- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-08
- Bylos Nr.
- A-2862-552/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02017-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- I. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja I. J. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro (toliau – ir Krašto apsaugos ministras) 2016 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. P-481 „Dėl vyr. ltn. I. J. išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą; 3) priteisti pareiškėjai iš atsakovo tarnybinį atlyginimą už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką.
Skunde nurodė, kad pareiškėja nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. vasario 25 d. buvo motinystės atostogose. Jų metu, t. y. 2014 m., pasikeitė jos pareigybės reikalavimai, t. y. norint išlaikyti Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono Laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo kario pareigas nepakako turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, tačiau taip pat reikėjo gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Dėl tos priežasties 2015 m. pareiškėja pildė anketą leidimui dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, gauti.
Pažymėjo, kad Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. P-521 buvo nutrauktas jos kandidatūros tikrinimas, kuriuo įsakyta Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM) (toliau – ir AOTD) nutraukti Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo kario vyr. ltn. I. J., pretenduojančios gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, kandidatūros tikrinimą, ir nuspręsta neišduoti jai leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ ir panaikintas KAM 2010 m. lapkričio 29 d. I. J. (M.) išduotas leidimas Nr. SL-786 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“.
Paaiškino, kad pareiškėjai grįžus iš motinystės atostogų 2016 m. vasario 25 d., ji tą pačią dieną buvo išleista į laikinąjį rezervą. Krašto apsaugos ministras 2016 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. P-481 „Dėl vyr. ltn. I. J. išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį, išleido pareiškėją į atsargą bei skyrė vyr. ltn. I. J. po atleidimo iš profesinės karo tarnybos atlikti tarnybą rezerve, atliekant ją Lietuvos kariuomenės parengtojo rezervo kariniuose vienetuose. Be kita ko, minėtame įsakyme ministras nurodė pareiškėjai grąžinti mokymo išlaidas (13 734 Eur 41 ct) iš karto arba dalimis, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono vadu Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį.
Pareiškėja skundą iš esmės grindė tuo, kad AOTD, tikrindamas pareiškėjos, pretendavusios gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūrą, netinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme (toliau – ir VTPĮ) įtvirtintas teises ir pareigas, t. y. nesurinko pakankamai patikimos informacijos apie pareiškėją, surinktos informacijos neišanalizavo ir ją netinkamai įvertino. AOTD ir KAM specialioji ekspertų komisija, neteisėtai, paviršutiniškai ir nepagrįstai konstatavo, kad tikrinimo metu surinkti faktai kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei (VTPĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalies 1 punktas), kad pareiškėja pasižymi tokiomis savybėmis kaip nesąžiningumas, neatsakingumas ir lengvabūdiškumas, o dėl šių savybių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas). Pareiškėja manė, kad jos atžvilgiu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių abejones dėl jos patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei. Šiuo atveju nebuvo surinkta jokių faktų, dėl kurių kiltų grėsmė įslaptintos informacijos saugumui.
Šalies argumentai
Atsakovas KAM su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėja pretendavo užimti Vadovybės viešųjų ryšių karininko pareigas, kurioms užimti reikalingas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Atlikus pareiškėjos kandidatūros patikrinimą, Krašto apsaugos ministras 2015 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. P-521 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo ir neišdavimo vyr. ltn. I. J.“ nusprendė panaikinti pareiškėjai turėtą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ bei nusprendė neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Šis įsakymas yra galiojantis, pareiškėja su juo supažindinta pasirašytinai. Nurodė, kad netekus teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pareiškėja turėjo būti atleista iš tarnybos, nes pareiškėjos atleidimo iš profesinės karo tarnybos metu nebuvo pareigybių, į kurias pareiškėja galėtų būti perkelta.
Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdyje pažymėjo, kad nėra aišku dėl kokių konkrečiai ryšių pareiškėjai nebuvo išduotas leidimas. Komisijos jie nebuvo įvardyti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja anksčiau laiko nutraukė atostogas, pildė anketą 2015 m. gegužės 13 d., tačiau į tarnybą nusprendė negrįžti. Grįžo suėjus motinystės atostogų terminui, tada buvo nutraukta sutartis.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjos I. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) KASOKTĮ 28 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir 38 straipsnio 2 dalies 10 punktą.
Iš Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. P-521 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo ir neišdavimo vyr. ltn. I. J.“ nustatė, kad juo įsakyta nutraukti pareiškėjos pretenduojančios gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, kandidatūros tikrinimą, nuspręsta neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su šia informacija, taip pat panaikintas 2010 m. lapkričio 29 d. išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“.
Pažymėjo, kad šioje byloje nėra ginčijamas 2015 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. P-521, kuris iš esmės ir lėmė 2016 m. balandžio 8 d. įsakymo priėmimą, todėl teismas šioje byloje nevertino, ar pareiškėjai 2015 m. gegužės 13 d. įsakymu teisėtai ir pagrįstai nutrauktas kandidatūros tikrinimas ir neišduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, o taip pat panaikintas turėtas leidimas. Pastebėjo, kad pareiškėja su šiuo įsakymu supažindinta 2015 m. gegužės 20 d., taigi galėjo nustatyta tvarka ir terminais ginčyti pastarąjį įsakymą ir jame nustatytas aplinkybes, sudarančias pagrindą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir panaikinti turimą leidimą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos skundas šioje dalyje nebuvo priimtas nagrinėti, nustačius, jog nėra pagrindų atnaujinti pareiškėjos praleistą terminą kreiptis į teismą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartis Nr. AS-679-575/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pareiškėja pretendavo užimti Vadovybės viešųjų ryšių karininko pareigas, kurioms užimti reikalingas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (Pareiginių nuostatų 12 p.). Pareiškėjai suteiktas vyr. leitenantės laipsnis, kuris, vadovaujantis KASOKTĮ 52 straipsnio 2 dalies 3 punktu, priskiriamas jaunesniojo karininko laipsniui. Dėl to pareiškėjai, turinčiai karininko laipsnį, privaloma turėti minėtą leidimą. Taip pat nustatė, kad pagal 2013 m. birželio 21 d. Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. P-549 „Dėl Teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija suteikimo ir panaikinimo organizavimo karšto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių įsakymų pripažinimo netekusiu galios“ (2015 m. gegužės 13 d. įsakymo pakeitimo Nr. V-505 redakcija) 10.1 punktą, visoms profesinės karo tarnybos karininkų pareigybėms turi būti nustatytas reikalavimas turėti ne žemesnio lygio kaip „Slaptai“ leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pareiškėjos, pretenduojančios gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, kandidatūros tikrinimas buvo nutrauktas, ir nuspręsta šio leidimo jai neišduoti, kadangi nustatytos VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės, t. y. nustatyti tiriamosios ryšiai (šeimos narių, giminaičių ir draugų socialinė priklausomybė nuo Baltarusijos ir Rusijos federacijos). Minėtas įsakymas yra galiojantis ir nenuginčytas.
Teismas konstatavo, kad esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. pareiškėjai neturint atitinkamo leidimo, kai toks leidimas privalomas eiti karininko pareigas, nesant pareigų, į kurias pareiškėją būtų galima perkelti, neturint leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta pagrįstai ir pareiškėja pagrįstai išleista į atsargą.
Padarė išvadą, kad ginčijamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą ir atlyginti tarnybinį atlyginimą už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką yra betarpiškai susijęs su reikalavimu panaikinti krašto apsaugos ministro 2016 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. P-481, todėl netenkinus pagrindinio reikalavimo panaikinti ginčijamą įsakymą, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti minėtus veiksmus.
III.
Pareiškėja I. J. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje ir perskirstyti išlaidas pirmojoje instancijoje.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, skundžiamame sprendime išdėstyti argumentai yra neteisėti ir prieštaraujantys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai analogiškose bylose.
Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pažymi, kad skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta pagrįstai ir pareiškėja pagrįstai išleista į atsargą, apsiribojo tik labai lakonišku surinktų įrodymu vertinimu, išdėstydamas tik šalių pateiktas faktines aplinkybes, iš esmės nepateikdamas jokių teismo sprendimo motyvų.
Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą esant prieštaringiems duomenims apie ginčo dalyką, šių prieštaravimų nepašalino, kas rodo, kad teismas neatskleidė bylos ginčo esmės, ir tai turėjo esminės reikšmės neteisėto ir nepagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimui.
Pasak pareiškėjos, teismas nevertino aplinkybių (t. y. nustatyti tiriamosios ryšiai (šeimos narių, giminaičių ir draugų socialinė priklausomybė nuo Baltarusijos ir Rusijos federacijos)) dėl kurių pareiškėjai nebuvo išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, neatnaujino termino apskųsti Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. P-521 „Dėl vyr. ltn. I. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“, kuriuo buvo remtasi, priimant ir Krašto apsaugos ministro 2016 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. P-481 „Dėl vyr. ltn. I. J. išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“. Nurodo, kad teismas nenagrinėjo aplinkybių dėl kurių buvo priimtas Krašto apsaugos ministro 2016 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. P-481. Pažymi, kad teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo ir neišreikalavo iš AOTD 2015 m. kovo 30 d. pažymos Nr. IS-1171 „Dėl vyr. ltn. I. J. (M.)“, KAM specialiosios ekspertų komisijos personalo patikimumo klausimams nagrinėti 2015 m. balandžio 24 d. posėdžio protokolo Nr. SPEK-2 išvados, kurie nebuvo įteikti pareiškėjai susipažinti, jos asmeninėje byloje tokių dokumentų taip pat nebuvo, tačiau jais rėmėsi Krašto apsaugos ministras, priimdamas minėtus įsakymus.
Nurodo, kad 2012 m. liepos 15 d. pareiškėja ir jos dabartinis vyras S. A. J. sudarė santuoką. Pareiškėjos teigimu, būtent dėl šio įvykio (nors tai tiesiogiai nebuvo išsakyta) ir buvo priimtas 2015 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. P-521, po kurio sekė ir 2016 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. P-481. Teigia, kad tokiu būdu buvo pažeista prigimtinė teisė nevaržomai kurti ir turėti asmeninį bei šeimyninį gyvenimą.
Pažymi, kad S. A. J. turi Lietuvos pilietybę, jis – buvęs tremtinys, jokių pažeidimų nėra padaręs, todėl yra neabejotinai lojalus ir patikimas asmuo. Pareiškėja, pati gimusi Baltarusijoje, turi giminių, gyvenančių Baltarusijoje, tačiau su jais jokių artimų gerų ryšių nepalaiko, turi savo asmeninį gyvenimą Lietuvoje. Pabrėžia, kad šių ir kitų tiek skunde, tiek posėdžio metu nurodytų aplinkybių teismas visiškai nenagrinėjo, tokiu būdu sudarydamas terpę tolesniam KAM piktnaudžiavimui savo teise leisti panašaus pobūdžio absoliučiai nepagrįstus įsakymus.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas nustatytų faktinių aplinkybių ir su jomis susijusių, pridėtų prie skundo, įrodymų, priimdamas skundžiamą sprendimą be jokių pagrįstų motyvų, pažeidė procesinės teisės normas, kas remiantis ABTĮ 146 straipsnio 1 dalimi ir 146 straipsnio 2 dalies 5 punktu, leidžia daryti išvadą, kad 2016 m. lapkričio 21 d Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas turi būti naikinamas ir perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas KAM prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo teigimu, pareiškėjos apeliaciniame skunde yra pateikta daug doktrininio pobūdžio pamąstymų, samprotavimų, tačiau nėra esmingai sukritikuotas pirmosios instancijos teismo sprendimas bei argumentuotai paneigtos pirmos instancijos teismo padarytos išvados.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėja neturi ir jai negali būti išduotas leidimas dirbti ir susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, nors toks leidimas jai reikalingas tarnyboje, o nesant pareigų, į kurias pareiškėja galėtų būti perkelta, t. y. kurias einant toks leidimas nereikalingas, atsirado pagrindas nutraukti su pareiškėja profesinės karo tarnybos sutartį ir ją išleisti į atsargą.
Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neatskleidė ginčo esmės, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, tuo padarydamas ir procesinių teisės normų pažeidimą. Pažymi, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, tyrė ir vertino į ją pateiktus įrodymus, pasisakė dėl esminių šalių argumentų ir atsikirtimų į juos, ir padarė pagrįstas išvadas, todėl, pasak atsakovo, skundžiamas įsakymas yra teisėtas, atitinka tokiems sprendimams (administraciniams aktams) taikomus reikalavimus, jame yra nurodyti jo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, apskundimo tvarka ir pan., todėl pagrindų panaikinti skundžiamą įsakymą ir tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje nagrinėjamo ginčo esmė - Krašto apsaugos ministro 2016 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. P-481 „Dėl vyr. ltn. I. J. išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ teisėtumas ir pagrįstumas. Kiti pareiškėjos reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo.
Pažymėtina, kad ginčijamu Krašto apsaugos ministro 2016 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. P-481 su pareiškėja buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir pareiškėja išleista į atsargą, vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punktu (b. l. 15).
Iš KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punkto dispozicijos matyti, kad kario atleidimas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, šiuo pagrindu yra galimas, kai egzistuoja trys kumuliatyvios sąlygos - tam įgaliotos institucijos ar pareigūnai reikalauja arba rekomenduoja kariui neišduoti naujo arba panaikinti turimą leidimą naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, dėl to, kad jis neteko pasitikėjimo; tokio leidimo turėjimas turi būti reikalingas vykdyti pareigas, kurias eina karys; turi nebūti kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį būtų galima perkelti.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos eitoms pareigoms užimti buvo reikalingas leidimo, naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, turėjimas.
Be to, iš atsakovo į bylą pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjos, pagal jos turimą specialybę, karinį laipsnį ir kt., jos išleidimo į atsargą dieną nebuvo galimybės perkelti į kitas pareigas, kurios būtų nesusijusios su informacija, sudarančia valstybės ir tarnybos paslaptis (b. l. 27). Objektyvių įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes, byloje nėra.
Pasisakydama dėl KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punkto dispozicijos pirmosios sąlygos buvimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčijamame įsakyme, kaip jo teisinis ir faktinis pagrindas, nurodytas Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. P-521 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo ir neišdavimo vyr. ltn. I. J.“. Šiuo Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymu buvo nuspręsta nutraukti pareiškėjos, pretenduojančios gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, kandidatūros tikrinimą, bei neišduoti šio leidimo. Taip pat buvo panaikintas KAM 2010 m. lapkričio 29 d. pareiškėjai I. J. išduotas leidimas Nr. SL-786 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“. Sprendimas nutraukti tikrinimą ir neišduoti leidimo buvo grindžiamas VTPĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies 20 punkto ir 17 straipsnio 5 dalies nuostatomis (b. l. 14).
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja su skundu kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą, be kitų reikalavimų, kurie yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kėlė reikalavimą panaikinti ir aukščiau minėtą Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. P-521. Tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakius atnaujinti terminą skundui dėl Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. P-521 panaikinimo paduoti, skundo dalį dėl minėto pareiškėjos reikalavimo buvo atsisakyta priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 27 d. nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pastebėtina, kad tokiu būdu buvo apibrėžtos administracinės bylos nagrinėjimo ribos, kurios negali būti peržengtos ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė vertinti pareiškėjos skundo argumentus, susijusius su Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. P-521 teisėtumu bei pagrįstumu, konstatavo, kad šis įsakymas yra galiojantis ir nenuginčytas, bei juo rėmėsi, spręsdamas dėl nagrinėjamoje byloje ginčijamo 2016 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. P-481 teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai nebuvo išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, neatnaujino termino apskųsti Krašto apsaugos ministro 2015 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. P-521, neišreikalavo iš AOTD 2015 m. kovo 30 d. pažymos Nr. IS-1171 „Dėl vyr. ltn. I. J. (M.)“, KAM specialiosios ekspertų komisijos personalo patikimumo klausimams nagrinėti 2015 m. balandžio 24 d. posėdžio protokolo Nr. SPEK-2 išvados, atmestini kaip nepagrįsti, nes visos šios aplinkybės yra susijusios su 2015 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. P-521 priėmimu, jo teisėtumu ir pagrįstumu, kas kaip jau buvo minėta, nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl tos pačios priežasties nevertintini ir apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjos šeimyninių ir giminystės ryšių, jos asmeninių savybių.
Tokios pozicijos iš esmės laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo anksčiau nagrinėtose bylose, kuriose pareiškėjai ginčydavo jų atleidimą iš profesinės karo tarnybos arba vidaus tarnybos panašiais pagrindais. ( pvz. 2010 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-938/2010, 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2011, 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-540/2014 ir kt.)
Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėja pripažinta netekusia pasitikėjimo dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptis sudarančia informacija.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimas su pareiškėja, jos išleidimas į atsargą ir skyrimas atlikti tarnybą rezerve, atitiko KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytų sąlygų reikalavimus.
Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 57 str. 6 d.). ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesinės teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai ir visapusiškai, teismo išvadas dėl pareiškėjos skundo reikalavimų pagrindė teismo posėdyje ištirtų pagal minėtą įrodymų vertinimo taisyklę įrodymų visumos analize ir konkrečiomis teisės normomis.
Be to, pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr. 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Apibendrindama aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam sprendimo priėmimui, materialinės ir procesinės teisės normas taikė tinkamai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012, 2010 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010). Todėl vadovaudamasi ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, ir atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo priteisti ir teismo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos I. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.