- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-10
- Bylos Nr.
- A-2209-624/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00255-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Dainius Raižys
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Karolis Merkevičius
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui G. T. G. H. M., jo atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ramintai Zakarauskaitei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio G. T. G. H. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) piliečiui G. T. G. H. M., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. rugsėjo 27 d., bet ne ilgiau nei Užsienietis bus grąžintas į kilmės valstybę arba bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
2. URC nurodė, kad Užsienietis atvyko neteisėtai, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, būdamas Lietuvos Respublikoje naudojosi suklastotu dokumentu, už tai buvo nuteistas, atlikęs bausmę perduotas URC. Būdamas sulaikytas URC ne ilgiau kaip 48 val., Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį, nors prašymą galėjo pateikti anksčiau. Užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę ir siekiant, kad jis nesutrukdytų priimti sprendimo prieglobsčio procedūroje, jo judėjimo laisvė turi būti ribojama.
II.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. birželio 27 d. sprendimu pratęsė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimu Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminą iki 2023 m. rugsėjo 27 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties.
4. Teismas nustatė, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 29 d. sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. birželio 27 d. Užsienietis buvo pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl teismas nustatė jo, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose, esant 5 dalies 11 punkte nurodytoms aplinkybėms. Užsienietis dėl šio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi (toliau – ir LVAT nutartis) skundą tenkino iš dalies ir pakeitė teismo sprendimą, nurodydamas, kad Užsienietis sulaikomas ne ilgiau nei bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Nutartyje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Užsieniečio tapatybė nenustatyta, jis pateikė kito asmens dokumentą, taip siekdamas suklaidinti pareigūnus, jo tikslas – (duomenys neskelbtini), o per Lietuvos Respubliką jis važiavo tranzitu, sprendė, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga ir būtina, skirta užtikrinti veiksmingą Užsieniečio prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą, o švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų nepakankamas.
5. Teismo vertinimu, nuo LVAT nutarties priėmimo Užsieniečio teisinė padėtis ir aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl jo sulaikymo pagrindų ir alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo, nepasikeitė – prieglobsčio procedūroje dėl Užsieniečio prašymo galutinis sprendimas nepriimtas ir šiuo metu aiškinamasi dėl prieglobsčio prašymo motyvų, Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau jo tapatybė nenustatyta, todėl išlikę teismo sprendimu nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose. Teismas pažymėjo, jog taip pat negauta duomenų apie tai, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar naujų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jam negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Teismo vertinimu, taip pat išlikę LVAT nutartyje nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu konstatuota, kad Užsieniečiui pagrįstai taikomi judėjimo laisvės apribojimai – jo tapatybė iki šiol nenustatyta, Užsienietis pateikė kito asmens dokumentą, siekdamas suklaidinti pareigūnus, per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu. Dėl to teismas sprendė, kad nepaskyrus Užsieniečiui judėjimo laisvės ribojimų, vengdamas galimo išsiuntimo į kilmės valstybę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, taip trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.
6. Teismas taip pat akcentavo, kad pratęsus Užsieniečiui skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą, judėjimo laisvės apribojimai būtų taikomi šešis mėnesius, t. y. neviršijant Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyto termino, todėl paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, kuria ribojama asmens judėjimo laisvė, būtina ir proporcinga siekiamiems tikslams – netrukdomai priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje.
III.
7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. birželio 27 d. sprendimą – teikimą atmesti ir skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
8. Užsienietis nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pagrįsta, kodėl informacija dėl prieglobsčio motyvų negalėtų būti gauta jo nesulaikius. Kadangi Užsienietis Lietuvos Respublikoje pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tai rodo, jos jis yra pasirengęs bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis bei atskleisti visas reikšmingas aplinkybes prašymo dėl prieglobsčio išnagrinėjimui. Užsienietis prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė ne iš karto, nes nežinojo, kad tai turi padaryti. Pats Užsienietis, kaip nurodoma teismo sprendime, turi tikslą gauti prieglobstį, jis netektų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, jei paliktų šalį, todėl išvykti iš Lietuvos Respublikos jam būtų nenaudinga. Byloje nėra duomenų, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nebendradarbiauja ar neteikia minėtoms institucijoms reikalingos ir aktualios informacijos. Teismo sprendime taip pat nėra pagrįsta, kodėl taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė net šešis mėnesius ir kodėl minėtos alternatyvios priemonės negalima taikyti trumpesnį laikotarpį.
Atsiliepimas
9. URC atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti.
10. URC nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė Užsieniečio judėjimo laisvę apribojančią priemonę, o prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra Užsieniečio tikslas – jis nurodė, kad siekė patekti į (duomenys neskelbtini), yra ekonominis migrantas. Šiuo metu Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas galutinis sprendimas, dėl to negalima teigti, kad jo prieglobsčio prašymo motyvai yra galutinai išaiškinti. Manytina, kad turėdamas galimybę laisvai judėti, Užsienietis gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, taip sutrukdydamas kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinio statuso Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
11. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo pagrįstumo ir teisėtumo.
12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimai yra proporcinga ir būtina priemonė siekiant užtikrinti veiksmingą Užsieniečio prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą, o švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų nepakankamas. Teismo vertinimu, nuo LVAT nutarties priėmimo Užsieniečio teisinė padėtis ir reikšmingos aplinkybės nepasikeitė – prieglobsčio procedūroje dėl užsieniečio prašymo galutinis sprendimas nepriimtas ir šiuo metu aiškinamasi dėl prieglobsčio prašymo motyvų, todėl išlikę Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose.
13. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, jog jo judėjimo laisvė pirmosios instancijos teismo sprendimu apribota nepagrįstai, o teismas nepagrindė, kodėl prieglobsčio prašymo motyvai negalėtų būti gauti neapribojus jo laisvės.
4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), mano, kad skundžiamas sprendimas yra keistinas: užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Įstatymo 112 str.). Užsienietis gali būti sulaikytas arba jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė (Įstatymo 113– 115 str.). Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir ekstremalioji situacija iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 140⁷ str.).
14. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies ir 1 ir 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant: nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p); išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p).
15. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktus, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad Užsienietis, kuris Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pateikė kito asmens dokumentus, neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (nepateikė duomenų, kurie patvirtintų jo tapatybę ir pilietybę), galutinis sprendimas dėl jo prieglobsčio prašymo nėra priimtas, turėjo pagrindą konstatuoti, kad Užsieniečio judėjimo laisvė objektyviai gali būti ribojama Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatytais pagrindais, įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose numatytų aplinkybių buvimą.
17. Tačiau apeliacinės instancijos teisme Užsienietis nurodė naujas aplinkybes, kuriomis nėra grindžiamas jo apeliacinis skundas, t. y. kad jis pateikė pareigūnams duomenis, patvirtinančius jo tapatybę ir pilietybę. Aplinkybę, kad Užsienietis pateikė asmens dokumentų kopijas, teismo posėdyje patvirtino ir URC atstovė, duomenų, kad Migracijos departamentui šiuo metu kiltų abejonių dėl Užsieniečio tapatybės ir pilietybės, kaip patyti iš pateiktos nuomonės dėl teikimo, nėra.
18. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
19. Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).
20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog teismas, skirdamas sulaikymo ar alternatyvią sulaikymui priemonę, turėtų atsižvelgti į pažeidžiamo asmens statuso turėjimo faktą ir, atsižvelgęs į bylos aplinkybių visumą, skirti tokiam asmeniui, kiek įmanoma, švelnesnę teisės aktų nustatytą priemonę (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4322-602/2021; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4270-492/2021; kt.).
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi pakitusių aplinkybių visumą – Užsienietis, kurio tapatybė ir pilietybė nustatyta, yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau sprendimas dėl jo prašymo dar nėra priimtas; Užsienietis yra atlikęs bausmę už padarytą nusikaltimą; nenustatyta, kad šiuo metu Užsienietis nebendradarbiautų su valstybės institucijomis; nėra duomenų apie tai, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai; judėjimo laisvės apribojimai jam taikomi pakankamai ilgą laiką – sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė šiuo metu nebėra proporcinga ir būtina priemonė. Įvertinus individualią Užsieniečio situaciją, darytina išvada, kad Įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, – jo (Užsieniečio) apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra keistinas, nurodant, kad Užsieniečiui skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. rugsėjo 27 d., bet ne ilgiau nei Užsienietis bus grąžintas į kilmės šalį arba bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio G. T. G. H. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. birželio 27 d. sprendimą.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.
Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui G. T. G. H. M., gim. (duomenys neskelbtini) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – iki 2023 m. rugsėjo 27 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Nutartis neskundžiama.