- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-06
- Bylos Nr.
- I-1302-162/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00912-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, susipažinusi su pareiškėjos V. V. skundu atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir, rašytinio proceso tvarka spręsdama skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. V. kreipėsi skundu į teismą prašydama:
1. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skriaus 2013 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. (10.1)SI-42097;
2. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5537;
3. Priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skriaus pareiškėjui 5 343,07 Lt pensijos nepriemoką.
Pareiškėja nurodo, kad 2008 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 13P-10162 jai nuo 2008 m. kovo 30 d. buvo paskirta 603,32 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – senatvės pensija); 2010 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 13P-13772 paskirta 718,87 Lt senatvės pensija; 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 13P-10345 paskirta 736,99 Lt senatvės pensija bei 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 10-24-16860 paskirta 754,79 Lt senatvės pensija. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. paskirta senatvės pensija, vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatomis 3 kartus sumažino, nes atsakovo sprendimais senatvės pensija buvo perskaičiuojama ir skiriama iš naujo. Pareiškėja nurodo, kad pensija dar buvo mažinama ir dėl to, jog ji dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų. Dėl šio perskaičiavimo pareiškėjai buvo neišmokėta 5 343,07 Lt senatvės pensijos, tame tarpe 5 103,43 Lt dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį.
Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pensijos perskaičiavimas dėl turėtų draudžiamųjų pajamų buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Argumentuoja, jog tai, kad tuo metu, kai buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos dalies atgavimą.
Dėl taikyto pensijos perskaičiavimo ir neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo 2013 m. liepos 5 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių, kuris 2013 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. (10.1)SI-42097 prašymo netenkino. Šį atsakymą 2013 m. rugpjūčio 5 d. apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5537 prašymą atsisakė nagrinėti motyvuodama tuo, kad yra praleistas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimo apskundimo terminas.
Su paminėtais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimais pareiškėja nesutinka ir prašo juos panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis numato, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir Fondo valdyba) Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis numato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal šio straipsnio 4 dalį, Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Iš cituotų įstatymų nuostatų akivaizdu, kad šio ginčo nagrinėjimui yra numatyta neteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka ir šia tvarka pareiškėjas pasinaudojo.
Kaip matyti iš 2013 m. liepos 15 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDF) Klaipėdos skyriaus sprendimo Nr. (10.1)SI-42097 turinio, šiuo sprendimu išnagrinėtas pareiškėjos 2013 m. liepos 5 d. prašymas dėl Laikinuoju įstatymu perskaičiuotos ir neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo. Ginčijamu sprendimu VSDF valdybos Klaipėdos skyrius nurodė teisinius pagrindus, kuriais vadovaujantis buvo perskaičiuota pensija įvardijamu laikotarpiu bei informavo pareiškėją apie rengiamą 2010-2011 metais sumažintų pensijų kompensavimo tvarką. Pareiškėja šį sprendimą apskundė neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka Fondo valdybai, kuri 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5537 konstatavo, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi apie tai, kad pareiškėjai mokama ne viso dydžio senatvės pensija, ji sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. Todėl padaryta išvada, kad kreipiantis į Fondo valdybą su 2013 m. rugpjūčio 5 d. prašymu įpareigoti VSDF valdybos Klaipėdos skyrių išmokėti 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį, praleistas iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje numatytas 3 metų terminas. Fondo valdyba, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V-131, 31 punktu, pareiškėjos prašymą nagrinėti atsisakė ir nurodė, kad jeigu iki 2013 m. rugpjūčio 29 d. bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (Taisyklių 20 punktas).
Fondo valdyba, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl teritorinio Fondo valdybos skyriaus priimto sprendimo, nusprendė, kad pareiškėja yra praleidusi skundo padavimo terminą kreipimuisi dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo bei pasiūlė teikti įrodymus, sudarančius pagrindą šio termino atnaujinimui. Tokiu būdu, būtent Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priėmė sprendimą, kuris pareiškėjai sukelia tiesiogines teisines pasekmes, nes pasisakyta dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo dėl kurio teritorinis skyrius savo sprendime nepasisakė ir atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą, konstatavus, kad pareiškėjos prašymas nenagrinėtinas dėl praleisto kreipimosi termino. Taigi, šiuo sprendimu konstatuota, kad teritorinis skyrius iš vis neturėjo nagrinėti pareiškėjos prašymo dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo. Be to pareiškėjai pasiūlyta iki 2013 m. rugpjūčio 29 d. Fondo valdybai pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.
Skundo į teismą dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjams tiesiogines pasekmes. 2003 m. vasario 27 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konsultacija Nr. 02-04-07 (Biuletenis Nr. 4, p. 434) “Dėl bylų dėl teritorinių registratorių ir centrinio registratoriaus priimtų sprendimų priskyrimo atitinkamiems administraciniams teismams“, kuri aktuali ir šios kategorijos bylose, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2010 m. rugsėjo 22 d. pasitarime aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinime (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 469-471 psl.), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2012 m. rugsėjo 19 d. pasitarime aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinime (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 23,643-643) yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai Centrinis subjektas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs skundą dėl teritorinio padalinio sprendimo pareiškėjo skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo į teismą dalyku laikomi sprendimai sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes, o atsakovu tokiose bylose yra teritoriniai skyriai ir šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstytą teismams. Atvejais, kai tiesiogines teisines pasekmes sukelia ir skundžiami teismui tiek teritorinio, tiek Centrinio administravimo subjektų sprendimai, taikytina taisyklė, nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje – byloje esant keliems tarpusavyje susijusiems reikalavimams, iš kurių vieni priskiriami Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Kaip jau paminėta šioje nutartyje, iš ginčijamų sprendimų turinio akivaizdu, kad pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes sukėlė būtent Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas Nr. (6.5) I-5537, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjos prašymas nenagrinėtinas. Kad teisines pasekmes sukėlė būtent šis, o ne teritorinio skyriaus sprendimas, patvirtina ir jį priėmusio administravimo subjekto nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant, kad skundas teiktinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Dėl aukščiau išdėstytų argumentų pareiškėjos skundą atsisakoma priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir nurodoma, kad pareiškėja skundu, ginčydama įvardijamus administracinius aktus, turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 105-106 straipsniais, teismas
nutarė:
pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skriaus 2013 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. (10.1)SI-42097 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. (6.5) I-5537 panaikinimo bei pensijos nepriemokos priteisimo atsisakyti priimti.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.