Už automobilį pardavėjui sumokėjo 30 000 Lt. Pardavėjas juos perskaičiavo. Pardavėjas teigė, kad automobilį realiai parduoda pusbrolis, tačiau to pusbrolio vardo niekas taip ir nepasakė. Sūnui pardavėjas paaiškino, kaip užpildyti pirkimo pardavimo sutartį, liudytojui nekilo mintis paprašyti pardavėjo asmens dokumento. Tas žmogus atrodė patikimas. 2014-04-22 liudytojas su sūnumi nuvyko į Regitrą registruoti automobilio ir paaiškėjo, kad įsigyto automobilio identifikavimo numeris gali būti suklastotas. Nei liudytojas, nei jo sūnus įsigyto automobilio neremontavo, nes jis buvo nedaužtas (t. 1, b. l. 11-12).

Savo parodymus V. K. patvirtino parodymo atpažinti pagal asmens nuotraukas metu, kuomet jam buvo parodyta 6 asmenų fotonuotraukos, iš kurių jis atpažino 3 numeriu pažymėtą nuotrauką kaip to asmens, kuris pardavė automobilį Toyota Prius. Jį atpažino pagal veido bruožus. Šioje nuotraukoje Nr. 3 yra užfiksuotas M. L. veido atvaizdas (t. 1, b. l. 26-28).

2014-04-22 poėmio metu surašant poėmio protokolą iš E. K. buvo paimta automobilis Toyota Prius, identifikacinis kodas VIN Nr. (duomenys neskelbtini), du automobilio rakteliai, du dokumentai užsienio kalba, automobilio registracijos liudijimas užsienio kalba Nr. (duomenys neskelbtini). Paimti dokumentai užsienio kalba užpildyti asmens B. B. ir S. G. vardu bei B. B. ir E. K. vardu (t. 1, b. l. 30-34).

Paimtas automobilis Toyota Prius, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas surašant 2014-04-22 apžiūros protokolą. Apžiūros metu nustatyta, kad automobilis yra mėlynos spalvos, yra du užvedimo rakteliai, spidometro rodmenys 107130 km. Kuro likutis apie 10 l. Salonas pilkas, odinės sėdynės yra navigacija su LED monitoriumi. Iš išorės automobilis tvarkingas, nedaužtas, originalūs lieti ratlankiai su apsaugomis ir padangomis, Defektų nėra, tik smulkūs įbrėžimai įvairiose vietose ir ant galinio dangčio šalia užrašo TOYOTA dažymo mažos žymės. Automobilio spynelės nesugadintos (t. 1, b. l. 39-42).

Iš 2014-05-27 specialisto išvados Nr. 140-(2609)-IS1-2755 matyti, kad automobilio Toyota Prius, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN yra pakeistas, perkalus kelis simbolius. Tikrasis automobilio VIN yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 46-47).

Iš 2014-06-19 specialisto išvados Nr. 140-(2917)-IS1-3141 matyti, kad pateiktas tirti Prancūzijos Respublikos registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra atspausdintas pagal tokių dokumentų spausdinimo reikalavimus, t. y. tikras. Jame pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių (taisymų, prirašymų, mechaninių įrašų šalinimo ir kitų pakeitimų požymių) nėra (t. 1, b. l. 52-53).

Iš kelių transporto priemonių paieškos sistemos duomenų matyti, kad 2013-09-29 09:35:32 joje registruotas paskelbimas, kad ieškoma transporto priemonė norint ją išimti, gamintojas Toyota, registruota Belgijoje, tipas Prius, spalva mėlyna, VIN numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 56).

Transporto priemonė VIN (duomenys neskelbtini) registruota savininko B. B. vardu Prancūzijoje, jos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 57). Iš Lietuvos kriminalinės policijos Tarptautinių ryšių valdybos 2014-06-17 rašto matyti, kad Interpolo Prancūzijos nacionalinis biuras pranešė, jog automobilis Toyota Prius, VIN (duomenys neskelbtini), 2012 m kovo mėnesį įregistruotas šios valstybės piliečio B. B. vardu, savininkas vis dar naudojasi automobiliu. B. B. paaiškino, kad buvo gavęs pranešimą, jog jo automobilis sulaikytas Ture. Nenorėdamas turėti problemų su teisėsauga vyras banko pavedimu sumokėjo pranešime nurodytą 150 eurų baudą, tačiau Ture niekada nėra buvęs (t. 1, b. l. 60).

Iš Lietuvos kriminalinės policijos Tarptautinių ryšių valdybos 2014-07-16 rašto matyti, kad iš SISENE Belgijos NS gautas pranešimas apie automobilio Toyota Prius VIN: (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (mėlynos spalvos) vagystę. Pranešta, jog minėtas automobilis buvo pavogtas laikotarpiu nuo 2013-09-28 iki 2013-09-29 Prancūzijoje. Duomenų apie automobilio savininką neturima. Pranešimas apie vagystę registruotas 2013-09-30 Driuvenstreek policijos skyriuje (t. 1, b. l. 61).

Iš Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro Informacinės sistemos įrašo peržiūros matyti, kad transporto priemonė Toyota Prius, VIN. (duomenys neskelbtini)buvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AB "Lietuvos draudimas" nuo 2014-04-03 – 2014-05-02, draudėjo informacija M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 62-63).

Iš tyrėjo K. T. 2014-11-20 tarnybinio pranešimo matyti, kad išanalizavus mobiliojo ryšio abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (kuriuo nukentėjusysis E. K. bendravo su pardavėjus) išklotines tyrimui reikšmingos informacijos negauta, asmens, kuris naudojosi minėtu abonentiniu numeriu, identifikuoti nėra galimybės. Išanalizavus automobilio pirkimo sutartyje nurodytus S. G. duomenis, nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje nėra asmens vardu S. G., kurio gyvenamoji vieta būtų (duomenys neskelbtini). Centrinės duomenų bazės duomenimis tokio adreso nėra (t. 1, b. l. 73).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo prisipažinimas ir paaiškinimai, nukentėjusiojo E. K. paaiškinimai, atpažinimas, liudytojų I. K. ir V. K. paaiškinimai, atpažinimas, poėmio metu paimti dokumentai – transporto priemonės registracijos liudijimas ir transporto priemonės perleidimo pažymėjimas (t. 1, b. l. 33-34, 76-85), transporto priemonės apžiūros protokolas, taip pat specialisto išvados. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. L. 2014 m. pradžioje iš Prancūzijos į Lietuvą parvažiavo su automobiliu Toyota Prius mėlynos spalvos. Kaltinamasis nurodė, jog automobilį parvaryti prašė K. M., automobilis buvo paliktas mieste Blois, požeminiame garaže, jo raktai padėti ant rato, o automobilio viduje daiktadėžėje buvo palikit geri automobilio dokumentai. Šis automobilis, kurį jis pavarė, buvo 2 ar 3 į Lietuvą parvarytas automobilis. Kaltinamasis pats neklastojo automobilio identifikacinio numerio, tačiau įtarė, kad automobilis galėjo būti vogtas ir suklastotu numeriu. Grįžus su automobiliu į Lietuvą, kaltinamojo teigimu, automobilis kurį laiką buvo pas K. M., vėliau juo naudojosi kaltinamasis. Nusprendęs jį parduoti, skelbimą apie parduodamą automobilį paskelbė arba kaltinamasis, arba K. M.. Į skelbimą atsiliepus nukentėjusiajam E. K. K. M. paprašė kaltinamojo nuvaryti automobilį į Vilnių, Ukmergės g., kad jį galėtų apžiūrėti nukentėjusysis. Susitikus žmonės apžiūrėjo automobilį, užsirašė VIN kodą, sakė, kad patikrins. Po valandos jie paskambino ir vėl jiems susitikus, kaltinamasis perdavė nukentėjusiajam automobilį už 30 000 Lt. Vėliau į Vilnių atvyko K. M. žmogus ir parvežė kaltinamąjį į Kauną, kur jis atidavė visus pinigus K. M., o šis kaltinamajam davė 300 eurų. Nukentėjusysis E. K. ir liudytojai V. K. ir I. K. patvirtino kaltinamojo parodymuose nurodytas aplinkybes apie automobilio pardavimą. E. K. ir V. K. atpažino kaltinamąjį M. L. kaip tą asmenį, kuris jiems 2014-04-19 atvarė apžiūrėti automobilį Toyota Prius ir pardavė jį. E. K. nurodė, kad skelbime nurodytu telefonu, jis bendravo su kitu asmeniu dėl automobilio pardavimo aplinkybių ir sandorio sąlygų, tačiau į Vilnių atvykęs buvo būtent M. L.. Registruojant įsigytą automobilį Toyota Prius pastebėta, kad jo VIN kodas (duomenys neskelbtini), turi klastojimo požymių, atliktas specialisto tyrimas patvirtino, kad šio automobilio VIN kodas yra pakeistas, perkalus kelis simbolius. Tikrasis automobilio VIN yra: (duomenys neskelbtini) ir minėtas automobilis laikotarpiu nuo 2013-09-28 iki 2013-09-29 buvo pavogtas Prancūzijoje (t. 1, b. l. 61).

BK 182 straipsnio 1 dalis numato, kad sukčiavimas yra tokie veiksmai, kuomet asmuo apgaule, savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą. Šiuo atveju kaltinamasis M. L. suprato, kad jo iš Prancūzijos nurodytomis aplinkybėmis (automobilį perimant ne iš konkretaus asmens, nesudarius perleidimo sandorių, nepasirašius dokumentų, o susirandant jį priparkuotą nurodytoje stovėjimo vietoje, jo raktelius paimant iš nurodytos slėptuvės) parvairuotas automobilis mėlynos spalvos Toyota Prius, yra įgytas nusikalstamu būdu, t. y. vogtas. Jis suprato, kad registruojant minėtą automobilį jis būtų tikrinamas dėl to, ar jo VIN kodas nėra pakeistas, ir paaiškėjus šiai aplinkybei transporto priemonė negalėtų būti registruojama, ji būtų sulaikyta ir paimta iš valdytojo. Taigi, kaltinamasis suprato, kad parduodamas tokį, nusikalstamu būdu įgytą automobilį, neatskleisdamas šios aplinkybės pirkėjui, o teigdamas, kad automobilis yra legalus, įgytas teisėtai ir parduodamas teisėtai, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir taip suklaidino nukentėjusįjį, dėl ko apgaulės įtakoje suklaidintas nukentėjusysis E. K., manydamas jog teisėtai įsigyja legalų automobilį pirkimo būdu, sumokėjo kaltinamajam už automobilį rinkos kainą, t. y. 30 000 litų. Tokius būdu, kaltinamasis M. L. apgaule iš nukentėjusiojo E. K. įgijo 30 000 Lt. Šie veiksmai atitinka sukčiavimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje sudėtį.

BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už tai, kad asmuo įsigyja, naudojasi arba realizuoja turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Kaltinime nurodoma, kad kaltinamasis M. L. automobilį Toyota Prius, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), įsigijo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų. Kaltinamasis teigia, kad jis automobilį parvairavo iš Prancūzijos pasiūlius pažįstamam K. M.. Jis nuvyko į Blois miestą, automobilį rado požeminiame parkinge, raktelius ant priekinio rato spyruoklės, o legalūs dokumentai buvo automobilio daiktinėje, automobilis buvo su prancūziškais numeriais. Kaltinamasis suprato, kad automobilis, kurį jis parvairuoja į Lietuvą yra vogtas. Iš bylos duomenų matyti, kad šis automobilis iš tikrųjų buvo pavogtas Prancūzijoje 2013-09-28 – 2013-09-29 laikotarpiu, apie vagystę pranešta 2013-09-30 Druivenstreek policijos skyriuje. Kaltinamasis parvairuotu į Lietuvą automobiliu kurį laiką naudojosi, savo vardu buvo apdraudęs civilinės atsakomybės draudimu, vėliau 2014-04-19 apie 19 val. Vilniuje jį pardavė nukentėjusiajam E. K. už 30 000 Lt. Taigi, M. L. tokiais veiksmais žinodamas, kad automobilis Toyota Prius, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra vogtas, įsigijo jį, naudojosi šiuo automobiliu iki 2014-04-19, bei jį pardavė, t. y. realizavo, E. K. 2014-04-19 apie 19 val. už 30 000 Lt (8 688,60 eurų). Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 189 straipsnio 1 dalies sudėties požymius.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis M. L. (duomenys neskelbtini) straipsnio pagrindu sulaikytas buvo 2016-09-26 13:10 val., paleistas 2016-09-27 14:23 val., jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis M. L. yra neteistas, administracine tvarka baustas, išsituokęs, dirbantis, vykdantis individualią veiklą, gydytas VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nuo 2008-10-27 iki 2008-10-31, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, sunki abstinencijos būklė su disforija, suicidinėmis tendencijomis, taip pat VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje Psichiatrijos skyriuje 2009-08-09 - 2009-08-12, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, psichozinis sutrikimas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (t. 2, b. l. 81, 83), tačiau iš 2016-11-27 specialisto išvados Nr. 89TPK-608/2016 matyti, kad nėra pagrindo (tikslinga) jam skirti psichiatrijos ekspertizę.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių nenustatyta, lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs kaltinime numatytas nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios yra tyčiniai nesunkūs nusikaltimai.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vieną lengvinančią aplinkybę. Taip pat įvertina tai, kad kaltinamasis, nors anksčiau ir teistas, tačiau teistumai išnykę, todėl teisiškai vertintina, kad teisiamas pirmą kartą ir jam taikomos BK 55 straipsnio nuostatos, numatančios, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Parenkant bausmės rūšį atsižvilgintina ne tik į tai, kad kaltinamasis nors yra teisimas pirmą kartą, tačiau jis padarė du nusikaltimus. Nusikalstamu būdu buvo įgytas brangus 30 000 Lt vertės turtas, kuris parduotas nukentėjusiajam suprantant, kad nukentėjusysis negalės turto užregistruoti ir juo naudotis, kad atliekant privalomą turto registravimo procedūrą, paaiškės, jog automobilis yra vogtas ir nukentėjusysis praras automobilį. Taigi, tokiu būdu apgaule nukentėjusiajam padaryta didelė žala, kuri per 3 metus nei kiek nekompensuota. Atsižvelgiant į konkrečios nusikalstamos veikos – sukčiavimo pavojingumą, kaltinamojo asmenybę – nors ir neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, dirbantis, išsituokęs, teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymo atidėjimą ir skiriant baudžiamojo poveikio priemones užtikrinančias nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimą.

Civiliniai ieškiniai.

Civilinis ieškovas E. K. pareiškė byloje 8 688,60 eurų ieškinį, sukčiavimo metu padarytai žalai atlyginti. Žalą sudaro už M. L. parduotą automobilį sumokėtų pinigų vertė eurais. Kaltinamasis pripažino ieškinio reikalavimą, be to, jis yra pripažintinas kalti padaręs sukčiavimą nukentėjusiojo E. K. atžvilgiu, todėl ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu. Iš kaltinamojo M. L. ieškovo naudai priteistina 8688,60 eurų žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

M. L., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

M. L., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti jam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti M. L. nuteistu 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 ir 65 straipsnių pagrindu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-09-26 13:10 val., paleistas 2016-09-27 14:23 val., t. y. dvi dienas.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpius paskirti kaltinamajam M. L. BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam E. K. padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam M. L. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo palikti nepakeistas, pradėjus nuosprendį vykdyti panaikinti.

E. K. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo M. L. 8 688,60 eurų žalos atlyginimą E. K. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.