Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

vie­ša­me tei­smo po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungėje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 50⁶ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Plungės rajono apylinkės teismas 2016-06-13 pagal Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorės G. R., pareiškimą iškėlė administracinio teisės pažeidimo bylą S. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. l d. už tai, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 171046346, registruota (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., vadovu, 2015-12-22 dieną, UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant skolingai valstybės biudžetui 75491,82 Eur (46,82 Eur mokesčio už aplinkos teršimą ir 3,66 Eur šio mokesčio delspinigių; 1026,08 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 33,19 Eur šio mokesčio delspinigių; 1981,05 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 90,70 Eur šio mokesčio delspinigių; 517,72 Eur pelno mokesčio ir 18,13 Eur šio mokesčio delspinigių; 71894,88 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 3225,74 Eur šio mokesčio delspinigių; 25,27 Eur žemės mokesčio ir 0,13 Eur šio mokesčio delspinigių), pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ str. nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, 2015-12-22 kasos išlaidų orderiu Nr. TKI 4025 įmonės vadovui S. B. išdavus 6860,00 Eur (kasos išlaidų orderyje nurodytas pinigų išdavimo pagrindas – 5260,00 Eur avansas S. B. ir 1600,00 Eur paskola J. B.), 2015-12-29 kasos išlaidų orderiu Nr. TKI 4026 įmonės vadovui S. B. išdavus 8587,00 Eur (kasos išlaidų orderyje nurodytas pinigų išdavimo pagrindas – 6939,00 Eur avansas S. B., 1647,80 Eur paskola J. B.) bei pagal nurodytus kasos išlaidų orderius gautus pinigus išleidus su kitais ūkio subjektais už bendrovės įsigytas prekes ir paslaugas (atskaitingo asmens S. B. 2015-12-31 avanso apyskaita už 2015 m. gruodžio mėnesį), darbo užmokesčio mokėjimui, kai tokie pinigų mokėjimai galėjo būti atlikti tik penktąja eile, t. y., prieš tai atlikus atsiskaitymus įstatymo nustatyta trečiąja eile, kuriai priskirti mokėjimai į valstybės biudžetą, tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. B. nesilaikė CK 6.930¹ str. nustatytų atsiskaitymų eiliškumo, pažeidė valstybės, kaip įmonės kreditoriaus, teises.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. B. posėdžio metu su pažeidimu sutiko ir parodė, kad valstybės biudžetui įmonė neturėjo galimybių pilnai sumokėti visų mokesčių dėl sunkios finansinės padėties, užblokuotų įmonės sąskaitų, patikino, kad įmonė deda visas pastangas, kad mokesčiai kaip galima tvarkingiau būtų sumokėti, nurodė, jog šiuo metu rengiami dokumentai įmonės restruktūrizacijai, įmonė teiks naują planą, kad būtų mokami visi uždelsti mokesčiai. Įmonė teikė pirmenybę tiekėjams, kad nesustotų jos veikla, o turėtų galimybę vystyti savo veiklą. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi. Prašė skirti kuo švelnesnę nuobaudą.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1 p. nustatyta, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 str. 1 d., 81 str. 1 d. įtvirtinta, jog mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę.

Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyta įmonių ir įstaigų administracijų vadovų ar administratorių atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais).

CK 6.930¹ str. 1 d. 3 p., 5 p. nustato, kad skolininkas (juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaito pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik penktąja eile atsiskaito pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Bylos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra S. B.. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2016-05-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui dėl laiku nesumokėtų mokesčių (pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio ir kt.) sudarė 83420,55 Eur, iš jų: 43,16 Eur mokesčio už aplinkos teršimą ir 3,66 Eur delspinigių (nepriemoka už 2013 m. ir 2014 m.); 1571,63 Eur GPM ir 91,91 Eur delspinigių (nepriemoka už 2015 m. rugsėjo – 2016 m. kovo mėn.); 1890,35 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 90,70 Eur delspinigių (nepriemoka už 2011 m., 2013 m. ir 2014 m.); 499,59 Eur pelno mokesčio avanso ir 18,13 Eur delspinigių (nepriemoka už 2012 m.); 75529,14 Eur PVM ir 3657,01 Eur delspinigių (nepriemoka už 2011 m. birželio – 2016 m. kovo mėn.); 25,14 Eur žemės mokesčio ir 0,13 Eur delspinigių (nepriemoka už 2012 m., 2014 m. ir 2015 m.). UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama įsiskolinimų valstybei, ir, turėdama prievolę trečiąja eile atsiskaityti su valstybe, 2015 metais suteikė 24459,08 Eur paskolas bendrovės darbuotojams: 3078,28 Eur direktoriui S. B. ir 21380,80 Eur direktoriaus pavaduotojai J. B., taip pat įmonė mokėjo darbuotojams darbo užmokestį, atsiskaitinėjo su tiekėjais, naftos produktus UAB “(duomenys neskelbtini)” pirko iš: UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Okseta“, UAB „Gindana“, UAB „Naftos dujos“, UAB „Jozita“, UAB „Madalva“, UAB „Karseda“.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. S. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, skolino ir skolinosi lėšas, vykdė atsiskaitymus su įmonės darbuotojais ir tiekėjais, tačiau įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui nebuvo dengiamas ir buvo nesumokėti mokesčiai įstatyme nustatytu terminu.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo S. B. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės pripažinimu, operatyvaus patikrinimo pažymos, paskolos sutarčių, kasos knygos, atskaitingo asmens avanso apyskaitų, kasos išlaidų orderių, bankų sąskaitų išrašų duomenimis apie bendrovės prievoles ir jų įvykdymą. Šie duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. B., pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 str. 1 d., 81 str. 1 d. nuostatas, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, žinodamas, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau –VMI prie FM), o turėdama pareigą pagal CK 6.930¹ str. pirmiau atsiskaityti su valstybe, skirdamas įmonės lėšas avansų ir paskolų suteikimui bendrovės darbuotojams (įmonės vadovui ir vadovo pavaduotojai), atsiskaitymams su kitais kreditoriais, darbo užmokesčių mokėjimui bendrovės darbuotojams, o ne atsiskaitymams su VMI prie FM, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką, kurioje numatytas pirmumas atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, negu atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ar pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka, kai juridinis asmuo neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d., kadangi jo neteisėta veika buvo pažeistos kreditoriaus – VMI prie FM, teisės.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą pažeidėjui, teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30² str. 1 d. nuostatomis dėl baudos skyrimo esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis mažintinas nuo vidurkio iki minimumo.

Sprendžiant S. B. prašymą skirti kuo švelnesnę nuobaudą, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, parinkdamas nuobaudos dydį, vertina ar Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. taikymui yra svarbių (išskirtinių) aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., numatančiam galimybę Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymu nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirba, duomenų, kad būtų baustas už tokio pobūdžio pažeidimus, byloje nėra, pripažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat atsižvelgia į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-30 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta restruktūrizavimo byla, A. B. finansinė padėtis yra sunki.

Teismas spręsdamas švelnesnės nuobaudos nei sankcijoje numatytas minimumas skyrimo galimybę, nenukrypsta nuo formuojamos teismų praktikos, kurioje laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Teismas, įvertinęs administracinė atsakomybėn traukiamo S. B. asmenybę, bei tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, laipsnį, jo padarymą įtakojusias aplinkybes, kurios iš esmės pagrįstos pateiktais įrodymais, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrus sankcijoje už padarytą pažeidimą mažesnę piniginę sankciją nei numatytą minimali piniginė nuobauda, paskirta bausmė bus laikytina proporcinga padarytai veikai, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai, o paskirtos nuobaudos pakaks siekiant nubausti bei auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, bei, kad nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

S. B. pri­pa­žin­ti padariusiu administracinį teisės pa­žei­di­mą, nu­ma­ty­tą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, jam paskirti administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį.

Neturint galimybės sumokėti baudą, ATPK 313 str. 3 d. numatyta teisė per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ATPK 314 str. 3 d.).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.