- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-31
- Bylos Nr.
- T-134-926/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- V. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
bausmę vykdančios institucijos Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo įgaliotajai atstovei G. M.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (toliau – ir Institucija) teikimą dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. B. (toliau – ir nuteistasis) Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 16 straipsnio 2 dalį ir 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 4 dalį, 18 straipsnio 4 dalį ir 105 straipsnio 8 punktą, 206 straipsnį, 278 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso nuteistajam priklausančio turto konfiskavimu, laisvės atėmimo bausmę atliekant ištisai kalėjime. Nuosprendis įsiteisėjo 2001 m. sausio 24 d. Bausmės pradžia – 1999 m. kovo 18 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. vasario 4 d. nutartimi, perkvalifikuota dalis V. B. veiksmų: iš 1961 metų BK 16 straipsnio 2 dalies ir 272 straipsnio 3 dalies į 2000 metų BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį; iš 1961 metų BK 271 straipsnio 4 dalies į 2000 metų BK 178 straipsnio 3 dalį; iš 1961 metų BK 18 straipsnio 4 dalies, 105 straipsnio 8 punkto į 2000 metų BK 24 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą; iš 1961 m. BK 278 straipsnio 2 dalies į 2000 metų BK 187 straipsnio 1 dalį; nusikalstamos veikos, numatytos 1961 metų BK 206 straipsnyje ir 300 straipsnio 1 dalyje neperkvalifikuotos. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, V. B. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2024 m. liepos 15 d. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
3.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis į (duomenys neskelbtini) kalėjimą iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo atvyko 2016 m. vasario 5 d. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, nuteistasis adaptacijos laikotarpiu sugebėjo prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. V. B. teistas du kartus, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. dirbo įstaigos skalbykloje (duomenys neskelbtini) pareigose, pervežtas į (duomenys neskelbtini) kalėjimą nuo 2020 m. gruodžio 1 d. įsidarbino Ūkio aptarnavimo skyriuje (duomenys neskelbtini) pareigose, kur dirba iki šiol. Nuteistasis įkalinimo įstaigoje vengia destruktyvių grupių, tinkamai bendrauja su įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais, šiuo metu nuteistasis geba atpažinti socialinius veiksnius, dėl kurių gali atsirasti nusikalstama veika. Nuteistasis turi tvirtą asmeninę nuomonę, geba ją apginti, nėra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai. V. B. glaudžiai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios puoselėja socialinę atsakomybę, stiprina bendruomenės vertybes ir suteikia socialinę paramą, ne kartą skatintas už pagalbą padedant ruoštis įstaigoje organizuojamoms šventėms, taip pat ir už aktyvų dalyvavimą įstaigoje vykstančiuose renginiuose bei užsiėmimuose, antrą kartą per bausmės atlikimo laikotarpį išrinktas (duomenys neskelbtini) nariu. Atliekant bausmę, dalyvaujant tiksliniuose užsiėmimuose, nuteistojo vertybės kardinaliai pasikeitė, asmens savivaizdis remiasi įprastomis socialinėmis vertybėmis, nuteistasis pasižymi pakankamais tarpasmeniniais įgūdžiais. Šiuo metu nuteistasis prisitaiko prie supančios aplinkos bei nevengia vadovautis tam tikromis taisyklėmis, normomis, kurios yra priimtinos dabartinei bendruomenei, nėra linkęs neigiamai vertinti jam keliamų reikalavimų, inicijuoti konfliktinių situacijų su administracijos atstovais. Bausmės atlikimo metu V. B. 11 kartų pažeidė nustatytą tvarką, 5 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis (paskutinį kartą – 2018 m. spalio 31 d. už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą), 28 kartus skatintas (paskutinį kartą – 2024 m. balandžio 25 d. už gerą elgesį, sąžiningą darbą).
3.2. Nuteistajam V. B. rizika pakartotinai nusikalsti pagal OASys metodiką vertinta septynis kartus: 2016 m. vasario 9 d. nustatyta vidutinė rizika, 2019 m. gegužės 31 d. nustatyta vidutinė rizika, 2020 m. rugpjūčio 7 d. nustatyta vidutinė rizika, 2021 m. lapkričio 19 d. nustatyta vidutinė rizika, 2022 m. liepos 14 d. nustatyta maža rizika, 2023 m. gegužės 2 d. nustatyta maža rizika, 2024 m. birželio 26 d. nustatyta maža rizika su mažėjimo tendencijomis. Teikime nurodoma, kad stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti – asmuo įkalinimo metu dirba, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, glaudžiai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios puoselėja socialinę atsakomybę, stiprina bendruomenės vertybes ir suteikia socialinę paramą, siekia asmeninio tobulėjimo. 2024 m. birželio 26 d. atlikus didelės žalos analizę buvo nustatytas žemas didelės žalos rizikos lygis tiek visuomenei, tiek pažįstamiems suaugusiems. Po atlikto vertinimo nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai: statiniai – smurtinio elgesio istorija; dinaminiai – buvo įtakojamas asocialios grupės, turi priteistą didelį civilinį ieškinį; apsauginiai – motyvacija užsiimti darbine veikla (tiek laisvėje, tiek įkalinimo įstaigoje), aukšta motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas, nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti, prokuroras prašė teikimą atmesti.
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas atmestinas.
Šalies argumentai
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, įvertina, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Svarbu pažymėti, kad minėtas įstatymas yra suformuluotas taip, jog atsižvelgęs į visas jam nustatytas sąlygas, teismas gali, tačiau neprivalo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė sušvelninama tais atvejais, jei nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) bei yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Teismas įstatymų leidėjo yra įpareigotas įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau ir tikimybę, kad išėjęs į laisvę toks asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, galima spręsti ir tai, kokia yra nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, kad toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl savo įvykdytų nusikaltimų, dėl savo neteisėto elgesio bei sukeltų neigiamų padarinių, yra pakankamai motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, o kasdienių tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
7. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų – jis yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1999 m. kovo 18 d., tačiau būtina pažymėti, kad vien įstatyme numatyto laisvės atėmimo bausmės termino atlikimo nepakanka, jog būtų galima teigti, kad egzistuoja pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė šią pareigą turi vykdyti ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Iš tokios Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime dar nepatvirtina, jog konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
8. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingos aplinkybės yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamikos įvertinimas. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam V. B. 2021 m. lapkričio 19 d., tai yra daugiau kaip po dvidešimties metų, praleistų laisvės atėmimo vietoje, buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant OASys metodiką, ir jam vis dar buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tik nuo 2022 m. liepos 14 d. ir vėliau atlikus pakartotinius vertinimus, buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, paskutiniu metu – 37 balai. Pastarųjų vertinimų metu stebima teigiama dinamika įvairiose srityse, nuteistasis įsitraukė į resocializacijos procesą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, nuo 2020 m. nuosekliai užsiima darbine veikla, ką patvirtina ir nuteistojo gynėjos su 2024 m. liepos 30 d. prašymu pateikta nuteistąjį teigiamai charakterizuojanti medžiaga. Taip pat pateiktas ir (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės pažyma, kad nuteistasis nuo 2023 m. balandžio mėnesio dalyvavo 260 pozityvaus užimtumo veiklų bei užsiėmimų. (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologės pažymoje nurodoma, kad nuteistasis yra mandagus, emociškai stabilus, ramus, labai paslaugus, lengvai susitvarko su kasdieninėmis gyvenimiškomis rutinomis, vertina darbą, užimtumą. Aptariant pozityvią nuteistojo elgesio dinamiką, paminėtina ir tai, kad kaip nurodyta Institucijos teikime, nuteistasis yra dvidešimt aštuonis kartus skatintas. Pažymėtina, kad asmens bylos ir psichologinių vertinimų duomenimis, nuteistasis nepalaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, jo požiūris į priežiūrą teigiamas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visa tai, teisėjų kolegijos manymu, neabejotinai parodo teigiamą nuteistojo asmenybės pokytį.
9. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. birželio 26 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodyta, kad nuteistajam nustatyti vienas statinis, negalintis kisti, kriminogeninis veiksnys: smurtinio elgesio istorija. Taip pat išskiriami du dinaminiai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeniniai veiksniai: buvo įtakojamas asocialios grupės, turi priteistą didelį civilinį ieškinį. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
10. Vis dėlto, negalima nepaminėti to, kad V. B. pradėjo dėti maksimalias pastangas koreguoti savo elgesį tuomet, kai atsirado galimybė kreiptis į teismą dėl bausmės švelninimo, t. y. nuo to momento, kai jis atitiko formalias sąlygas spręsti klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Dar 2016–2021 metais atliktų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų metu jam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri iki žemos sumažėjo tik 2022 m. liepos 14 d. Dar 2021 metais nuteistojo mąstymas ir elgesys kėlė abejonių. Be to, nors Institucijos teikime akcentuojama, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu net dvidešimt aštuonis kartus buvo skatintas, tačiau remiantis 2024 m. birželio 11 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, V. B. per visą bausmės atlikimo laikotarpį vienuolika kartų pažeidė nustatytą tvarką, 2018 m. spalio 31 d. baustas už alkoholio vartojimą, paskutinį kartą baustas 2024 m. gegužės 9 d., ir nors už paskutinį pažeidimą jokia nuobauda nuteistajam nebuvo paskirta, vis dėlto pažymėtina, kad vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo, kryptingo bei atskleidžia jo atsainų požiūrį į nustatytas elgesio taisykles ar jų laikymąsi bei neigiamai charakterizuoja jo asmenybę.
11. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad stebima nuteistojo V. B. motyvacija tobulėti bei įsitraukti į darbinės veiklos procesą įkalinimo įstaigoje, tačiau pažymėtina, kad 2018 m. vasario 22 d. pasiūlius nuteistajam mokamą darbą Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje (duomenys neskelbtini) pareigose, nuteistasis nepareiškė noro dirbti, nes buvo pensinio amžiaus ir tik 2020 m. gruodžio 1 d. pradėjo dirbti minėtose pareigose, kas tik patvirtina jau minėtą išvadą, kad nuteistasis savo elgesį pradėjo koreguoti tik atsiradus galimybei kreiptis į teismą dėl bausmės sušvelninimo. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis teigė, kad gyvendamas laisvėje turėjo įvairios darbo patirties, neturėjo jokių finansinių sunkumų, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis vykdė nusikaltimus, siekdamas finansinės naudos. Vertinant pastarąją aplinkybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta pažyma apie nuteistojo įdarbinimo galimybę, nesudaro pagrindo Institucijos teikimo tenkinimui, juo labiau, kad ir minėtoje pažymoje nurodoma, jog nuteistasis galėtų būti įdarbintas „reikalui esant“. Teikime taip pat nurodoma, kad nuteistasis turi teismo solidariai priteistą civilinį ieškinį, kuris buvo sumažintas ir šiai diena jo dydis yra 347 698 eurai. Nors remiantis Lietuvos Kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistojo V. B. vardu vykdomieji dokumentai negauti, tačiau tai sąlygota nukentėjusio asmens nesikreipimu į antstolius. Be to, nors Institucijos teikime nurodoma, kad nuteistasis savanoriškai rašo laiškus nukentėjusiųjų santykių paveldėtojams, bet negauna jokios informacijos, kur galėtų pervesti pinigines lėšas dėl civilinio ieškinio atlyginimo, taip pat pagal Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) mediacija dėl žalos atlyginimo ir kitų susijusių klausimų tarp nuteistojo ir teisių perėmėjo ir paveldėtojo pasibaigė, nukentėjusiai šaliai atsisakius bendrauti, tačiau šioje situacijoje, kolegijos nuomone, vis tik reikšminga yra tai, kad remiantis Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2021 m. gruodžio 31 d. socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistasis dar 2021 metais realios žalos atlyginimui visiškai neskyrė jokio dėmesio ir tik 2022 metais pradėjo rodyti savo siekį atlyginti civilinį ieškinį, t. y. suėjus priteistos žalos išieškojimo senaties terminams. Taigi, nuteistasis daugiau kaip dvidešimt metų neišreiškė noro atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, kas vėlgi teisėjų kolegijai duoda pagrindą abejoti nuteistojo ketinimų nuoširdumu. Pažymėtina ir tai, kad V. B. prieš nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šiuo metu atlieka bausmę, buvo vieną kartą teistas ir atliko terminuotą laisvės atėmimo bausmę, taigi, žinodamas savo nusikalstamų veiksmų pasekmes, nuteistasis pasirinko vėl nusikalsti, kas rodo, jog nuteistasis nepasimokė iš savo ankstesnio patyrimo. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistojo ankstesnis poreikis užsitikrinti savo statusą materialinėmis galimybėmis, jį pabrėžti bei išlaikyti, tokiu būdu didinant savo savigarbos bei pasitikėjimo savimi lygį, buvo svarbus kriminogeninis poreikis, kuris galimai skatino nuteistojo savęs realizavimą nusikalstamose veiklose, todėl nuteistojo emocinės gerovės ypatumai neabejotinai turi įtakos jo gebėjimui prisitaikyti visuomenėje. Aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad nuteistojo elgesys teigiama linkme keičiasi dar itin trumpą laiką, o nuteistojo gebėjimas objektyviai ir kritiškai vertinti savo asmenybę bei siekti asmeninių pozityvių pokyčių yra itin svarbus, siekiant sukurti palankias resocializacijos sąlygas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, V. B. vis dar turėtų būti taisomas struktūruotoje aplinkoje.
12. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo elgesio korekciją viso bausmės atlikimo metu nuo 1999 m. kovo 18 d sistemiškai su įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu, net ir įvertinusi nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, vis tik sprendžia, kad nuteistojo korekcija vis dar nėra pakankamai stabili ir besitęsianti ilgą laiką, kad paskirta bausmė jam būtų švelninama. Nustatyta, kad nuteistasis bausmę atlieka už šešias nusikalstamas veikas, susijusias su įsibrovimu, plėšimu, turto prievartavimu, žmogžudystės organizavimu. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis vertinimo metu kaltę pripažįsta, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą, V. B. savo kaltę dėl turto pagrobimo ir pabėgimo iš sulaikymo vietos pripažino tik iš dalies, o dėl nužudymo savo kaltės iš viso nepripažino. Šis teistumas nuteistajam yra antras, pirmą kartą jis buvo teistas už nusikaltimą nuosavybei, taigi nusikalstamos veikos, už kurių padarymą šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę, yra sunkesnės, be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad taip pat tai yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio, kurį sudaro finansinės naudos siekimas, dalis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. B. daromi nusikaltimai sunkėjo ir didėjo jų pavojingumas, be to, nusikaltimus ne tik vykdė, bet ir vadovavo kitiems, kriminaliniu elgesiu pasižymintiems, asmenims. Šios aplinkybės atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei ir netinkamą V. B. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl išvada dėl nuteistojo asmenybės korekcijos gali būti daroma tik visiškai įsitikinus, kad nuteistasis geba socialiai priimtiną elgesį išlaikyti ilgesnį laiką.
13. Abejonių, kad nuteistojo V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi pakankamai, teisėjų kolegijai kelia ir tai, kad atsverti V. B. nustatytiems kriminogeniniams veiksniams nenustatyti pakankami apsauginiai veiksniai. Nors nuteistasis, jam paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir ją atlikus turėtų galimybę apsigyventi sesei priklausančiame būste ir įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ir būdamas laisvėje jis nesusidūrė su gyvenamosios vietos problemomis bei kaip pats nuteistasis nurodė, laisvėje turėjo įvairios darbinės patirties, tačiau vis tik šios aplinkybės nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimų organizavimo bei jų darymo. Tai, kad būdamas struktūruotoje aplinkoje nuteistasis sugeba išvengti destruktyvių grupių, orientuojasi į savęs realizavimą nuoseklioje darbinėje ir pozityvioje laisvalaikio veikloje, ką patvirtina ir nuteistojo gynėjos pateikta nuteistąjį teigiamai charakterizuojanti medžiaga, vienareikšmiai neįrodo, kad išėjęs į laisvę gebėtų išvengti bendravimo su kriminalinį elgesį propaguojančiais asmenimis, juolab, kad nusikalstamų veikų darymo metu šie ryšiai buvo stiprūs ir gerai organizuoti. Be to, nors V. B. nėra linkęs elgtis spontaniškai bei neapgalvotai, jo veiksmai dažniausiai yra planuoti bei tikslingi, tačiau ir nuteistojo nusikalstamoje veikoje smurtinio pobūdžio veiksmams taip pat yra būdingas ne impulsyvus reagavimas į aplinkos stimuliaciją, bet tikslingas veikimas, naudojant agresyvius veiksmus, kaip priemonę pirminiams tikslams pasiekti. Pastaruoju metu būtent struktūruotoje aplinkoje V. B. demonstruoja teigiamus elgesio pokyčius, tačiau pakankamai trumpą laiko tarpą, kad galima būtų daryti išvadą, jog šie pokyčiai yra stabilūs ir įtikinantys asmenybės korekcija, ir jų priežastingumas nėra išskirtinai susijęs su švelnesnės bausmės siekiu.
14. Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis V. B. bausmės atlikimo metu reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, dvidešimt aštuonis kartus buvo skatintas, kad palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, dirba. Visgi, vien šios aplinkybės, įvertinus jas šioje nutartyje aptartų faktinių duomenų kontekste, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis V. B. jau yra pasiruošęs konkrečiu terminu apibrėžtoje perspektyvoje laisvėje laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų ir gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.
15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. B. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę švelninti, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagrindo nėra, todėl Institucijos teikimas netenkinamas. Toks teismo sprendimas, įvertinus nuteistojo asmenybę, atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei joje akcentuotą valstybės pareigą apsaugoti visuomenę nuo jai pavojingo asmens. Svarbu tai, kad taikyti BK 51 straipsnį ir jo pagrindu sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o ją lėmė išimtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad tolesnis V. B. bausmės atlikimas jau yra galimas švelnesnėmis sąlygomis, t. y. pakeitus jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, o paties nuteistojo nuomonė ir švelnesnės bausmės siekis neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,
nutaria:
netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimo dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.