Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-07-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2124-1035/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-07-22
Bylos Nr.
1-2124-1035/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17426-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2124-1035/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17426-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3; 2.10.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Kęstučio Karalkevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2016 m. balandžio 14 d., apie 00.50 val., (duomenys neskelbtini), konflikto su savo dukra M. M. metu sudavė jai ne mažiau vieną smūgį į galvos sritį iš abiejų rankos kumščių, padarydamas dešinės akies vokų poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, dešinio smilkinio srities poodinę kraujosruvą, kurie, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. balandžio 19 d. specialisto išvada Nr. G 1094/2016(01), vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. K. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad tą naktį, kai kilo konfliktas tarp jo ir dukros M. M., buvo išgėręs nedaug, apie 75 g degtinės. Dukra (duomenys neskelbtini) tą vakarą, kai jau visiems buvo laikas miegoti, apie 01.00 val. nakties, garsiai klausėsi muzikos savo lovoje. Jis jai ne vieną kartą liepė išjungti muziką arba klausytis muzikos per ausines, tačiau ji jo visiškai neklausė ir nesuprato. Jį paėmė didelis pyktis, kad jam ir savo vaikams ji trukdo miegoti. Gali būti, kad jis bandė atimti iš dukros telefoną, tačiau dėl to, kad vyko konfliktas ir buvo įpykęs, jis nelabai pamena. Atsimena, kad (duomenys neskelbtini) vis tiek neišjungė muzikos ir jį toliau dėl to labai erzino. Gali būti, kad jis įtūžęs dėl to, kad ji jo neklauso, rankų kumščiais galėjo jai suduoti smūgius į galvą, dėl ko jai galėjo atsirasti mėlynės. Jis labai gailisi, kad smurtavo prieš savo dukrą (duomenys neskelbtini) bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Pasižada, kad daugiau rankos prieš savo dukrą nekels, nenori turėti problemų nei su savo šeima, nei su policija (b. l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji M. M. parodė, kad ji gyvena 4 kambarių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kartu su mama G. K., savo vaikais M. K., gim. 2007 m., ir A. M., gim. 2009 m. Jos tėvas A. K. šiame name nuolatos negyvena, jis su jos mama išsiskyrę, tačiau būna, kad jis ateina pas mamą. 2016 m. balandžio 14 d., apie 00.00 val., sugrįžo namo iš darbo. Ji įėjo į namus ir paskui ją įėjo jos tėvas. Ji nežino, iš kur jis atsirado, kadangi jo lauke, tamsoje nematė. Tėvas iškart nuėjo pas mamą į kambarį, o ji nuėjo į savo kambarį. Ji atsigulė į lovą ir per telefoną, per garsiakalbį pasileido radiją. Maždaug po 1 min. tėvas atėjo į jos kambarį ir pradėjo rėkti, kad ji išjungtų radiją. Ji pasakė, kad čia jos namai ir ji gali daryti ką nori. Tėvas labai supyko, bandė iš jos rankų pagriebti telefoną. Jis sugriebė jai už kairės rankos, kurioje buvo telefonas, ir apdraskė jai ranką. Ji iš šoko, kad tėvas ją puola, neprisimena, ar juto skausmą. Kambaryje nedegė šviesa, todėl nematė, kuria jis ranka jai sugriebė. Ji ištraukė ranką iš jo rankos ir paslėpė telefoną po pagalve. Pas ją ant komodos guli telefono kroviklio laidai, tai tėvas, įpykęs ant jos, paėmė vieną iš ten gulėjusių laidų ir pradėjo ją smaugti. Ji tiksliai nepamena, bet, greičiausiai, ji jau buvo atsisėdusi lovoje, o jis priėjo iš priekio jos bei apvyniojo jai aplink kaklą telefono kroviklio laidą bei pradėjo smaugti. Ji pajuto didelį skausmą, labai išsigando. Kiek pamena, oro jai nebuvo pritrūkę. Ji bandė visaip iš tėvo rankų ištrūkti. Maždaug po pusės minutės ji dešine ranka stvėrė tėvui už „kiaušinių“ ir jis ją paleido. Ji staigiai iš jo rankų ištraukė laidą ir numetė jį į koridorių. Tėvas dar labiau ant jos supyko, įniršo ir pradėjo jai abiejų rankų kumščiais trankyti į galvos sritį. Smūgių buvo padaryta ne mažiau kaip penkis kartus. Tėvas ją konflikto metu vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Smūgiai buvo stiprūs, jai labai skaudėjo. Ji rėkė ant tėvo, kad baigtų mušti, ir atsikėlė jos vyresnis vaikas, irgi pradėjo verkti. Pasakė jai, kad eitų miegoti. Ji bandė išvengti smūgių, bandė sulaikyti jo rankas. Tėvas jai taip pat suplėšė megztinį, tačiau, kaip jis tai padarė, tiksliai pasakyti negali. Ji buvo labai išsigandusi, verkė, ir jai kažkaip pavyko nuo tėvo ištrūkti. Ji pasiėmė telefoną ir nuėjo į vonią skambinti policijai. Tėvas atsekė paskui ją ir jai, bekalbant su BPC operatoriais, bandė iš jos atimti telefoną ir išjungė jos pokalbį. Neprisimena, ar vonioje tėvas naudojo prieš ją smurtą. Ji vėl sugebėjo pabėgti nuo tėvo, išėjo į lauką ir jai perskambino iš BPC. Pasakė, kad greičiau atvažiuotų policija. Greitai atvažiavo greitoji pagalba, o po kelių minučių pasirodė policija. Tuo metu, kol atvyko pareigūnai, tėvas spėjo kažkur pabėgti ir pasislėpti, jo nerado. Ji tą vakarą buvo blaivi, negėrė. Motina jų konflikto nematė ir negirdėjo, kadangi miegojo. Dėl patirto fizinio smurto jai yra mėlynė ant akies, guzas kaktoje, skauda galvą bei kartais svaigsta. Kiek prisimena, tėvas tą vakarą buvo išgėręs (b. l. 8). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji M. M. parodė, kad ji, tą naktį, kai tėvas A. K. prieš ją smurtavo, jokio alkoholio nebuvo vartojusi. Kai tėvas prieš ją smurtavo, ji nebuvo nukritusi ant lovos, pati į lovos kraštą nesusitrenkė galvos. Visi smurto požymiai liko po to, kai tėvas prieš ją naudojo smurtą, o ne nuo to, kad ji pati susitrenkė kažkur nukritusi. Pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų (t.1., b.l. 9).

Liudytoja G. K. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame name kartu su dukra M. M. bei jos dviem mažamečiais vaikais. 2016 m. balandžio 14 d. ji buvo namuose, buvo praėję tik pora dienų, kaip ji sugrįžusi iš ligoninės po akių operacijos. Ji buvo namuose kartu su anūkėmis, dukra tą vakarą dirbo. Apie 21.00 val. ji paguldė vaikus, vieną į savo lovą, o kitą – į jos lovą, vaikai užmigo. Kadangi jai neseniai buvo atlikta operacija, ji prieš miegą gėrė migdomuosius vaistus. Tą vakarą juos išgėrė apie 21.30 val. ir užmigo apie 22.00 val. Ji negirdėjo kaip į namus ir kada sugrįžo dukra bei kaip atėjo jos buvęs vyras A. K.. Apie 00.30 val. ji pabudo nuo riksmų name – garsiai ginčijosi dukra bei buvęs vyras. Pabijojo atsikelti, kadangi bijojo, jog ją muš, galimai duos į akį, o ji buvo tik po operacijos. Ji nebeužmigo, bet iš lovos nesikėlė. Lyg girdėjo, kad dukra su buvusiu vyru mušasi. Ji negirdėjo, kaip ir dėl ko kilo tarp jų konfliktas, nematė, ar jie naudojo smurtą vienas prieš kitą. Tiksliai negirdėjo, dėl ko jie barėsi. Ji vėl užmigo, pabudo tik kaip policija su žibintuvėliu švietė į akis, tačiau iš lovos nesikėlė. Anatolijus pas jas apsilanko retai, gal porą kartų į mėnesį. Jis tiek prieš ją, tiek prieš dukrą ne kartą smurtavo fiziškai, policija būdavo kviesta. Jis smurtauja būdamas neblaivus (b.l. 13).

Nukentėjusiosios duotus parodymus patvirtina policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyti duomenys, kad 2016 m. balandžio 14 d., apie 00.50 val., gautas budėtojo pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras sumušė pranešėją, atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad pranešėją M. M. sumušė tėvas A. K., kuris smaugė ją laidu ir sudavė kumščiu į veidą (b. l. 2-3), taip pat pareiškimas (b. l. 1) ir garso įrašų iš BPC apžiūros protokolas (b. l. 19-20).

Iš specialisto išvados matyti, kad M. M. padaryta dešinės akies vokų poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, dešinio smilkinio srities poodinė kraujosruva, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 24-25).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai‘ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. iš abiejų rankų kumščių suduodamas savo dukrai M. M. ne mažiau vieną smūgį į galvos sritį, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Įtariamajam A. K. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. K. tam pritarė ir sutiko su siūloma bausme, prašė, esant galimybei, viešųjų darbų bausmę leisti atlikti Grigiškių seniūnijoje, kadangi dėl viešųjų darbų bausmės atlikimo kitoje seniūnijoje atsirastų papildomų išlaidų (b. l. 58). Nukentėjusioji M. M. 2016 m. birželio 27 d. pranešimu yra informuota apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 59).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę –nedirbantis, registruotas Darbo biržoje (b. l. 44), neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 47-50), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 55), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (b. l. 57), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 56), taip pat į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 60 (šešiasdešimt) valandų viešųjų darbų. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 34) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. CD laikmena su garso įrašu iš BPC, esanti voke, prisegtame prie bylos, paliktina prie bylos.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) valandų viešųjų darbų bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) valandų viešųjų darbų, juos išdirbant per 1 (vieną) mėnesį.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. CD laikmeną su garso įrašu iš BPC, esančią voke, prisegtame prie bylos, palikti prie bylos.

Išaiškinti A. K., kad:

1. Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija (probacijos tarnyba) kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Valerij Lauš