- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-01
- Bylos Nr.
- 1-4099-865/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Advokatai
- Dalius Jurjonas
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei, kaltinamajam V. Š., jo gynėjui advokatui Daliui Jurjonui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260¹ straipsnio 2 dalyje, padarymu;
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
V. Š. neteisėtai, neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną siuntėsi psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent:
jis, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2025 m. balandžio 6 d., būdamas nenustatytoje vietoje, neturėdamas leidimo bei pažeisdamas 1998 m. sausio 8 d., Nr. VIII-602, Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 8¹ straipsnį, kuriame nurodyta, kad: „Į I sąrašą įtrauktas medžiagas siųsti paštu draudžiama, išskyrus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu Europos Sąjungos valstybių narių ir pagal tarptautinius susitarimus diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu valstybių, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės, kompetentingoms institucijoms siunčiamus arba iš jų gaunamus šių medžiagų pavyzdžius, siekiant atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, atlikti ekspertizes ar objektų tyrimus“, iš ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytų asmenų, buvusių (duomenys neskelbtini), užsakė įtrauktą į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, psichotropines medžiagas – 2,4002 g amfetamino miltelių, kurio grynasis kiekis 0,8665 g (bazės formoje), po ko, nurodė šią psichotropinę medžiagą atsiųsti paštu, vardu ir pavarde – V. Š., bei savo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu inicijavo psichotropinių medžiagų siuntimą, o nenustatytam asmeniui, vykdant susitarimą ir šias narkotines medžiagas, supakuotas į pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus nurodyt adresu bei pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojams gabenant siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su minimomis psichotropinėmis medžiagomis nurodytu adresu, jis tokiu būdu, neteisėtai, neturėdamas leidimo, iš (duomenys neskelbtini) siuntėsi psichotropines medžiagas – 2,4002 g amfetamino miltelių, kurio grynasis kiekis 0,8665 g (bazės formoje), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pašto postą, esantį (duomenys neskelbtini), kur ši siunta su psichotropine medžiaga 2025 m. balandžio 6 d., patikrinimo metu, buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės pareigūnų.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, jog jis turėjo baigti mokslus, norėjo papildomos energijos sveikatai. Jis naudodamasis nešiojamuoju kompiuteriu užsisakė psichotropinę medžiagą. Medžiagą pirko naudodamas „(duomenys neskelbtini)“ naršyklę. Prieš perkant užsiregistravo. Pirkti gali tik registruoti pirkėjai. Dar prieš pirkdamas buvo apsisprendęs, kad pirks psichotropinę medžiagą – amfetaminą. Prieš įsigydamas amfetaminą, jis žinojo, kad amfetaminas yra psichotropinė medžiaga, taip pat žinojo, kad Lietuvoje draudžiama psichotropinių medžiagų apyvarta. Amfetamino pirko 3 gramus, atsiuntimui nurodė savo vardą ir pavardę ir adresą. Už įsigytą medžiagą sumokėjo nuo 15 iki 20 Eur, tikslios sumos nepamena. Psichotropinę medžiagą jis įsigijo sau vartojimui, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kaip kitaip platinti. Tuo metu jam buvo sunkus metas ir bakalauro darbo rašymas, ir asmeniniai santykiai susidėjo, tai amfetaminą nusipirko, norėdamas „ištverti“ tą sunkų laikotarpį. Labai gailisi.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. Š. parodė, kad kaltu prisipažįsta pilnai. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Psichikos ir priklausomybės ligomis neserga, nesigydo, įskaitoje nėra įrašytas. Galvos traumų nėra turėjęs. Šiuo metu narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja, tačiau seniai yra naudojęs. Vartojo amfetaminą. Tiksliai nepamena, bet galvoja, kad iki 2025 m. birželio 1 d. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), minėtą butą buvo išsinuomojęs. Buvo sudaręs nuomos sutartį, nuomą mokėjo bankiniais pavedimais. Jeigu bus reikalinga, galės pateikti išrašą iš savo banko sąskaitos. Nuo 2025 m. birželio 1 d. grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini). Grįžęs mėnesį gyveno pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), vėliau išsinuomojo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiandien. Į klausimą: Ar užsakėte siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su joje rastomis medžiagomis iš (duomenys neskelbtini), kuri yra nurodyta pranešime apie įtarimą? Jei užsakėte, tai kokiu būdu ir kaip ji buvo užsakyta, nurodant, kokioje elektroninėje parduotuvėje. Ar jūs šioje elektroninėje parduotuvėje esate registruotas vartotojas? parodė, kad siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su joje rastomis medžiagomis iš (duomenys neskelbtini), kuri yra nurodyta jam pareikštame pranešime apie įtarimą, jis užsisakė. Datos, kada tiksliai užsisakė, neprisimena, tai turėjo būti 2025 m. kovo mėnesio pabaigoje. Siuntą užsakė gyvendamas (duomenys neskelbtini), o kokioje konkrečioje vietoje jis buvo, neprisimena, galėjo būti nuomojame bute (duomenys neskelbtini), galėjo būti ir kitoje vietoje. Užsisakė naudodamasis nešiojamuoju kompiuteriu, ar tai buvo kompiuteris, kuris buvo paimtas 2025 m. rugpjūčio 6 d. kratos metus, pasakyti negali, nes kompiuterį pasikeitė, o kada konkrečiai kompiuterį pasikeitė, nepamena, tik pamena, kad buvo šalta, bet šalta buvo ir gegužės mėnesį. Medžiagą pirko naudodamas „(duomenys neskelbtini)“ naršyklę, tamsiajame internete „(duomenys neskelbtini)“. Internetinės parduotuvės pasirinkimui buvo trys parinktys „nexus“, kurią jis pasirinko, nurodyti negali. Šalį, iš kurios įsigyti medžiagą pasirinko (duomenys neskelbtini), nes iš (duomenys neskelbtini) buvo geriausios kainos. Prieš perkant užsiregistravo. Pirkti gali tik registruoti pirkėjai. Kokiu vardu užsiregistravo, neprisimena. Užsiregistravęs susikūrė slaptažodį, kurio taip pat, nepamena. Buvo kažkur užsirašęs vartotojo vardą ir slaptažodį, bet dabar nebeturi, todėl nurodyti negali. Dar prieš pirkdamas buvo apsisprendęs, kad pirks psichotropinę medžiagą – amfetaminą. Prieš įsigydamas amfetaminą, jis žinojo, kad amfetaminas yra psichotropinė medžiaga, taip pat žinojo, kad Lietuvoje draudžiama psichotropinių medžiagų apyvarta. Medžiagą pirkimui internetinėje svetainėje pasirinko pagal atsiliepimus, pasirinkdamas, kurios atsiliepimai geriausi. Amfetamino pirko 3 gramus, atsiuntimui nurodė savo vardą ir pavardę, t. y. V. Š. ir adresą – (duomenys neskelbtini). Už įsigytą medžiagą sumokėjo nuo 15 iki 20 Eur, tikslios sumos nepamena. Mokėjo kriptovaliuta – bitkoinais. Kaip konkrečiai mokėjo, pasakyti negali, nes turi kelias kriptovaliutos pinigines. Iš kokios kripovaliutos piniginės padarė pavedimą, parodyti negali. Sąskaitas turi „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ bankuose. Iš pradžių, nuo kortelė iš banko sąskaitos padarė pavedimą į portalą, kur pervedė eurus, už ką išmokama kriptovaliuta ir kriptovaliuta gali atsiskaityti. Kriptovaliutą jis investuoja ir perka, ir parduoda, nes tai buvo ant „bangos“. Psichotropinę medžiagą jis įsigijo sau vartojimui, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kaip kitaip platinti. Tuo metu jam buvo sunkus metas ir bakalauro darbo rašymas, ir asmeniniai santykiai susidėjo, tai amfetaminą nusipirko, norėdamas „ištverti“ tą sunkų laikotarpį. Siuntos užsakymo duomenų bei duomenų, patvirtinančių užsakymą bei siuntimo apmokėjimą, jis neturi, nes tuo ir pasižymi „tamsusis internetas“, kad duomenys neišsaugomi. Metų laikotarpyje naudojosi mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio operatoriaus tiksliai negali nurodyti, galvoja, kad turėtų būti „(duomenys neskelbtini)“, prieš tai buvo „(duomenys neskelbtini)“, operatorių keitė, telefono numeris liko tas pats. Interneto ryšio tiekėjas yra „(duomenys neskelbtini)“, bet jis naudodavo virtualų privatų tinklą (duomenys neskelbtini). Šitos siuntos, apie kurią parodė, jis negavo, todėl parašė pardavėjui. Narkotines ir psichotropines medžiagas, kurias vartojo, buvo įsigijęs internetu, atsiskaitydavo mokėdamas kriptovaliuta. Elektroninės parduotuvės adreso ir/ar paskyros, iš kurios buvo atliekamas siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), rastų psichotropinių medžiagų siuntimas, neturi išsisaugojęs. Naudojasi elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2025 m. rugpjūčio 6 d. kratos, adresu (duomenys neskelbtini), metu, savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A55 5G“ ir nešiojamąjį kompiuterį. Į klausimą: 2025 m. rugpjūčio 6 d. kratos, adresu (duomenys neskelbtini), metu, jūs savanoriškai pateikėte mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A55 5G“. Mobiliojo ryšio telefone, programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ rasti 2025 m. liepos 25 d. susirašinėjimai su „(duomenys neskelbtini)“, kur klausiama: „Amf Klp?“, „(duomenys neskelbtini)“ atsako: „Turiu, bet dtopai tik po 2g“, paklausėjas sako: „Draugelis tavo padėjo (duomenys neskelbtini), gerulis jusu (duomenys neskelbtini)“, toliau matomas automatinis pranešimas: „Labas, šiuo metu ilsiuosi. Rašyk mano kolegai: (duomenys neskelbtini) jis tave aptarnaus. Arba naudotis mūsų botu: (duomenys neskelbtini), greita, paprasta, lengva“. Paaiškinkite susirašinėjimą. Parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje bendravo jis. Kas yra „(duomenys neskelbtini)“, neįsivaizduoja, tai anonimas iš „(duomenys neskelbtini)“. Tai darė būdamas girtas, tai prigėrus „ant bendravimo pramušo“. Nieko neįsigijo ir nepirko, tai savanoriškai gali patvirtinti ir kraujo tyrimu. „Botais“ nesinaudoja. Kas tai per „botai“, nežino, nežino ir kaip jie veikia. Į klausimą: Kokiu tikslu laikotarpyje nuo 2025 m. gegužės 22 d. iki 2025 m. liepos 17 d. ieškojote informacijos internete apie narkotines ir psichotropines medžiagas? Parodė, kad šiuo metu žiūri serialą apie gydytojus, kuris yra ne tik apie narkotikus, bet ir šiaip vaistus ir ligas, tai išgirdo naują dalyką, patikrino internete informaciją apie išgirstą dalyką.
Prekių sulaikymo 2025 m. balandžio 6 d. protokole užfiksuota, kad atliekant siuntų iš rizikingų šalių muitinį tikrinimą, pašto logistikos centre, siuntų importo skyriuje, viena iš jų buvo atrinkta, nuspręsta atidaryti. Siuntos matmenys (17.0x13.0 cm), svoris – 0,012 kg, yra paprasta iš (duomenys neskelbtini), kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Atplėšus siuntos voką, jame rastas auksinės spalvos, metalizuotas paketas (9.0x7.0cm), prapjovus paketą, jo viduje rastas peršviečiamos spalvos polietileninis paketas su drėgnos konsistencijos baltos spalvos milteliais, svoris su pakuote – 5,7 g. Atlikus pirminį NIC testą, reakcija teigiama į amfetamino grupės medžiagai. Panaudojus tarnybinį šunį, šią medžiagą aktyviai žymėjo. Siuntą su jos turiniu nuspręsta sulaikyti. Sulaikyta prekė – drėgnos spalvos balti milteliai, kodas – 2921460000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius GRM 4 (keturi), vieneto kaina – 15 Eur, suma – 60 Eur. Iš viso sulaikyta prekių už 60 Eur.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal Lietuvos Respublikos BK 260¹ straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nurodytame straipsnyje nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos dalyku laikytinos medžiagos, kurios yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Šiai nusikalstamai veikai yra būdinga tiesioginė tyčia, tai reiškia, kad asmuo supranta, kad neteisėtai siunčia ar gabena narkotines ar psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ir nori taip veikti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Vadovaujantis minėto įstatymo 8¹ straipsniu, į I-ąjį sąrašą įtrauktas medžiagas siųsti paštu draudžiama, išskyrus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvarka diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu Europos Sąjungos valstybių narių ir pagal tarptautinius susitarimus diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu valstybių, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės, kompetentingoms institucijoms siunčiamus arba iš jų gaunamus šių medžiagų pavyzdžius, siekiant atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, atlikti ekspertizes ar objektų tyrimus. Vadovaujantis 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu narkotinių ir psichotropinių medžiagų I-uoju sąrašu, amfetaminas priskiriamas psichotropinėms medžiagoms (1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašas, 16 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Rekomendacijas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos), narkotinės medžiagos – amfetamino, nedidelis kiekis yra iki 0,2 g, o didelis kiekis – daugiau kaip 20 g.
Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta. Kaltinamasis V. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad internetu užsisakė psichotropinę medžiagą – amfetaminą. Amfetamino pirko 3 gramus, atsiuntimui nurodė savo vardą ir pavardę bei adresą. Už įsigytą medžiagą sumokėjo nuo 15 iki 20 Eur. Psichotropinę medžiagą įsigijo asmeniniam vartojimui, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. Įsigijo, kadangi tuo metu jam buvo sunkus metas, asmeniai santykiai ir bakalauro rašymas, jis tiesiog norėjo „ištverti“ tą sunkų laiką. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina kiti įrodymai. 2025 m. balandžio 6 d. prekių sulaikymo protokole užfiksuota, kad buvo atrinkta siunta Nr. (duomenys neskelbtini), kurią nuspręsta atidaryti. Atplėšus voką, jo viduje rastas paketas, kurį prapjovus rastas polietileninis paketas su baltos spalvos milteliais, atlikus pirminį testą, reakcija teigiama amfetamino grupės medžiagai. Atlikus minėtos siuntos apžiūrą, nustatyta, kad ši buvo siųsta adresu (duomenys neskelbtini), gavėjas nurodytas V. Š. Specialisto išvada patvirtina, jog kaltinamasis siuntėsi būtent psichotropinę medžiagą – amfetaminą. Specialistas nustatė, kad tirti pateikti baltos spalvos milteliai yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurių masė 2,4002 g, kuriuose 0,8665 g gryno amfetamino (bazės formoje). Pagal Rekomendacijose numatytą teisinį reguliavimą, šis draudžiamos medžiagos kiekis viršija nedidelį psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekį, bet neviršija didelio.
Taigi, visa baudžiamojoje byloje surinkta, ištirta ir įvertinta įrodymų grandinė patvirtina, kad kaltinamasis V. Š. neteisėtai, neturėdamas leidimo siuntėsi per Lietuvos Respublikos sieną psichotropinę medžiagą – 0,8665 g gryno amfetamino (bazės formoje). Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia, veika baigta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka su pozicija, jog iš kaltinimo brauktinas veiksmas - „gabeno“. Nenustatyta, kad pats kaltinamasis būtų atlikęs kokius nors veiksmus, susijusius su užsakytų draudžiamų medžiagų tiesioginiu gabenimu, o vien tai, kad jis jas atsisiuntė, nereiškia, kad šis psichotropines medžiagas gabeno, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.
Iš kaltinimo šalintina ir tai, kad kaltinamasis per valstybės sieną draudžiamas medžiagas persiuntė kitaip išvengdamas muitinės kontrolės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad siunta su psichotropinėmis medžiagomis, adresuota V. Š., pateko ir į Lietuvos Respublikos muitinę ir joje buvo patikrinta. Be kita ko, nenustatyta, kad kaltinamasis būtų atlikęs kokius nors veiksmus, nukreiptus į muitinės kontrolės išvengimą, kaip antai – pateikęs suklastotas deklaracijas, nurodęs neteisingus siuntos duomenis, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis draudžiamas medžiagas siuntėsi išimtinai neturėdamas tam leidimo.
Įvertinus visas aplinkybes konstatuotina, kad kaltinamojo V. Š. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 260¹ straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
IV. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas D. Š. prašymas atleisti kaltinamąjį V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodyta, jog jos sūnus V. jai paaiškino, kad dėl mokslų ir darbo jam buvo psichologiškai itin sunku, todėl jis nusprendė pasidomėti, kaip galėtų stresą sumažinti, efektyvinti pastangas, kad suspėtų atlikti visas užduotis ir kitus įsipareigojimus. Sūnus nurodė, kad rado informacijos, kad narkotinė medžiaga amfetaminas padeda išlaikyti didesnį darbingumą, susikaupimą, ko pasėkoje jo įsigijo ir keletą kartų medžiagą pavartojo. Buvo ji sukrėsta sužinojusi apie sūnaus sprendimą savo problemas spręsti tokiu būdu. Jai žinoma, kad sūnus ikiteisminiame tyrime nurodė visas aplinkybes, iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams papasakojo visas su įvykiu susijusias aplinkybes. Nors savo ir sūnaus santykius laiko labai gerais, nes bendrauja itin dažnai telefonu, o taip pat ir kai sūnus grįžta namo pas juos į (duomenys neskelbtini), visiškai nesuprato, kad jis patiria daug streso dėl savo išsikeltų siekių pasiekti gerų rezultatų profesinėje srityje ir susikurti gerą savarankišką gyvenimą, o tuo labiau, kad ėmėsi tokių priemonių kovoti su sunkumais ir stresu. Supratus, kad sūnui reikalingas papildomas palaikymas ir pagalba, ne kartą aptarė susidariusią situaciją ir ėmėsi papildomų veiksmų bendravimui ir tarpusavio palaikymui sustiprinti, todėl, mano, kad gali už sūnų laiduoti ir prašo perduoti jai, kaip laiduotojai, kad galėtų jį prižiūrėti ir padaryti jam teigiamą įtaką bei užkirsti kelią panašioms jo klaidoms atsirasti, jei sūnus ateityje susidurtų su panašiais gyvenimo sunkumais. Matydama sūnaus gailėjimąsi ir išgyvenimus dėl to ką padarė, mano, kad pats procesas dėl jo veiksmų jau yra labai didelė bausmė jam ir jis padarė visas išvadas, ir dėl ko yra įsitikinusi, kad jis ateityje nenusikals. Šiuo prašymu pareiškia, kad duoda visus sutikimus patikrinti jos asmenybę, gaunant šiuo klausimu (paskyrimo laiduotoja) apie ją reikiamus visus asmens duomenis.
Teisiamajame posėdyje apklausta galima laiduotoja D. Š. patvirtino savo prašyme išdėstytas aplinkybes. Nurodė, jog gali daryti teigiamą įtaką, kad jos sūnus daugiau nenusikalstų. Ji pati neteista. Ji gyvena atskirai nuo sūnaus, be sūnaus turi dvejas dukteris. Dirba (duomenys neskelbtini). Su sūnumi turi glaudų ryšį, sūnus pasakojo apie įvykį. Pažada prižiūrėti sūnų.
Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas taikomas tik esant visų šiame straipsnyje išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Teismų praktikoje, asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018).
Kaip matyti, kaltinamasis V. Š. nusikalstamą veiką padarė ne vėliau nei 2025 m. balandžio 6 d. Atkreiptinas dėmesys, jog jo atžvilgiu prieš šį nuosprendį buvo priimtas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2025-07-31 nuosprendis b. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurį dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 259 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 40 str., V. Š. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam buvo nutraukta. Ankstesnė pagal tą nuosprendį nusikalstama veika padaryta 2025-04-22, t.y. vėliau, nei 2025-04-06 data inkriminuojama šioje baudžiamojoje byloje.
Iki 2025-04-06 kaltinamasis V. Š. nebuvo nusikaltęs ir nebuvo teisiamas, todėl LR BK 40 str. prasme šioje baudžiamojoje byloje jis laikytinas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką. Kaltinamasis V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260¹ straipsnio 2 dalyje, priskiriamą apysunkių nusikalstamų veikų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 4 dalis).
Kaltinamasis V. Š. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, gailisi dėl savo veiksmų. Byloje nėra pareikšta jam tiesiogiai civilinių ieškinių. Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo veiksmų gailisi, taip pat nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamasis V. Š. jauno amžiaus, ką tik baigė aukštąjį mokslą, turi pastovų darbą, šeimos dar neturi, neįgalumo grupės neturi, turi pastovią gyvenamąją vietą.
Nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų gydytas Lietuvos psichiatrinėse įstaigose ar būtų įrašytas į priklausomybės ligų centrą.
Pažymėtina, kad po šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos V. Š. nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, susijusi su patirtais sunkumais dėl mokslo, nenustatyta aplinkybių, itin neigiamai apibūdinančių jo asmenybę, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo motiną D. Š. Tiek prašyme, tiek teisiamojo posėdžio metu D. Š. patvirtino, kad ji gali daryti teigiamą įtaką sūnui, jie turi glaudų tarpusavio ryšį, dirba ji (duomenys neskelbtini), pati neteista, gali duoti teigiamą pavyzdį.
Laiduotoja gali paveikti, kad kaltinamasis nedarytų nusikalstamų veikų, jie bendrauja, dažnai susitinka. Juos sieja pagarbūs santykiai. Sūnaus veiksmus vertina kritiškai, jų nepateisina. Stengsis, kad toks atvejis daugiau nebepasikartotų. D. Š. asmenybė taip pat charakterizuojama teigiamai – ji, kaip minėta, niekada neteista, administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, nepadariusi šiurkščių nusižengimų, padaryti nusižengimai susiję su KET taisyklių pažeidimais, kaip greičio viršijimas, paskirtas baustas sumokėjusi; eigiamai charakterizuojama darbdavio. Visa tai suteikia teismui pagrindo manyti, kad atidavus kaltinamąjį pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertai jo motinai, kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus kaltinamojo ir laiduotojos šeimos turtinę padėtį bei jos ir laiduotojos požiūrį į V. Š. padarytą nusikalstamą veiką bei būtinybę pakeisti savo elgesį, konstatuotina, kad šis asmuo stengsis pasitaisyti ir neskyrus finansiškai laiduotoją apsunkinančio užstato, todėl laidavimas nustatomas be jo. Vietoj užstato, teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga skirti V. Š. Lietuvos Respublikos BK 72(5) straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį dalyvauti narkomanijos prevencijos ir ankstyvosios intervencijos programoje(kursuose), kuriuose jo apsisprendimas niekada nebevartoti tokių sveikatą luošinančių medžiagų net siekiant pozityvių tikslų turėtų dar labiau sutvirtėti.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, V. Š., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260¹ straipsnio 2 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. Š. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - pakuotė, kurioje vokas su siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame po tyrimo likę 2,3690 g miltelių, perduota saugoti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Sulaikytų prekių apskaitos skyrių, - sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais,
nusprendžia:
V. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260¹ straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. Š. atsakomybei pagal laidavimą 1 metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72(5) straipsniu, paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti narkomanijos prevencijos ir ankstyvosios intervencijos programoje/kursuose, išklausant visą vieną jų ciklą.
V. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti nepakeistą iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - pakuotę, kurioje vokas su siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame po tyrimo atlikimo likę 2,3690 g. miltelių, perduotą saugoti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Sulaikytų prekių apskaitos skyrių, - sunaikinti.
Išaiškinti V. Š., D. Š., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti V. Š., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.