Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 434 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių. D. V. nubaustas už tai, kad 2016 m. gruodžio 3 d. 23.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, savo vairuojamo automobilio išskirtinumą, įžūliai ir pavojingai vairavo, buksuodamas galiniais ratais, slydo šonu ant apledėjusios asfalto dangos, tuo sukeldamas realų pavojų sau ir kitiems transporto priemonių vairuotojams, tai yra už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4 p. ir 9 p. pažeidimus. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė apylinkės teismui.Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi D. V. skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad D. V. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, nuobauda jam paskirta laikantis bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui ir ja bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.D. V. nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi ir apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2017 m. vasario 20 d. Šakių rajono apylinkės teismo priimtą nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, o aukštesniajam teismui nusprendus, jog jo veiksmuose yra inkriminuoto pažeidimo sudėtis, pakeisti 2017 m. vasario 20 d. Šakių rajono apylinkės teismo priimtą nutartį, netaikyti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paskirtos baudos dydį sumažinti aukštesniojo teismo nuožiūra.Skunde nurodo, kad jo veiksmuose 2016 m. gruodžio 3 d., 23:50 val., vairuojant automobilį BMW 525, nėra dviejų iš keturių ATPK 124² straipsnio 2 dalies sudėčiai būtinų požymių, t. y. objektyviosios pusės ir subjektyviosios pusės požymių. Apeliantas pažymi, kad automobilį vairavo ne kelyje, bet inžineriniame objekte, t. y. buvusioje žemės ūkio aviacinėje aikštelėje. Šis objektas negali būti laikomas keliu kaip tai apibrėžta Lietuvos respublikos kelių įstatymo aktualios redakcijos 2 straipsnio 5 dalyje. Tai akivaizdu iš šio objekto bendro vaizdo ir jo sudėtinių dalių tarpusavio išsidėstymo. Akivaizdu, kad juo negalima niekur nuvykti. Be to, iš byloje esančių dokumentų akivaizdžiai matosi, kad Patašinės kadastro vietovėje Nr. 8472-0003 esantis inžinerinis objektas nėra vietinės reikšmės kelias. Apeliantas pažymi ir tai, kad B. aerodromas jam buvo žinomas kaip vieta, kurioje organizuojami įvairūs renginiai, be to ten dažnai renkasi žmonės norintys tiesiog pasivažinėti. Pagal nerašytas per ilgą laiką susiklosčiusias taisykles į aerodromą atvykę asmenys, kol kažkas iš jų važiuoja kilimo taku, būna aerodromo centrinėje dalyje, arčiau Jovarų g. esančioje aikštelėje. Apeliantas buvo įsitikinęs, kad šio aerodromo kilimo take bei kituose takuose, kurie kartu su kilimo taku sudaro žiedą, kelių eismo taisyklių reikalavimai nėra taikomi, kadangi ten nevyksta viešasis eismas. 2016 m. gruodžio 3 d., 23:50 val. jam ir draugui L. V. dviem automobiliais važiuojant kilimo taku, daugiau jokių asmenų ar automobilių jame nebuvo. Apelianto manymu nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad viešasis eismas vyksta B. aerodromo centrinėje dalyje, arčiau Jovarų g. esančioje aikštelėje, bet nevyksta jau minėtame žiede, kurį sudaro aerodromo pakilimo takas bei kiti takai. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad Kelių eismo taisyklių taikymas susijęs tik su kelių eismo dalyvių - transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu. Dėl šių priežasčių svarbu nustatyti, kokia buvo tiksli pažeidimo padarymo vieta, ar toje vietoje buvo privaloma laikytis KET reikalavimų, ar vyko eismas. Nurodytos aplinkybės, teisinis reglamentavimas bei susiformavusi teismų praktika leidžia teigti, kad teismo išvada, jog jis, vairuodamas transporto priemonę viešoje teritorijoje (aerodromo teritorijoje), privalėjo laikytis KET reikalavimų yra neteisinga ir jo veikoje nėra būtino ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, sudėties objektyvaus požymio.Taip pat apeliantas nurodo, kad kitas būtinasis administracinio teisės pažeidimo sudėties, ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, požymis yra veikos padarymo motyvas - chuliganiškos paskatos. Išvadą dėl chuliganiškų mano elgesio paskatų teismas iš esmės pagrindė teisme liudijusių policijos pareigūnų D. M. ir M. B. parodymais kurie davė iš esmės analogiškus parodymus. Taigi jo elgesio chuliganiškas paskatas teismas iš esmės nustatė dviejų liudytojų, kurie įvykį matė santykinai trumpą laiko tarpą tamsiu paros metu. Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas kompaktinis diskas su B. aerodromo foto nuotraukomis ir vaizdo įrašu padarytu tamsiu paros metu automobiliu artėjant prie šio aerodromo jame važiuojant kitai transporto priemonei, tačiau teismas pateiktų įrodymų visiškai nepaminėjo, kad leidžia teigti, kad teismas nesilaikė ATPK 248 straipsnio ir ATPK 256 straipsnio reikalavimų ir tai turėjo įtakos nepagrįstos ir neteisingos nutarties priėmimui. Skunde nurodoma ir tai, kad visiškai nesuprantama kuo grindžiami teiginiai, kad jis savo elgesiu šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, jo elgesio motyvai buvo siekis pademonstruoti automobilio išskirtinumą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba jo elgesys apskritai buvo be dingsties. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo nustatytas joks asmuo, kuris dėl jo elgesio būtų jautęs paniekinantį požiūrį ar būtų patyręs kažkokias kitas neigiamas pasekmes. Administracinis teisės pažeidimas numatytas ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga leidžia teigti, kad nei administracinio teise pažeidimo protokolą surašiusi ir nutarimą priėmusi institucija, nei skundžiamą nutartį priėmęs teismas jo kaltės inkriminuoto pažeidimo padaryme neįrodinėjo ir šio klausimo iš esmės nesprendė. Apelianto manymu teismas suklydo konstatuodamas jo elgesio chuliganiškas paskatas, be to teismas privalėjo neginčijamai įrodyti, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Spręsdamas šiuos esminius klausimus teismas negalėjo remtis vien tik minėtų policijos pareigūnų parodymais ignoruodamas kitus reikšmingas aplinkybe. Taip pat apeliantas nesutinka ir su jam paskirtos nuobaudos dydžiu. Aukštesniajam teismui nusprendus, jog jo veiksmuose visgi yra inkriminuoto pažeidimo sudėtis, visos šiame skunde nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl man paskirtos nuobaudos proporcingumo jo veiksmų pavojingumui. Apelianto nuomone jam paskirta 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių yra aiškiai neproporcinga jo veiksmų pavojingumui. Jo mėnesinės pajamos yra tik 500 Eur, o netekęs teisės vairuoti neteksi darbo ir tuo pačiu neteks vienintelio pragyvenimo šaltinio. Apelianto įsitikinimu visuma šioje byloje nustatytų aplinkybių ir jį charakterizuojantys duomenys leidžia teigti, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai būtų pasiekti netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir ženkliai sumažinant paskirtos baudos dydį.Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė atliekanti viršininko funkcijas atsiliepime į D. V. apeliacinį skundą nesutinka su skundo argumentais ir prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, kad nagrinėjamu atveju D. V. taikytinos ATPK nuostatos, kadangi už ATPK 124² straipsnio 2 dalyje padarytą pažeidimą nuobauda švelnesnė, nei numatyta ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Dėl to, skundžiamo nutarimo ir nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju bus tikrinamas apeliacinio skundo ribose ir taikant bylos teiseną pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK normas. Pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal bylos duomenis bei apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės išvados nepagrįstos išsamiu ATPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama ATPK 257 straipsnyje. Priešingai nei nurodo apeliantas apylinkės teismas, laikydamasis šio ATPK straipsnio reikalavimų, itin išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje, pateikė jų visumos analizę, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1, 3 dalių, 257 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ATPK nuostatų pažeidimas, jeigu teismų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų.Pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymima ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.Apeliantas skunde pažymi, kad jis negali būti nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, nes jis automobilį vairavo ne kelyje, o inžineriniame objekte – buvusioje žemės ūkio aviacinėje aikštelėje, todėl toje vietoje negali būti taikomi Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais teismas nesutinka, nes jie nepagrįsti. Teismas pažymi, kad šis klausimas buvo keliamas ir apylinkės teisme, kuris itin išsamiai ir argumentuotai šiuo klausimu pasisakė. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Kelių eismo taisyklės taikomos ir privačiose, ir viešose teritorijose, jų taikymą siejant su kelių eismo dalyvių – transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu, todėl D. V., vairuodamas transporto priemonę viešoje teritorijoje (aerodromo teritorijoje), privalėjo laikytis KET reikalavimų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia ir pirmosios instancijos išvados, kad surinkti įrodymai, jog įvykio vieta, tai yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuri (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2009-02-26 sprendimu Nr. T-42 priskirta vietinės reikšmės keliams, esantis inžinierinis objektas – taip vadinamas buvęs B. aerodromas ir kuris priklauso (duomenys neskelbtini) seniūnijai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, suderinus su Griškabūdžio seniūnijos seniūnu, vyksta įvairūs renginiai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad buvusio aerodromo teritorijoje yra organizuojami tam tikri renginiai, tačiau tai daroma turint tik tam tikrą leidimą ir imantis atitinkamų saugomo priemonių. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas D. V. skundą pagrįstai rėmėsi liudytojais apklaustų policijos pareigūnų M. B. ir D. M. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų, kasdien susiduriančių su KET pažeidėjais, objektyviomis galimybėmis nustatyti tyrimui reikšmingas aplinkybes. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti D. V.. Jokių liudytojų suinteresuotumą byloje galinčių patvirtinti duomenų savo apeliaciniame skunde nepateikia ir pats apeliantas. Todėl aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti šių asmenų parodymais ir manyti, jog jie elgėsi tendencingai ar siekė pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam apeliantui. Teismas pažymi, kad paties apelianto aiškinimai apie įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklūs, t. y. jis iš pradžių savo kaltę pripažino, o vėliau neigė chuliganiškai vairavęs. Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad D. V. vairuodamas automobilį įžūliai ir pavojingai vairavo, buksuodamas galiniais ratais, slydo šonu ant apledėjusios asfalto dangos, tuo sukeldamas realų pavojų sau ir kitiems transporto priemonių vairuotojams. Apeliacinės instancijos teismo nuomone nustatytos objektyviosios D. V. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimas yra neleistinas, pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui ir jo automobilyje esančiam keleiviui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui. Dėl to, jo veiksmai pagrįstai pripažinti chuliganišku vairavimu.Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su paskirtos nuobaudos dydžiu. Bendrosios administracinių nuobaudų už padarytus administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal ATPK 30² straipsnio 1 dalį, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Nagrinėjamu atveju, Institucija D. V., atsižvelgiant į jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, paskyrė sankcijoje numatytą baudos vidurkį – 434 Er baudą ir specialios teisės vairuoti atėmimą 18 mėnesių terminu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pažeidėjas nenurodė jokios išimtinių aplinkybių, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo ir mažinti paskirtą baudą. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinė ar šeiminė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo ar jo neskyrimo, o pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų trumpinti paskirtos nuobaudos terminą ar iš viso jo neskirti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.