Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens R. I. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016-07-05 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Skundžiamu nutarimu L. I. nubaustas už ATPK 129 str. ir 124¹ str. 8 d. numatytų teisės pažeidimų padarymą galutine subendrinta nuobauda – 1200 Eur bauda su transporto priemonės – automobilio „Daihatsu Rocky“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Apeliaciniu skundu ginčijamas transporto priemonės konfiskavimas, suinteresuotas asmuo R. I. teigia, kad jam priklausančią transporto priemonę jis pažeidėjui – savo broliui L. I. paliko tik suremontuoti, o ne naudotis, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti, nes tuo metu buvo išvykęs į komandiruotę užsienyje, todėl prašo automobilio konfiskavimą panaikinti.

Transporto priemonės konfiskavimas numatytas ATPK 129 str. sankcijoje kaip alternatyvi privaloma administracinė nuobauda, kai skiriama pagrindinė privaloma nuobauda – bauda. Taigi teismas, skirdamas pažeidėjui nuobaudą už ATPK 129 str. numatyto pažeidimo padarymą, kartu su pagrindine privaloma nuobauda – bauda gali taikyti arba netaikyti transporto priemonės konfiskavimą.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas L. I. už ATPK 129 str. numatyto pažeidimo padarymą kartu su bauda paskyrė ir transporto priemonės – automobilio „Daihatsu Rocky“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią jis vairavo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, konfiskavimą. Taigi nagrinėjamu atveju apylinkės teismo konfiskuota transporto priemonė buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 str., padarymo priemonė (įrankis).

Pagal ATPK 26 str. 1 d. konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. ATPK 26 str. 2 d. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Taigi vadovaujantis ATPK 26 str. 1 d., 2 d. 1 p., gali būti konfiskuotas tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė; daiktas, nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo (nagrinėjamu atveju – transporto priemonės savininkas) žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti.

Formuojamojoje administracinių bylų praktikoje, vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 str. 1 d. nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto pažeidimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-23-2012; Nr. 2AT-3-697/2016).

Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ATPK nuostatomis bei teismų jurisprudencija šioje teisinių santykių reguliavimo srityje. Nagrinėjamu atveju pats konfiskuoto automobilio savininkas R. I. patvirtino, kad paliko suremontuoti jam priklausantį automobilį ir jo raktelius savo broliui L. I.. Taip pat jis parodė, jog žino, kad jo brolis praeityje jau buvo baustas už automobilio vairavimą neblaiviam ir kad neturi teisės (jos nėra įgijęs) vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju, iš byloje nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad R. I. su jam priklausančiu daiktu elgėsi taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. R. I., palikdamas jam priklausantį automobilį bei jo raktelius ir pavesdamas juo (automobiliu) rūpintis savo broliui L. I., kuris jau buvo baustas už automobilio vairavimą neblaiviam, be abejonės, su jam priklausančiu daiktu elgėsi itin rizikingai ir neatsakingai. Neatsakingumas ir lengvabūdiškas pasitikėjimas, kad su jam priklausančiu automobiliu jo brolis nevažiuos ir jokių KET pažeidimų nepadarys, nereiškia, kad savininko pastangos buvo pakankamos, siekiant apsaugoti savo turtą, jog jis nebūtų panaudotas neteisėtiems tikslams.

Pagal formuojamą teismų praktiką, už daikto panaudojimą visuomet atsako jo savininkas, todėl perduodamas savo turtą valdyti ir naudoti kitiems asmenims, savininkas prisiima ir su tuo susijusią riziką, todėl turi imtis priemonių apsaugoti savo turtą nuo praradimo, sugadinimo ar neteisėto jo panaudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-30-2013). R. I. neužtikrino savo turto tinkamos apsaugos, kadangi sudarė sąlygas L. I. be jokių kliūčių naudotis jo automobiliu, todėl, kaip automobilio savininkas, privalėjo įvertinti ir galimas padaryto pažeidimo pasekmes, tarp jų ir galimą jo konfiskavimą. Apeliantas nurodo, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti, nes tuo metu buvo išvykęs į komandiruotę užsienyje. Tačiau tokį paaiškinimą aukštesnės instancijos teismas laiko nepagrįstu, kadangi asmuo, būdamas suaugęs ir turėdamas pakankamai gyvenimiškos patirties, sudaręs sąlygas broliui, kuris jau buvo baustas už automobilio vairavimą neblaiviam, be jokių kliūčių naudotis jo automobiliu, turėjo ir privalėjo numatyti, kad ir vėl gali būti padaryti teisei priešingi veiksmai.

Taigi įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad R. I. nerealizavo savo, kaip automobilio savininko teisių ir pareigų visa apimtimi, elgėsi ypač neapdairiai, neatsakingai ir lengvabūdiškai, nesiėmė priemonių tinkamai apsaugoti savo turtą nuo neteisėto pasinaudojimo juo, todėl turi patirti ir neigiamus tokio neatsakingo savo elgesio padarinius – nuosavybės praradimą.

Kaip pažymėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime, nors nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika, kadangi savininkas turtą perdavė kitam asmeniui, o šis, darydamas administracinį teisės pažeidimą, jį prarado. Savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama, jis praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau savininkui išlieka galimybė reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą, taigi R. I. turi teisę išsireikalauti iš L. I. atlyginti dėl jo teisę pažeidusių veiksmų konfiskuojamo automobilio vertę civilinio proceso tvarka.

Apeliantas teigia, kad jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimas yra perteklinė ir neproporcinga sankcija jam, kaip pažeidimo nepadariusiam asmeniui. Šiuo aspektu apygardos teismas neabejoja, kad apelianto automobilio konfiskavimas reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą jam pačiam, tačiau įvertinus padarytus administracinius teisės pažeidimus ir jų pavojingumą, ypatingą grėsmę visuomenei dėl neblaivių vairuotojų sukeliamų eismo įvykių, ką sąlygoja ir neatsakingas automobilių savininkų elgesys sudarant sąlygas naudotis jiems priklausančiais automobiliais neblaiviems asmenims, pripažintina, kad toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Konstitucinio teismo doktrinoje taip pat pažymėta, kad toks teisinių santykių sureguliavimas ATPK 26 str. nuostatomis yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. I., jau būdamas baustas už automobilio vairavimą neblaiviam (buvo nustatytas 3,36 promilės girtumas), nesumokėjęs baudos, vėl neblaivus (nustatytas sunkus – 4,09 promilės girtumo laipsnis, įvertinus alkoholio matuoklio paklaidą), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, vairavo automobilį ir juo nuvažiavo į griovį, kas, kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, leidžia daryti išvadą, kad didesnių ir skaudesnių pasekmių buvo išvengta ir niekas nenukentėjo tik laimingo atsitiktinumo dėka. Todėl atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamas teismo sprendimas konfiskuoti apeliantui priklausantį automobilį, kuriuo naudodamasis L. I. padarė nustatytus ATPK pažeidimus, yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas bei būtinas administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti.

Apibendrinus darytina išvada, kad skundžiamas Utenos rajono apylinkės teismo 2016-07-05 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais įstatyminio pagrindo nėra, taigi suinteresuoto asmens R. I. apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2016-07-05 nutarimą palikti nepakeistą ir suinteresuoto asmens R. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.