- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-07
- Bylos Nr.
- 1S-922-491/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Petras Meidaus (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- K. Ž.
Teisėjas Audrius Sadauskas Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. lapkričio 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistosios K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarties, kuria Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. spalio 1 d. nutarimas nebuvo patvirtintas,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, K. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 264 str. 1 d. nubausta galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams.
Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2013 m. spalio 1 d. nutarimu nutarė taikyti K. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 1 p. ir siūlė teismui nustatyti K. Ž. atitinkamas priemones (įpareigojimus). Tačiau skundžiama nutartimi apylinkės teismas minėto nutarimo nepatvirtino.
Šalies argumentai
K. Ž. skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir paleisti ją lygtinai iš pataisos įstaigos. Ji nurodo, kad stengiasi ir yra pasiruošusi gyventi laisvėje, nekartoti klaidų ir neskaudinti savo artimųjų. Gailisi dėl savo poelgių ir žino, kad į pataisos namus nebesugrįš, nes jos ateities planai šviesūs ir dori, jie susiję su darbu ir šeima. Teigia, kad jos laukia mylintys tėvai ir vaikai, todėl norėtų ateinančias šventes sutikti kartu su jais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d., 2 d. 1 p. nurodyta, kad iš pataisos įstaigų lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, kurie faktiškai atliko 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, lygtinis paleidimas asmeniui gali būti taikomas tik padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Iš Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. spalio 1 d. nutarimo matyti, kad nuteistoji K. Ž. bausmės atlikimo metu išklausė adaptacijos programą, dalyvavo pataisos bei integracijos į visuomenę programose, mokėsi ir įgijo kirpėjos specialybę, dirbo, lankė anoniminių alkoholikų programą. Jos požiūris į darbą izoliacijos sąlygomis teigiamas, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, nebausta ir neskatinta. Ji įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taip pat ji atliko įstatymo reikalaujamą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – daugiau nei 1/3 jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės aktų nustatyta tvarka pateikė prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai lygtinai paleisti ją iš pataisos įstaigos. Todėl formaliai jai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas BVK 157 str. 2 d. 1 p. numatytu pagrindu.
Tačiau sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, taip pat į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad šis teistumas nuteistajai K. Ž. nėra pirmasis – Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžiu ji buvo nuteista 6 kartą. Pirmąkart ji buvo nuteista nesulaukusi pilnametystės ir nuo to laiko jos teistumai neišnyko, t. y. nuteistoji nusikalstamą gyvenimo būdą veda nuo jauno amžiaus. Anksčiau ji buvo nuteista už svetimo turto pagrobimus, nesunkų sveikatos sutrikdymą, žmogaus veiksmų laisvės varžymą, o paskutiniu nuosprendžiu – už pasikėsinimą padėti kitam asmeniui įsigyti psichotropinės medžiagos. K. Ž. jau buvo taikytos jos teisinę padėtį lengvinančios teisės normos – 1998 m. rugpjūčio 13 d., 2006 m. kovo 1 d. ir 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiais jai paskirtų bausmių vykdymas buvo atidėtas, o 2010 m. vasario 9 d. nutartimi ji buvo paleista lygtinai iš pataisos namų. Tačiau savo elgesiu nuteistoji nepateisino jai parodyto pasitikėjimo ir darė naujas nusikalstamas veikas. Negalima nekreipti dėmesio į tai, kad 2006 m. kovo 1 d. ir 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo atidėjimo metu K. Ž. nevykdė teismo įpareigojimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, todėl 2006 m. spalio 2 d. ir 2007 m. spalio 12 d. nutartimis ji buvo įspėta dėl to. Paskutinę nusikalstamą veiką ji padarė praėjus vos mėnesiui po jos lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Būtina pažymėti, kad nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 58 balais, kas reiškia vidutinę nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šie duomenys leidžia manyti, kad terminuotas laisvės atėmimas nuteistosios elgesiui teigiamos įtakos nedarė ir iš esmės patvirtina, kad būdama laisvėje K. Ž. laikytis įstatymų nenori, o gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės normas ir laikytis įstatymų sugeba tiktai būdama izoliuota nuo visuomenės.
Negalima nekreipti dėmesio į tai, kad K. Ž. būdama laisvėje nedirbo ir neturėjo nuolatinio pajamų šaltinio, o gyveno iš socialinių pašalpų, savo šeima ji nesirūpino, todėl šiuo metu tikėti nuteistosios skunde nurodytais ateities planais, susijusiais su darbu ir šeima, o tuo pačiu ir manyti, kad lygtinai paleidus nuteistąją K. Ž. probacija pasieks tikslą, nėra pagrindo.
Skunde nurodytos kitos aplinkybės – K. Ž. pasiryžimas nekartoti savo klaidų, neskaudinti savo artimųjų, gailestis dėl savo poelgių, o taip pat noras ateinančias šventes sutikti kartu su savo artimaisiais ir kt. – negali būti besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Įvertinęs tai skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog šiuo metu lygtinai paleisti K. Ž. iš pataisos įstaigos pagrindo nėra. Skundžiama apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta – apylinkės teismas tinkamai įvertino visus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančius veiksnius ir padarė pagrįstą išvadą dėl galimybės pasiekti probacijos tikslus lygtinai paleidus K. Ž. iš pataisos įstaigos. Nuteistosios skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį nuteistosios skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Nuteistosios K. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.