- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- 2YT-4113-620/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00559-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Pareiškėjas
- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Suinteresuotas asmuo
- Rokiškio rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Rokiškio rajono savivaldybės administracija ir Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateiktame pareiškime (b. l. 1-3) prašo nustatyti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) nuosavybės teisės įgijimą į patalpą (butą), kurio plotas 18,21 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamosios senaties faktą.
Nurodo, kad Panevėžio AVPK daugiau kaip 10 metų atvirai ir nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neturi formalios nuosavybės teisės į minėtąjį nekilnojamąjį turtą, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.68 str., įgyjamosios senaties institutas sudarytų galimybę įteisinti sąžiningai valdomą patalpą (butą) nuosavybes teise. Nuo 1991 m. balandžio 30 d. Rokiškio rajono policijos komisariatas (toliau - Rokiškio r. PK) valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai pažymima Pagrindinių priemonių apskaitos inventorinėje kortelėje. Remiantis 1993 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Rokiškio rajono valdybos Butų ūkio eksploatavimo valstybinės įmonės pažyma Nr. 170, matyti, kad (duomenys neskelbtini)parduotas policijos komisariato darbuotojams A. R. ir S. P.. 1993 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos generalinio komisaro, laikinai einančio pareigas, J. P. įsakymu Nr. 98 „Dėl žinybinio gyvenamojo ploto paskirstymo“ įsakyta atsilaisvinusį gyvenamąjį plotą adresu (duomenys neskelbtini), paskirti mechanikui J. S.. 1994 m. vasario 1 d. komisaro J. S. įsakymu Nr. 122 „Dėl privatizavimo komisijos sudarymo“ sudaryta komisija policijos komisariatui priklausančiam gyvenamojo ploto privatizavimui. 1994 m. vasario 23 d. J. S. pareiškimu kreipėsi į Rokiškio rajono policijos komisariatą su prašymu leisti nusipirkti bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat, 1994 m. vasario 23 d. susitarimu „Pirkti privatizuojamą namą, namo dalį, butą“ J. S. ir komisaras J. S. susitarė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), privatizuojamas ir bus perkamas J. S. vardu. 1994 m. rugpjūčio 12 d. Rokiškio r. PK ir J. S. sudarė sutartį, pagal kurią pardavėjas (Rokiškio r. PK) pardavė, o pirkėjas (J. S.) nupirko bendrabutį, kurio bendras plotas 16,03 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini). Minėta sutartis 1994 m. rugpjūčio 12 d. patvirtinta notaro. 2006 m. vasario 7 d. antstolė Irena Bakšienė aktu Nr. 0115/06/00073 „Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui“ pardavė 1 kambario butą, bendras plotas 12,32 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį J. S., pirkėjui Rokiškio r. PK už 3600 Lt. Vėliau butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Rokiškio r. PK nuosavybės teise. Toliau likusią buto dalį, 1 kambario patalpą (butą), plotas 18,39 kv.m., esančią (duomenys neskelbtini), valdė Rokiškio r. PK. 1997 m. lapkričio 28 d. Rokiškio r. PK komisaro A. K. įsakymu Nr. 53 „Dėl tarnybinio buto paskyrimo“ tarnybinis butas, esantis (duomenys neskelbtini) paskirtas kriminalinės policijos OTG jaun. inspektoriui O. G.. 2000 m. lapkričio 14 d. Rokiškio r. PK komisaro S. M. įsakymu Nr. 42 „Dėl tarnybinio buto paskyrimo“ tarnybinis butas, esantis (duomenys neskelbtini), paskirtas viešosios policijos konvojavimo būrio vyr. policininkui S. V.. 2000 m. lapkričio 23 d. Rokiškio r. PK ir S. V. sudarė Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos tipinę sutartį Nr. 1. 2006 m. kovo 20 d. UAB „Rokiškio butų ūkis“ pažymoje Nr. 91 nurodyta, kad pagal 2000 m. lapkričio 23 d. pasirašytą sutartį (duomenys neskelbtini) paskirtas gyventojui S. V.; S. V. šiame bute gyveno iki 2004 m. spalio mėnesio; skola už komunalines paslaugas 410,84 Lt; nuo 2004 m. spalio mėnesio sąskaita už minėto buto komunalines paslaugas pateikiama Rokiškio rajono policijos komisariatui. Dokumentų, patvirtinančių patalpos (buto), esančios (duomenys neskelbtini), pirkimą ar kitokį perdavimą, nei Rokiškio r. PK, nei Rokiškio rajono savivaldybės archyve (pridedama 2006-01-11 pažyma Nr. 7) ar UAB „Skadas“ nėra (pridedama 2006-05-11 pažyma). Patalpa (butas), esanti (duomenys neskelbtini), yra apskaitoma Panevėžio apskrities VPK balanse, tai patvirtina Ilgalaikio turto apskaitos kortelė Nr. 250000003. 2016 m. rugpjūčio 31d. suformuota nekilnojamojo daikto - patalpos (buto), esančios (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla Nr. 25915/1320. Taip pat, už patalpai (butui), esančiai (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas bei už butą, esantį (duomenys neskelbtini), UAB „Rokiškio butų ūkis“ atsiskaito pareiškėjas. Už 2014 m. ir 2016 m. namo renovacijos išlaidas mokėjo Panevėžio apskrities VPK. Nuo 2015 m. gegužės mėn. už kaupiamąsias lėšas pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimą Nr. 390 moka taip pat pareiškėjas. Iki šios dienos patalpa (buto dalis), esanti (duomenys neskelbtini), nėra įregistruota viešame registre kito asmens vardu.
Pareiškėjas taip pat pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (b. l. 65-66), kuriuose nurodė, kad 2016 metais vadovaujantis Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 5-S-8652 „Dėl policijos įstaigų patikėjimo teise valdomų tarnybinių gyvenamųjų butų (patalpų) perdavimo VĮ Turto bankui“, policijos įstaigose vyko patikėjimo teise valdomų tarnybinių gyvenamųjų butų (patalpų) perdavimas VĮ Turto bankui, tačiau patalpa (butas), esanti (duomenys neskelbtini), nebuvo perduota valstybei dėl jos neįregistravimo viešame registre. Siekiant įgyvendinti pavestus įpareigojimus, Panevėžio apskrities VPK pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, kreipėsi į teismą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau - taisyklės) (aktuali redakcija nuo 2018-08-22). Taisyklėse įtvirtinta, kad valstybei perduotinas turtas yra bešeimininkis, konfiskuotas, valstybės paveldėtas, valstybei perduotas turtas, radinys, lobio dalis, priklausanti valstybei, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, daiktai, kurie buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis ar tiesioginis objektas arba yra reikšmingi administracinio nusižengimo tyrimui ir bylos nagrinėjimui, realizuojami ar pripažįstami atliekomis. Taisyklės nustato, kad valstybei perduotino nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Patalpa (butas), esanti (duomenys neskelbtini), negali būti laikoma bešeimininkiu, nes yra apskaitoma Panevėžio apskrities VPK balanse, tai patvirtina į bylą pateikta Ilgalaikio turto apskaitos kortelė Nr. 250000003. Taip pat, ši patalpa (butas) nėra konfiskuota, valstybės paveldėta, radinys, lobio dalis, priklausanti valstybei, daiktas, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, daiktas, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis ar tiesioginis objektas arba yra reikšmingas administracinio nusižengimo tyrimui ir bylos nagrinėjimui, nėra realizuojamas ar pripažintas atliekomis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad nuosavybės teisę į patalpą (butą) Panevėžio apskrities VPK negali įregistruoti viešame registre, kol nėra nuosavybę patvirtinančio teismo sprendimo, minėtinos patalpos (buto) Panevėžio apskrities VPK negali perduoti VĮ Turto bankui, todėl teismo prašo tenkinti pareiškimą ir nustatyti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuosavybės teisės įgijimą į patalpą (butą), plotas, 18,21 kv. m., esančią (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamosios senaties faktą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 57), nurodydama, kad patalpą (butas), esantis (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teisės klausimas sprendžiamas šioje civilinėje byloje, nėra įtrauktas į Rokiškio rajono savivaldybės ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Rokiškio miesto seniūnijos balansą, bešeimininkių statinių sąrašą, taip pat į priskirtinų grąžintinam turtui sąrašą. Pareiškėjo pareiškimo tenkinimą, įrodymų patikimumo ir pakankamumo klausimą palieka spręsti teismui. Teismui įsitikinus pareiškimo pagrįstumu, Rokiškio rajono savivaldybės administracija neprieštaraus dėl nuosavybės teisės įgijimo fakto nustatymo pagal įgyjamąją senatį.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 59) nurodydamas, jog nėra teisinio pagrindo pareiškimo tenkinimui. Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus nėra aišku kokiu pagrindu pareiškėjas pradėjo valdyti butą. Taip pat CK 4.27 straipsnio 2 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, o Pareiškėjas buto valdymo nėra išviešinęs, todėl nėra aišku, ar šis nekilnojamojo turto objektas buvo teisėtai, atvirai, sąžiningai bei nepertraukiamai valdomas visą CK nustatytą terminą. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad butas galėjo būti sukurtas kaip valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisės objektas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra konstatavęs, jog draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą (net jeigu ši teisė būtų įregistruota viešame registre) reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo. Pagal CK 4.69 str. 3 d. įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, nepaisant to, kad šie daiktai nėra registruoti valstybės vardu. Be to pagal LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo įstatymą (1998-05-12, Nr. (duomenys neskelbtini) 7 str., valstybės institucijos valstybės turtą valdo patikėjimo teise. 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau -Nutarimas) (TAR, 2015, Nr, 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m, gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti Panevėžio apskrities VPK pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu.
Motyvuojamoji dalis
Pateiktas pareiškimas netenkintinas.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), taikytinas įvykdžius įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šie reikalavimai ne kartą aptarti Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje, nurodant tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Asmuo, siekiantis, kad jo nuosavybės teisė į daiktą būtų pripažinta įgyta įgyjamosios senaties būdu, turi įrodyti, jog pats asmuo nėra (nebuvo) įgijęs daikto kitu CK 4.47 straipsnyje nustatytu būdu, nėra kito daikto savininko ir daiktas nepriklauso valstybei ar savivaldybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-690/2015).
Iš nagrinėjamos bylos matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti faktą, kad jis įgyjamosios senaties būdu yra įgijęs nuosavybės teises į patalpą (butą), esantį (duomenys neskelbtini).
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 44) matyti, kad minėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas viešame registre, tačiau nuosavybės teisės į jį neįregistruotos, taip pat nėra registruotas buto valdymo faktas.
Pareiškėjas teigia, kad atvirai ir nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai valdo minėtą nekilnojamąjį turtą daugiau kaip 10 metų, t. y. nuo 1991 m. balandžio 30 d.. Tai pažymima Pagrindinių priemonių apskaitos inventorinėje kortelėje, šis butas apskaitomas Panevėžio apskrities VPK balanse (b. l. 42-43). Teismui pateiktoje minėtoje Rokiškio rajono Policijos komisariato Pagrindinių priemonių apskaitos inventorinėje kortelėje (b. l. 5) pažymėta, kad 1991 m. balandžio 30 d. užpajamuotas Rokiškio rajono policijos komisariate 1976 m. statybos bendrabučio kambarys, adresu (duomenys neskelbtini). Kortelėje nurodyta, kad įsigijimo (finansavimo) šaltinis – koop. lėšos. Suinteresuotas asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracija nurodė, kad minėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra įtrauktas į Rokiškio rajono savivaldybės ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Rokiškio miesto seniūnijos balansą, bešeimininkių statinių sąrašą, taip pat į priskirtinų grąžintinam turtui sąrašą.
Nekilnojamojo turto registre nesant duomenų apie ginčo patalpos įregistravimą po jos sukūrimo momento, lieka neaišku, kas buvo minėto pastato (patalpos) statytojas ir kieno lėšomis (valstybės, kooperatyvo, jo narių ar kt.) šis nekilnojamojo turto objektas buvo statomas. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir iš pareiškime išdėstytų motyvų neaišku, kokiu pagrindu jis pradėjo valdyti butą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo patalpos, esančios pastate, (duomenys neskelbtini), buvo pastatytos 1977 m. (b. l. 29; 36). Taigi butas galėjo būti sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas. Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo įstatymo (1998-05-12, Nr. (duomenys neskelbtini) 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės institucijos valstybės turtą valdo patikėjimo teise.
CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šiais dviem atvejais CK nustato imperatyvų draudimą įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę. Pasisakydamas dėl pirmojo atvejo, kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali būti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis bylos Nr. 3K-7-67/2011).
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodyta, jog viešosios nuosavybės perleidimas į privačiąją nuosavybę vykdytas tik 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka ir kad sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas bei CK 4.69 straipsnio 3 dalį konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačiosios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-41/2011).
Nagrinėjamu atveju, byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nurodytu adresu esantis butas yra valstybės nuosavybė. Šiuo metu susidarė situacija, kai valstybės turtas – ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo disponuoja pareiškėjas, nebuvo privatizuotas, tačiau ir nebuvo perleistas/įtrauktas į Rokiškio rajono savivaldybės ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Rokiškio miesto seniūnijos balansą (CPK 12, 178, 197 straipsniai). Jau minėta, kad kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai pasisakyta, jog tais atvejais, kai statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytais nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Minėtas teisinis reguliavimas leidžia konstatuoti, kad nepaisant to, kad pareiškėjas butą valdo teisėtai, atvirai, nepertraukiamai jau daugiau nei 10 metų, tačiau imperatyvus draudimas (valstybei priklausančio daikto) eliminuoja galimybę nuosavybės teise įgyti šį butą įgyjamąja senatimi (CK 4.68 – 4.71 straipsniai).
Pareiškėjas nurodo, kad ginčo butas iki šiol nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu. Tačiau aplinkybė, kad teisės į butą neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jis nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Ta aplinkybė, kad nuosavybės teisės į ginčo butą Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos, neturi teisinės reikšmės, kadangi šis turtas nuosavybės teise priklauso valstybei, o nuosavybės teisė valstybei nėra nuginčyta ar kitokiu būdu panaikinta ar pasibaigusi.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas su UAB „Rokiškio butų ūkis“ atsiskaito pareiškėjas. Už 2014 m. ir 2016 m. namo renovacijos išlaidas bei nuo 2015 m. gegužės mėn. už kaupiamąsias lėšas moka taip pat pareiškėjas.
Pažymėtina, kad nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos jos nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Taigi aplinkybė, kad pareiškėjas moka komunalinius, kaupiamuosius ir kitus mokesčius už ginčo butą, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl įgyjamosios senaties.
Remiantis byloje pateiktais duomenimis, teismas, įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti, todėl pareiškėjo pareiškimas netenkintinas (CK 4.68–4.71 straipsniai).
Kadangi pareiškėjas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už pareiškimą mokėtinas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo nepriteisiamos ir atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265 straipsniais, 533 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.