- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- e1-904-298/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04951-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Kaltinamasis
- R. G.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro S. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-904-298/2020 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje R. G. (R. G.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r., Lietuva, pilietybė - Lietuvos, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - ten pat, šeim. padėtis - nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, teistas:
-2012-10-25 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 25 str. 2 d., 180 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme ir taikant BK 75 str., vykdymas atidėtas 1 metams. Bausmė atlikta.
-2013-03-11 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d. 4 MGL dydžio bauda.
- 2015-12-31 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams. Bausmė atlikta.
- 2016-10-06 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Bausmė atlikta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. 2020-02-01 apie 21.14 val. adresu M. B. g. - Saulėtoji g., T formos sankryžoje, (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje, prie prekybos centro AIBĖ, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2020-02-01 Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK pareigūnai jam nustatė 1,84 promilių girtumą), pažeisdamas viešąją tvarką, tai yra įžūliu elgesiu bei grasinimais, piktybiškai demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, jis tyčia sudavė daugiau kaip vieną smūgį rankomis ir kojomis S. G. į įvairias kūno vietas, ko pasekoje, nukentėjusiajam S. G. padarydamas muštinės kaktos kairės pusės žaizdą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savo neteisėtais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį, t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje.
R. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020-02-01 jis su draugais, kur buvo ir S. G., vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, degtinę. Išgertuvių metu pats nežino kodėl susimušė su S. G., gailisi taip pasielgęs (b. l. 43, 50).
Be visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė grindžiama šiais duomenimis:
Ikiteisminio tyrimo metu apklausto kaip liudytojo ir pripažinto nukentėjusiuoju S. G. parodymais, kad 2020-02-01 buvo pas draugą A. K. su kitais draugais, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau dar atėjo T. Č. ir R. G. Išgertuvių metu tarp jo bei R. G. kilo žodinis konfliktas. Išėjo visi į lauką ir lauke R. G. pradėjo jį stumdyti, prašė liautis, bet šis nereagavo ir kumščiu sudavė jam į galvos sritį. Smūgis kliuvo į pakaušį ir jis nukrito; ir tada (duomenys neskelbtini) mušė jį kojomis. Kai liovėsi, atsisėdo ant bordiūro, veidas buvo kruvinas. Buvo iškviesta greitoji pagalba, policija. GMP jį nuvežė į Vilnių į Žalgirio ligoninę. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 21, 26).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausto kaip liudytojo A. K. parodymais, kad 2020-02-01 pas jį namo atėjo draugai, kur buvo ir S. G.. Sėdėjo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant tarp S. G. ir R. G. kilo konfliktas, kodėl - pasakyti negali, norėjo muštis, bet jis neleido ir tada jie išėjo laukan. Maždaug po 20 minučių išėjo ir jis, matė, kaip R. G. mušė gulintį S. G. Mušė rankomis, spardė kojomis. (duomenys neskelbtini) iškvietė greitąją pagalbą (b. l. 31).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausto kaip liudytojo T. Č. parodymais, kad su draugais buvo pas A. K., kur vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp buvusiųjų S. G. ir R. G. kilo žodinis konfliktas, kurį atrodo pradėjo (duomenys neskelbtini). Išėjo į lauką ir ten prie parduotuės AIBĖ vėl tarp jų kilo žodinis konfliktas, susimušė ir S. G. nukrito. R. G. pasakė, kad gana, o atsikėlęs S. G. sudavė jam ir tada (duomenys neskelbtini) trenkė jam ir kai šis pargriuvo - spardė jį kojomis. Jis pasakė (duomenys neskelbtini), kad liautųsi, nes (duomenys neskelbtini) buvo lyg be sąmonės. Iškvietė greitąją pagalbą. (duomenys neskelbtini) atsisėdo, visas buvo kruvinas (b. l. 35).
Medicininių dokumentų apžiūros protokolu, kad S. G. padaryta muštinė kaktos kairės pusės žaizda, kuri atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 9).
Apžiūrėtu vaizdo įrašu, savanoriškai pateiktu prekybos centro AIBĖ darbuotojų, kur matosi įvykusios muštynės, įrašas prijungtas prie bylos (b. l. 10-18).
Kita bylos medžiaga: tarnybiniu pranešimu, asmens duomenimis, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, administracinių nusižengimų registro išrašu, fotolentelėmis ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 284 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, vienas iš kurių yra įžūlus elgesys, kuris inkriminuotas kaltinamajam. Įžūlus elgesys teismų praktikoje reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. G. 2020-02-01 apie 21.14 val. adresu M. B. g. - Saulėtoji g., T formos sankryžoje, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, prie prekybos centro AIBĖ, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,84 prom. girtumas), pažeisdamas viešąją tvarką, tai yra įžūliu elgesiu bei grasinimais, piktybiškai demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, jis tyčia sudavė daugiau kaip vieną smūgį rankomis ir kojomis S. G. į įvairias kūno vietas, ko pasekoje, nukentėjusiajam S. G. padarė muštinės kaktos kairės pusės žaizdą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu R. G. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Ši kaltinamojo R. G. veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį.
Skiriant bausmę, teismas, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis teistas, baustas administracine tvarka, nevedęs, dirbantis.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus. Kaltinamasis sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Bausmės trukmė, vadovaujantis BK 46 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, nustatytina mažesnė nei įstatyme numatytas termino vidurkis – 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašo laikmeną, saugomą baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. G. (R. G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. paskirti galutinę bausmę – 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašo laikmeną, saugomą baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamajam R. G., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas (BK 46 straipsnio 6 dalis). Taip pat išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu (BK 46 straipsnio 7 dalis).
Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.