Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-06-28 · Administracinė byla Nr. eI-2474-281/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-28
Bylos Nr.
eI-2474-281/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00962-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Gamapolis“
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Advokatai
Giedrė Selimavičienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2474-281/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00962-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 55.1.3(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gamapolis“ atstovei advokatei Giedrei Selimavičienei,

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Irenai Šalnaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gamapolis“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja UAB „Gamapolis“ teismui pateikė skundą, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2016-02-05 sprendimą Nr. S-30(7-289/2015); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015-11-10 sprendimą Nr. 69-137; 3) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2015-09-10 sprendimo Nr. (23.31-08)-323-11610 dalį, kurioje netenkintas pareiškėjos prašymas atleisti nuo visų apskaičiuotų delspinigių; 4) atleisti pareiškėją nuo visų jai apskaičiuotų delspinigių, t. y. 11 893,75 Eur arba įpareigoti tai padaryti Vilniaus AVMI.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad 2015-05-12 kreipėsi į Vilniaus AVMI, prašydama atleisti ją nuo 2015-02-24 imtų skaičiuoti delspinigių nuo nesumokėtos PVM sumos, t. y. 11 893,75 Eur. Vilniaus AVMI sprendimu pareiškėja atleista nuo 5 584,47 Eur, šis sprendimas patvirtintas VMI sprendimu Nr. 69-137, o VMI sprendimas – Komisijos sprendimu Nr. S-30(7-289/2015). Pareiškėja 2015-05-12 prašyme Vilniaus AVMI nurodė, kad pranešimą apie planuojamą išregistravimą iš PVM mokėtojų sąrašo VMI paskelbė interneto tinklalapyje www.manovmi.lt, tačiau teisę peržiūrėti šį dokumentą turėjo tik pareiškėjos vadovė, tuo periodu buvusi ir tebesanti vaiko priežiūros atostogose ir dėl šios priežasties nevykdanti savo darbo funkcijų. Laikinai įmonės vadovo pareigas einantis asmuo valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre neregistruojamas, tad prieigos prie www.manovmi.lt sistemos jis taip pat neturėjo, tokia prieiga nesuteikta ir bendrovės buhalterei. VMI matė, kad minėtas pranešimas neatidarytas ir neperskaitytas, tačiau nebandė pareiškėjos informuoti jokiu kitu būdu nė vienu iš jos pateiktų rekvizitų, pranešimas dėl ketinimo ją išregistruoti iš PVM mokėtojų pareiškėjai nebuvo įteiktas. Apie pareiškėjos išregistravimą iš PVM mokėtojų sąrašo bendrovės vyr. buhalterė D. Č. sužinojo tik 2015 m. kovo mėn., pateikusi PVM mokesčio deklaraciją. Pareiškėja nedelsdama pateikė VMI 2015-03-27 prašymą savanoriškai įregistruoti PVM mokėtoju nuo 2015-04-01, o Vilniaus AVMI Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyrius 2015-04-09 priėmė sprendimą dėl pareiškėjos įregistravimo PVM mokėtoja.

Teigia, kad pareiškėja minimu laikotarpiu turėjo teisę ir turėjo būti įregistruota PVM mokėtoja, todėl jai pareiga sumokėti PVM net neturėjo kilti, o Vilniaus AVMI padarė išvadą, jog pareiškėjos veiksmais nepadaryta žala biudžetui. Kadangi pareiškėja padarė išimtinai formalią veiką, nesukėlė žalos valstybės biudžetui, tai yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo. Visi pareiškėjai apskaičiuoti delspinigiai yra atsiradę tuo pačiu pagrindu, tad atleisti nuo visų jų taikytinos tos pačios MAĮ nuostatos. Vilniaus AVMI, atleisdama tik nuo dalies delspinigių mokėjimo, o kitą delspinigių dalį – 6 303,85 Eur – padengdama pareiškėjos turėta PVM permoka, iš esmės pažeidė mokesčių teisės nuostatas.

Nurodė, kad pareiškėja, įregistravimo PVM mokėtoja laikotarpiu, taip pat vienašališko mokesčių administratoriaus jos išregistravimo iš PVM mokėtojų laikotarpiu vykdė veiklą ir turėjo būti PVM mokėtoju įregistruota, tad turėjo teisę į PVM atskaitą, tai įrodo faktas, kad vos pareiškėja pateikė prašymą ją vėl registruoti PVM mokėtoja, mokesčių administratorius iš karto tai ir padarė. Pareiškėja kelerius ankstesnius metus buvo gavusi pranešimus apie išregistravimą iš PVM mokėtojų laiškais, į juos nedelsdama atsakydavo ir niekuomet nebuvo išregistruota. Šį kartą toks pranešimas pirmą kartą teiktas visiškai kitu būdu, o pareiškėja nedelsiant išregistruota iš PVM mokėtojų registro, tam nesant pagrindo. Pareiškėja, nelaikydama, kad padarė pažeidimą, už kurį dar ir taikoma sankcija, nesant jokios sukeltos žalos, neinformuota apie jokį mokesčių administratoriaus vykdomą išieškojimą, net negalėjo tikėtis, kad sankcija bus pritaikyta, apie tai jos neinformavus.

Pareiškėja nesutinka su Komisijos sprendime nurodyta aplinkybe apie 2015-05-01 įvykdytą įskaitymą. Teigia, kad iš www.manovmi.lt svetainės matyti, jog 2015-05-01 niekaip negalėjo būti atliktas pareiškėjos PVM permokos ir delspinigių įskaitymas, nes delspinigiai nesudengti ir iki pat 2015-05-10, o jų sudengimas matyti tik 2015-05-12. Galimai permokos ir delspinigių sudengimas mokesčių administratoriaus įvykdytas tą pačią (2015-05-12), kai pareiškėjos vyr. buhalterė pateikė prašymą atleisti bendrovę nuo PVM delspinigių mokėjimo. Taigi laiko, kad Komisija sprendimą priėmė pasikliovusi neteisingais duomenimis, o tai yra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Taip pat nesutinka su Komisijos argumentu, jog pareiškėja galėjo skųsti atliktą permokos ir PVM delspinigių įskaitymą. Bendrovės vyr. buhalterė, pastebėjusi, jog Bendrovė iš PVM mokesčių mokėtojo registro išregistruota, siekdama gražiuoju išspręsti susiklosčiusią situaciją, nedelsdama telefonu susisiekė su mokesčių administratoriumi ir pasiteiravo, kokių veiksmų tokioje situacijoje geriausia imtis, o jai patarta pildyti naują prašymą ir iš naujo Bendrovę registruoti PVM mokėtoja – tai ir buvo padaryta. Bendrovė negali būti baudžiama už tai, kad neskundė mokesčių administratoriaus veiksmo, o situaciją ištaisė taikiu būdu.

Pažymėjo, kad netaikius išieškojimo instituto ir pareiškėjai patikslinus mokesčių deklaraciją nebūtų įmanomas joks mokesčių administratoriaus atliktas neva esamos mokestinės nepriemokos sudengimas – ginčytinos delspinigių sumos net nebūtų įmanoma su niekuo sudengti, paprasčiausiai nesant įsiskolinimo. Išieškojimas yra procedūra, apie kurią privalu informuoti mokesčių mokėtoją, o ne tiesiog savavališkai imti ir nurašyti / sudengti pinigines sumas. Nepriėmus jokio sprendimo dėl išieškojimo ir tiesiog savavališkai nuo sąskaitos nurašius pinigus (atlikus sumų sudengimą), tokia situacija niekaip negali būti laikoma atitinkančia protingumo ir teisingumo kriterijus. Žinodama, kad sprendimas apie išieškojimą nepriimtas ir tam nėra pagrindo, pareiškėja negalėjo tikėtis, kad suma bus nurašyta nuo jos sąskaitos, o tai pamačiusi, kaip minėta, neatmetė techninės / sistemos klaidos. Be to, negalima ir nurodyti, kad delspinigiai sudengti, todėl situacija nebeatitaisoma: priešingai, situacija, kai, nesant pažeidimo, pritaikoma sankcija, o paskui nurodoma, kad sankcija jau pritaikyta, todėl pradinė situacija nebeatkuriama, niekaip negali būti laikoma atitinkančia protingumo ir teisingumo kriterijus.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad priimti sprendimai yra teisingi ir pagrįsti, taip pat, jog nėra įstatyminio pagrindo atleisti pareiškėją nuo sumokėtų / išieškotų 6 303,85 Eur PVM delspinigių dalies. Nurodė, kad 2015-05-01 atliktas pareiškėjos PVM delspinigių dalies (6 303,85 Eur) įskaitymas iš jos turėtos PVM permokos, pareiškėja mokesčių administratoriaus veiksmo neskundė. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas įstatyme nuostatas dėl sankcijų taikymo mokesčių mokėtojui už mokesčių prievolių nevykdymą, nustatė ir pagrindus bei sąlygas, kuriems esant mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo apskaičiuotų delspinigių ir baudų. Teigia, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet dar nesumokėtų (neišieškotų), delspinigių ar jų dalies. Teisėkūros subjektai atleidimą nuo delspinigių sieja su viena sąlyga – mokesčių mokėtojas turi būti jų nesumokėjęs (arba delspinigiai turi būti neišieškoti); tik esant šiai sąlygai yra pagrindas svarstyti atleidimo nuo delspinigių pagrindus, nustatytus MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje ir / arba kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šiuo atveju faktinė situacija yra priešinga, todėl atleidimas nuo 2015-05-01 įskaitymu įskaitytų 6 303,85 Eur PVM delspinigių yra negalimas.

Teismo posėdyje atsakovės VMI atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad pritaria atsakovės pozicijai ir prašo pareiškėjos skundo netenkinti. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje yra kilęs ginčas dėl MGK, VMI, Vilniaus AVMI sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į pareiškėjos skundo reikalavimus bei atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, teismas analizuos ar byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo delspinigių dalis, t. y. 6 303,85 Eur buvo įskaityta, kas galėjo lemti, kad pareiškėja negalėjo būti atleista nuo nurodytos delspinigių dalies sumokėjimo.

Pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus bei Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, taip pat mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01). Mokesčių mokėtojo atleidimo nuo paskirtų baudų, taip pat nuo skaičiuojamų ar apskaičiuotų, bet nesumokėtų, neišieškotų delspinigių, palūkanų, tvarką nustato Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklės, patvirtintos VMI viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-144 (toliau – ir Atleidimo nuo baudų, delspinigių, palūkanų taisyklės). Tuo tarpu mokesčių mokėtojo baudų, paskirtų pagal MAĮ ar kitus mokesčių įstatymus, ir kitų įmokų įskaitymo, mokesčių mokėjimo prievolių dydžių skirtumų, susidariusių pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus, ir mokėjimo prievolės dokumente apskaičiuotų grąžintinų sumų tvarkymo principus įtvirtina Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklės, patvirtintos VMI viršininko 2004-12-20 įsakymu Nr. VA-193 (toliau – ir Sumokėtų sumų įskaitymo taisyklės).

Delspinigių ir baudų skyrimo bei atleidimo nuo jų klausimus reglamentuoja MAĮ 100 straipsnis. MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies. MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas.

MAĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, kad atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo (1 punktas); jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas (2 punktas); kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui (3 punktas); kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais (4 punktas). Vadovaujantis Atleidimo nuo baudų, delspinigių, palūkanų taisyklių 7 punktu, mokesčių mokėtojas (juridinis asmuo) nuo delspinigių ir/ar palūkanų gali būti atleidžiamas esant MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams, t. y. jeigu egzistuoja MAĮ 141 straipsnio l dalyje nustatytos sąlygos.

Teismas akcentuoja, kad asmuo gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet, pabrėžtina, dar nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių, ši taisyklė įtvirtinta ir teismų praktikoje – LVAT 2011-11-17 sprendime administracinėje byloje Nr. A-556-2918-11 nurodė, kad iš teisėkūros subjektų sukurtų taisyklių akivaizdu, kad atleidimas nuo delspinigių yra galimas esant sąlygai – mokesčių mokėtojas turi būti nesumokėjęs (neišieškota) delspinigių ar jų dalies. Todėl teismo vertinimu pirmiausia analizuotina, ar asmuo dar nėra sumokėjęs delspinigių, nuo kurių, prašo būti atleistas, o tik nustačius šią aplinkybę, tikrinama ar egzistuoja MAĮ 141 straipsnio 1dalyje nustatyti pagrindai.

Pagal MAĮ 87 straipsnio 1 dalį, mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. Vadovaujantis MAĮ 93 straipsnio 1 dalimi, mokestinė prievolė pasibaigia, kai ji yra įvykdoma, taip pat kai mokesčių administratorius priverstinai išieško mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką. Vadovaujantis Sumokėtų sumų įskaitymo taisyklių 3.14 punktu, mokesčio skirtumo susidarymo data – tai pirmoji diena po mokestinio laikotarpio, kai susidaro mokesčio skirtumas (pvz., pridėtinės vertės mokestis). Pagal Sumokėtų sumų įskaitymo taisyklių 17 punktą, mokesčių permokų sąskaitoje ir (arba) Mokesčio skirtumo sąskaitoje esančiomis sumomis VMI administruojamų mokesčių mokestinės ir baudų už AN nepriemokos dengiamos automatiškai, be mokesčių mokėtojo prašymo, o permokų (skirtumo) įskaitymo mokestinėms ir baudų už AN nepriemokoms padengti procedūra šių taisyklių 16 punkte nustatyta tvarka vykdoma kiekvieną darbo dieną. Kadangi mokestinės nepriemokos dengiamos automatiškai, nagrinėjamu atveju atskiro mokesčių administratoriaus sprendimo nereikėjo, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos nurodomi argumentai, jog nepriėmus jokio sprendimo dėl išieškojimo ir nuo sąskaitos nurašius pinigus, tokia situacija neatitinka protingumo ir teisingumo principų.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad VMI interneto tinklalapyje www.manovmi.lt 2016-01-20 buvo paskelbtas pranešimas Nr. (17.26-30) RES-7614 apie ketinimą išregistruoti pareiškėją iš PVM mokesčių mokėtojų, šio pranešimo įteikimo data Mano VMI nurodyta 2015-01-27, perskaitymo data – 2015-03-27 (MGK, b. l. 65). Vilniaus AVMI Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyriaus IV įmonių poskyrio vedėja 2016-02-04 sprendime išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų Nr. (17.26-30) RES-13886 nurodė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo pateikti VMI tinkamai užpildytą išregistruojamo (likviduojamo) asmens paskutinio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formą (MGK byla, b. l. 33). Pareiškėja 2015-02-24 pateikė išregistruojamo asmens PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2015-02-04 iki 2015-05-24, kurioje deklaravo 604 712 Eur į biudžetą mokėtiną PVM (MGK byla, b. l. 16–17). Pareiškėja 2015-03-27 pateikė VMI prašymą savanoriškai įregistruoti PVM mokėtoja nuo 2015-04-01 (MGK byla, b. l. 36, 38). Pareiškėjai Mano VMI pateiktas Vilniaus AVMI Skyriaus 2015-03-31 pranešimas Nr. (17.26-03) RES-96485, kuriuo paprašyta per 3 darbo dienas nuo dokumento gavimo pateikti papildomą informaciją (MGK byla, b. l. 36, 40–42). Pareiškėja pateikė VMI atsakymą į nurodytą pranešimą ir papildomus dokumentus (MGK byla, b. l. 39, 59–62). Vilniaus AVMI 2015-04-09 sprendimu Nr. (17.26-30) RES-99796 nuspęsta įregistruoti pareiškėją PVM mokėtoja nuo 2015-04-09 (Komisijos byla b. l. 37). Pažymėtina, kad pareiškėja sprendimo išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų neskundė.

Pareiškėja 2015-05-12 prašymu kreipėsi į Vilniaus AVMI, prašydama atleisti įmonę nuo priskaičiuotų 11 893,75 Eur delspinigių mokėjimo (MGK byla, b. l. 22–23). Vilniaus AVMI, atsakydama į šį prašymą, 2015-06-09 raštu Nr. (12.14-30-8) 46-KD-3073 prašymo dėl atleidimo nuo susidariusių mokesčių delspinigių nagrinėjimą sustabdė, kol bus išnagrinėtos mokestinių prievolių susiformavimo aplinkybės (MGK byla, b. l. 21). Vilniaus AVMI 2015-09-10 sprendimu Nr. (23.31-08)-323-11610 atnaujino pareiškėjos 2015-05-12 prašymo Nr. 17 nagrinėjimą ir atleido pareiškėją nuo 5 584,47 Eur PVM delspinigių už laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2015-02-24 (MGK byla, b. l. 16–17). VMI 2015-11-10 sprendimu Nr. 69-137 patvirtino Vilniaus AVMI 2015-09-10 sprendimo Nr. (23.31-08)-323-11610 dalį, kuria pareiškėja neatleista nuo 6 309,28 Eur PVM mokesčio delspinigių mokėjimo, argumentuodama, kad 2015-05-01 buvo atliktas pareiškėjos PVM delspinigių dalies (6 303,85 Eur) įskaitymas iš pareiškėjos turėtos PVM permokos, o pareiškėja šio mokesčio administratoriaus veiksmo neskundė (MGK byla, b. l. 8–9). Komisija 2016-02-05 sprendimu Nr. S-30 (7-289/2015) VMI 2015-11-10 sprendimą Nr. 69-137 patvirtino (MGK byla, b. l. 77–80).

Teismo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad 6 309,28 Eur suma buvo įskaityta dar iki pareiškėjos 2015-05-12 prašymo atleisti nuo delspinigių pateikimo dienos. VMI 2018-04-30 raštu Nr. (24.9-31-5) R-2533 pateikė informaciją, kad pareiškėjos 6 301,86 Eur delspinigių prievolės automatiškas įskaitymas buvo atliktas 2015-05-11, nurodė, kad šios sumos įskaitymas atliktas iš PVM skirtumo, t. y. pareiškėjai grąžintinos (įskaitytinos) iš biudžeto sumos, kuri susidarė mokesčio įstatymo nustatyta tvarka pildant deklaraciją, kurią pareiškėja mokesčių administratoriui pateikė 2015-05-11. Pažymėjo, kad mokesčio skirtumo susidarymo data – tai pirmoji diena po mokestinio laikotarpio, kai susidaro mokesčių skirtumas, nagrinėjamu atveju – 2015-05-01. Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad pareiškėja deklaraciją už laikotarpį nuo 2015-04-09 iki 2015-04-30 pateikė 2015-05-11 (MGK byla, b. l. 26). Analizuojant Mokestinių ir/ar baudų už administracinius teisės pažeidimus prievolių likučių suderinimo aktą pagal apskaitos duomenis, užregistruotus iki 2015-05-10, matyti, kad šiai datai PVM delspinigiai sudarė 11 707,15 Eur, PVM mokestis 600 367,33 Eur (el. b. l. 41). Tuo tarpu analizuojant Mokestinių ir/ar baudų už administracinius teisės pažeidimus prievolių likučių suderinimo aktą pagal apskaitos duomenis, užregistruotus iki 2015-05-12, matyti, kad šiai datai PVM delspinigių suma sumažinta iki 5 589,9 Eur, o PVM iki 1 959, 18 Eur (el. b. l. 46). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2015-05-12 datai, pareiškėjos PVM delspinigių prievolė buvo 5 589,9 Eur, taigi PVM delspinigių 6 309,28 Eur sumos PVM mokesčio delspinigių mokėjimo prievolė 2015-05-12 datai nebeegzistavo, kas reiškia, kad iki 2015-05-12 dienos ginčo delspinigių dalis jau buvo įskaityta. Su mokesčių mokėtoju susijusių apskaitos operacijų ataskaita (MGK byla, b. l. 14) patvirtina, kad 2015-05-01 atlikta operacija – 6 303,85 Eur delspinigių įskaitymas iš permokos, o 2015-05-12 23:59:59 val. laiku likusi PVM delspinigių suma buvo 5 589,90 Eur. Tačiau kadangi Mokestinių ir/ar baudų už administracinius teisės pažeidimus prievolių likučių suderinimo akte pagal apskaitos duomenis, užregistruotus iki 2015-05-10, matyti, kad šiai datai PVM delspinigiai sudarė 11 707,15 Eur, teismo vertinimu 2015-05-01 datai 6 309,28 Eur delspinigių suma faktiškai dar nebuvo įskaityta. Kaip minėta, atskiro mokesčių administratoriaus sprendimo dėl delspinigių įskaitymo šiuo atveju nebuvo pagrindo priimti, nes, vadovaujantis Sumokėtų sumų įskaitymo taisyklių 17 punktu, mokesčių permokų sąskaitoje esančiomis sumomis VMI administruojamų mokesčių mokestinės nepriemokos dengiamos automatiškai. Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad PVM delspinigiai buvo įskaityti iki 2015-05-12, t. y. iki prašymo atleisti nuo delspinigių pateikimo dienos.

Vadovaujantis mokestinių prievolių likučių suderinimo akto FR0299 formos užpildymo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2003-12-10 įsakymu Nr. V-314, 8.6 punktu, mokestinių prievolių likučių suderinimo akto FR0299 formoje įrašomi mokestinių prievolių likučiai yra duomenys apie mokestines nepriemokas arba permokas, esančias likučių suderinimo dieną (imtinai). Į likutį įtraukiamos mokestinės prievolės, kurių mokėjimo terminas iki likučių suderinimo dienos yra suėjęs. Likučiai apskaičiuojami atsižvelgus į visus iki likučių suderinimo dienos turimus sumokėtų, įskaitytų ir grąžintų mokesčių duomenis. Taigi darytina išvada, kad vadovaujantis Mokestinių ir/ar baudų už administracinius teisės pažeidimus prievolių likučių suderinimo aktu pagal apskaitos duomenis, užregistruotus iki 2015-05-12 (imtinai) (el. b. l. 46), paskutinė diena, kada objektyviai galėjo būti įskaityti pareiškėjos 6 309,28 Eur PVM mokesčio delspinigiai buvo 2015-05-11 diena, nes 2015-05-12 dieną 6 309,28 Eur PVM mokesčio delspinigiai likučių suderinimo akte jau nebeatsispindėjo. Todėl 2015-05-12, t. y. prašymo atleisti pareiškėją nuo priskaičiuotų delspinigių pateikimo dieną, ginčo delspinigiai jau buvo įskaityti. Teismo vertinimu PVM delspinigių įskaitymas laikytinas jų sumokėjimu MAĮ 100 straipsnio 1 dalies prasme, kas sąlygoja, kad nuo sumokėtų 6 309,28 Eur delspinigių pareiškėja negali būti atleista.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamais sprendimais MGK, VMI ir Vilniaus AVMI pagrįstai neatleido pareiškėjos nuo apskaičiuotų delspinigių visa apimtimi, teismas naikinti šių sprendimų ir atleisti pareiškėją nuo visų jai apskaičiuotų delspinigių taip pat neturi pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gamapolis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė