- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- e2S-1110-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- T. M.
- Atsakovas
- Z. C. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-14 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį dėl Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014-01-29 sprendimo byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.) pakeitimo ir išlaikymo prievolių panaikinimo, pareikštą atsakovei Z. C. S. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014-01-29 sprendimą byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.) (toliau – Nyderlandų Karalystės teismo sprendimas) ir priimti naują sprendimą – ieškovės Z. C. S. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, pripažįstant, kad T. M. nuo 2011 m. iki šios dienos neturi išlaikymo prievolių, kylančių iš Overijssel teismo 2014-01-29 sprendimo byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.), o susidariusi išlaikymo skola anuliuojama.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nyderlandų Karalystės teismo sprendimu ieškovas įpareigotas nuo 2012-05-18 kas mėnesį mokėti po 4 323,16 Eur žmonai, kaip jos pragyvenimo išmoką, mokamą ateityje; vaiko M. M. S. priežiūrai ir ugdymo išlaidoms už laikotarpį nuo 2011-06-27 iki 2011-11-01 kas mėnesį mokėti po 567,01 Eur, o nuo 2011-11-02 – po 790 Eur. Taip pat minėtu Nyderlandų Karalystės teismo sprendimu nustatyta, kad minėtos išlaikymo išmokos didinamos pagal privalomojo indeksavimo kursą, taikomą tais metais, pirmą kartą pagal 2013-01-01 nustatymą. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktu ieškiniu ieškovas siekia panaikinti Nyderlandų Karalystės teismo sprendimu priteistą išlaikymą atsakovei ir šalių nepilnamečiam vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-14 nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2008-12-18 Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei teismo sprendimas priimtas valstybėje narėje arba 2007 m. Hagos konvencijos Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje kreditorius turi įprastinę gyvenamąją vietą, tai skolininkas negali pradėti proceso kitos valstybės narės teisme dėl teismo sprendimo keitimo arba naujo teismo sprendimo priėmimo, kol kreditorius ir toliau nuolat gyvena valstybėje, kurioje priimtas tas sprendimas.
5. Teismas nustatė, kad atsakovės Z. C. S. gyvenamoji vieta yra Nyderlandų Karalystėje. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-18 sprendimu šalių nepilnamečio vaiko M. M. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina Z. C. S., t. y. taip pat Nyderlandų Karalystėje. Kreipdamasis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų šiuo metu egzistuojantį šalių nepilnamečio vaiko teisėto gyvenimo Lietuvos Respublikoje pagrindą. Atsižvelgdamas į minėtą Reglamento nuostatą, teismas priėjo prie išvados, jog ieškovas, siekdamas pakeisti Nyderlandų Karalystės sprendimą, kreipdamasis į Lietuvos Respublikos teismus, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius: arba pasikeitusią atsakovės, turinčios teisę gauti išlaikymą, gyvenamąją vietą, arba įrodymus, pagrindžiančius teisėtą šalių nepilnamečio vaiko gyvenimą Lietuvos Respublikoje.
6. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad ieškovas nepatekė dokumentų, patvirtinančių, kad sumokėjo žyminį mokestį. Nutartyje nurodyta, kad ieškovas prašo panaikinti priteistą iš jo išlaikymą – t. y. 5 113,16 Eur (4 323,16+790 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų buvusiai sutuoktinei ir šalių nepilnamečiam vaikui, todėl už šiuos reikalavimus mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 1 145 Eur (5 113,16 Eur x 12 = 61 357,92; (900+31 357,92 x 0,02 proc.) x 0,75 proc.).
7. Pirmosios intanacijos teismas nurodė, kad šalindamas trūkumus, ieškovas turėtų patikslinti šalis – save nurodyti šios bylos ieškovu, o ne atsakovu, o Z. C. S. –atsakove. Taip pat ieškovas turėtų į bylą įtraukti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip išvadą duodančią instituciją.
III. Atskirojo skundo esmė.
8. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2022-03-14 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-14 nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo grąz?inti spręsti iš naujo pirmos instancijos teismui.
9. Apeliantas nurodo, kad pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kuriame prašo vietoje Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014-01-29 sprendimo byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.) priimti naują sprendimą - ieškovės Z. C. S. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės išlaikymą šalių vaikui, paskirti atsakovą T. M. vaiko išlaikymo uzufruktoriumi, bei priteisti išlaikymą atsakovui T. M. iš ieškovės Z. C. S., bei taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – bylos nagrinėjimo metu iki sprendimo priėmimo sustabdyti Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.) galiojimą visose Europos Sąjungos valstybėse ir priteisti iš ieškovės Z. C. S. 790 Eur išlaikymą vaikui, o atsakovą T. M. paskirti vaiko išlaikymo uzufruktoriumi.
10. Apeliantas teigia, kad jei teismas laikytų, kad pareiškėjo pareiškimas yra naujas (prieš)ieškinis, kuriame T. M. yra (prieš)ieškovas, o Z.C. S. – asmuo, atsakantis pagal (prieš)ieškinį, ši byla vis tiek teisminga teismui Lietuvoje, nes patikslintu prieš(ieškiniu) civilinėje byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 T. M. kelia priešinį reikalavimą – prašo išlaikymo sau, bei prašo priteisti iš Z. C. S. išlaikymą vaikui. Šiame prašyme T. M. ir jo sūnus yra išlaikymo kreditoriai, T. M. ir jo sūnus (prieš)ieškinio pateikimo metu turi įprastinę gyvenamą vietą Lietuvoje, ir byla teisminga teismui Lietuvoje pagal Išlaikymo Reglamento 3 straipsnio b punktą. Jei teismas laikytų, kad T. M. prašymas yra priešinis ieškinys atnaujintame procese, T. M. procesinė padėtis vis tiek nesikeičia – jis yra atsakovas, ir Reglamentas nustato, kad byla gali būti keliama pagal atsakovo gyvenamą vietą pagal 3 straipsnio a punktą.
11. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Reglamento 8 straipsnis netaikytinas vaiko M. M. S. išlaikymo klausimui, nes vaikas nuo 2021-07-26 gyvena Lietuvoje su tėvu ir, Reglamento taikymo prasme neturi įprastinės gyvenamosios vietos Nyderlandų Karalystėje. Ginče dėl šalių tarpusavio išlaikymo abi šalys prašo išlaikymo sau, todėl ir T. M., ir Z. C. S. yra laikytini kreditoriais. Tačiau, Reglamento 8 straipsnio 2 dalies d punkte nustatyta, kad 8 straipsnio 1 dalies apribojimas netaikomas, jeigu kilmės valstybėje, kuri yra 2007 m. Hagos konvencijos Susitariančioji Valstybė, priimtas teismo sprendimas negali būti pripažintas arba paskelbtas vykdytinu valstybėje narėje, kurioje ketinama pradėti procesą dėl teismo sprendimo keitimo arba naujo teismo sprendimo priėmimo. Šiuo atveju kilmės valstybė – Nyderlandų Karalystė yra 2007 m. Hagos konvencijos Susitariančioji Valstybė. Teismo Lietuvoje prašoma pakeisti Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014-01-29 sprendimą už akių byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.), kuris paskelbtas negalimu vykdyti (Lietuvos Apeliacinio teismo 2015-02-02 nutartimi byloje 2T-28-186/2015) Lietuvos Respublikoje, kurioje ketinama pradėti procesą dėl Nyderlandų Karalystės teismo sprendimo keitimo. Todėl, šiuo atveju taikomas Reglamento 8 straipsnio 2 dalies d punktas, kuris leidžia netaikyti 8 straipsnis 1 dalyje nustatyto apribojimo ir teismas Lietuvoje gali spręsti dėl Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.) pakeitimo.
Šalies argumentai
12. Apeliantas taip pat nurodo, kad jei teismas laikytų, kad T. M. yra ieškovas, o Z. C. S. atsakovė, tuomet laikytina, kad teismas taip pat neatsižvelgė, kad 8 straipsnio 1 dalies apribojimas netaikomas, kuomet teismas Lietuvoje įgyja jurisdikciją pagal Reglamento 5 straipsnį - jurisdikcija pagal atsakovo dalyvavimo teismo procese vietą. Reglamento 5 straipsnyje nustatyta, kad be jurisdikcijos, kylančios iš kitų šio reglamento nuostatų, jurisdikciją turi valstybės narės teismas, kurio procese dalyvauja atsakovas. Ši taisyklė netaikoma, jei procese dalyvaujama, siekiant užginčyti jurisdikciją. Kitos šalies nedalyvavimas nėra preziumuojamas ir teismas, neįteikęs Z. C. S. teismo procesinių dokumentų, bei negavęs jos atsiliepimo, negali pagrįstai nustatyti ir sužinoti, ar ji neginčija Lietuvos teismo jurisdikcijos. Todėl teismas, remiantis 5 straipsniu privalo priimti ieškinį, įteikti jį Z. C. S. ir gauti Z. C. S. atsiliepimą, ir, jei jurisdikcija nebus neginčijama, ir Z. C. S. dalyvauja procese, Lietuvos teismas turi jurisdikciją Reglamento 5 straipsnio pagrindu. Paaiškina, kad pareiškėjas šioje byloje siekia atnaujinti nagrinėjimą ir prašo priteisti išlaikymą sau ir šalių sūnui, ir T. M. ir jo sūnus laikytini išlaikymo kreditoriais ir byla teisminga Lietuvos teismams pagal Reglamento 3 straipsnio b punktą.
13. Skunde nurodyta, kad dėl Reglamento 8 straipsnio 2 dalies taikymo bei Reglamento 3 straipsnio a ir b punktų taikymo jis neprivalo įrodyti, kad pasikeitė Z. C. S. gyvenamoji vieta. Byla teisminga teismui Lietuvoje, net ir Z. C. S. turint nuolatinę gyvenamą vietą Nyderlandų Karalystėje. Teigia, jog su patikslintu ieškiniu pateikė įrodymus ir viešus valstybės registro duomenis – vaiko gyvenamosios vietos deklaravimo pažymą, pažymą apie lankomą mokyklą Vilniuje, registravimas gydymo įstaigoje Všį Centro Poliklinika, pažymas apie vaiko gydymą ir lankomus specialistus, pažymą apie Vilniaus m. savivaldybės vaikui skirtą universalią vaiko išmoką, vaiko faktinę buvimo vietą, jo namus, kur yra jo daiktai, mokymo priemonės. Vaiko mokytojos J. De Munck liudijimas patvirtina bei Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos išvada įrodo, kad ieškinio pateikimo metu, vaiko – išlaikymo kreditoriaus įprastinė (nuolatinė) gyvenamoji vieta yra Lietuvoje ir byla teisminga teismui Lietuvoje pagal Reglamento 3 straipsnio b punktą.
Šalies argumentai
14. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pateikė prašymą dėl Valstybės remiamos teisinės pagalbos skyrimo ir klausimas sprendžiamas. Prašoma teismo atidėti klausimą dėl žyminio mokesčio mokėjimo, kol bus priimtas sprendimas dėl teisinės pagalbos skyrimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, yra teisėta.
17. Nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014-01-29 sprendimą byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.) (toliau – Nyderlandų Karalystės teismo sprendimas) ir priimti naują sprendimą – ieškovės Z. C. S. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, pripažįstant, kad T. M. nuo 2011 m. iki šios dienos neturi išlaikymo prievolių, kylančių iš Overijssel teismo 2014-01-29 sprendimo byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.), o susidariusi išlaikymo skola anuliuojama. Pirmosios instancijos teismas skundžiamąja nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas 2022-03-22 pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-14 nutarties. Taip pat pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašo vietoje Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014-01-29 sprendimo byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.) priimti naują sprendimą – ieškovės Z. C. S. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės išlaikymą šalių vaikui, paskirti atsakovą T. M. vaiko išlaikymo uzufruktoriumi, bei priteisti išlaikymą atsakovui T. M. iš ieškovės Z. C. S., bei taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – bylos nagrinėjimo metu iki sprendimo priėmimo sustabdyti Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014-01-29 sprendimo byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.) galiojimą visose Europos Sąjungos valstybėse ir priteisti iš ieškovės Z. C. S. 790 Eur išlaikymą vaikui, o atsakovą T. M. paskirti vaiko išlaikymo uzufruktoriumi. Pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad nesutinka su 2022-03-14 nutartimi. Vadinasi ieškovas palaiko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-14 nutarties.
18. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Kad bylos su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumo klausimas būtų teisingai išspręstas, būtina nustatyti, koks konkretus teisės aktas turi būti taikomas.
19. Išlaikymo bylose, turinčiose tarptautinį elementą, taikytinas 2008-12-18 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas). Išlaikymo reglamento 1 straipsnyje nustatyta, kad šis Reglamentas taikomas išlaikymo prievolėms, atsirandančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės. Išlaikymo reglamento preambulėje (11 punkte) taip pat nurodyta, kad šio Reglamento taikymo sritis turėtų apimti visas išlaikymo prievoles, kylančias iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės, kad visiems išlaikymo kreditoriams būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Šiame reglamente terminas „išlaikymo prievolės“ turėtų būti aiškinamas autonomiškai. Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje įtvirtinta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe.
20. Bendroji jurisdikcija nustatoma pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus įprastinę gyvenamąją vietą. Tarp šių dviejų jurisdikcijos pagrindų nėra hierarchijos, todėl jie konkuruoja tarpusavyje. Pažymėtina, kad Išlaikymo reglamentas nepateikia įprastinės gyvenamosios vietos sąvokos, tačiau ji turi būti aiškinama autonomiškai, atsižvelgiant į Išlaikymo reglamento tikslus ir keliamus uždavinius. Visų pirma siekiama užtikrinti silpnesniosios šalies interesus, garantuojant jai teisę į tinkamą procesą ir teisę būti išklausytai. Paprastai jurisdikciją dėl išlaikymo priteisimo turi kreditoriaus įprastinės gyvenamosios vietos teismas, laikantis pozicijos, kad kreditoriaus, t. y. asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, gyvenamojoje vietoje gali būti geriausiai įvertintos jam reikalingos gyvenimo sąlygos. Tačiau reikalavimas dėl išlaikymo gali būti keliamas ir skolininko gyvenamosios vietos valstybėje, jei taip pasirenka kreditorius, taip pat ir skolininkas gali kreiptis dėl sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, modifikavimo jo įprastinės gyvenamosios vietos valstybėje, išskyrus tam tikrus apribojimus, t. y. jei teismo sprendimas buvo priimtas ES valstybėje narėje arba 2007 m. Hagos konvencijos susitariančiojoje valstybėje, kurioje kreditorius vis dar turi įprastinę gyvenamąją vietą, tai skolininkas negali pradėti proceso dėl teismo sprendimo keitimo ar naujo priėmimo kitoje valstybėje (Išlaikymo reglamento 8 straipsnio 1 dalis). Šio apribojimo išimtys nustatytos Išlaikymo reglamento 8 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. Tarptautinės ir Europos Sajungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalga Nr. AC-43-1. Teismų praktika. 2015, 43, p. 632-713, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų, reglamentuojančių taikytinos teisės nustatymo taisykles šeimos bylose, apžvalga Nr. AC-44-1. Teismų praktika. 2016, 44, p. 515-569).
21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimu šalių nepilnamečio vaiko M. M. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina Z. C. S., t. y. Nyderlandų Karalystėje. Vadinasi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovas, siekdamas pakeisti Nyderlandų Karalystės sprendimą, kreipdamasis į Lietuvos Respublikos teismus, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius: arba pasikeitusią atsakovės, turinčios teisę gauti išlaikymą, gyvenamąją vietą, arba įrodymus, pagrindžiančius teisėtą šalių nepilnamečio vaiko gyvenimo Lietuvos Respublikoje pagrindą.
22. Kitos skundžiamosios nutarties nuostatos taip pat teisėtos ir pagrįstos. Ieškovas (save vadinantis atsakovu) reikalauja panaikinti išlaikymo išmokas, tad turi sumokėti žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 85 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Apeliantas neginčijo pirmosios instancijos teismo paskaičiuoto žyminio mokesčio. Nurodė, jog pateikė prašymą dėl Valstybės remiamos teisinės pagalbos skyrimo ir klausimas sprendžiamas. Skundžiamosios nutarties priėmimo metu teismui nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad ieškovui būtų suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Vadinasi, teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovas privalo sumokėti žyminį mokestį.
23. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamąja nutartimi tinkamai aiškino ir taikė tarptautinio ir nacionalinio procesų teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arpakeisti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Ieškovui padavus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto teismo 2022-03-14 nutarties, joje nustatytas ieškinio trūkumų šalinimo terminas jau yra pasibaigęs, todėl ieškovui nustatomas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
25. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-14 nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti apeliantui T. M. 10 (dešimties) kalendorinių dienų terminą nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo apeliantui dienos apeliacinio skundo trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-14 nutartyje, pašalinti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.