- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-21
- Bylos Nr.
- 1S-198-307/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Albinas Bielskis, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- J. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apygardos teismo 1999 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu J. M. pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 7, 8, 12 punktą, 234 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi, nuteistas subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu. Ši bausmė, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 1995 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė J. M. paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu. Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. sausio 16 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 1999 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu J. M. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, 8 dalimi, subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 11 d. nutartimi pagal BK 253 straipsnio 1 dalį J. M. paskirta bausme, paskiriant jam galutinę subendrintą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
2. Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija kreipėsi į Kauno apygardos teismą teikimu dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas netenkintas. Teismas, įvertinęs visas nuteistojo elgesį charakterizuojančias aplinkybes, nurodė, kad J. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę švelninti, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, teisinio pagrindo nėra.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis J. M. skunde prašo jam paskirtą iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Nurodo, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė, yra kalinamas beveik 25 metus, turi vidurinį išsilavinimą, vairuotojo ir penktos kategorijos staliaus profesijas. Kalėjime jis ne kartą kreipėsi dėl darbo, tačiau jam galimybė dirbti nebuvo suteikta, atkreipia dėmesį, jog už dviejų metų jam sueis pensijinis amžius. Per visą kalinimo laikotarpį jis neturėjo jokių nuobaudų, skatintas buvo gal 10-15 kartų, nors skundžiamoje nutartyje parašyta, kad tik 3 kartus. Jam nepalankias prevencinės tarnybos išvadas atmeta argumentuodamas tuo, kad yra sveiko mąstymo žmogus ir nemato jokio poreikio pas juos lankytis, o jų pateikta išvada yra suklastota. Savo elgesį dėl jam priteisto ieškinio nemokėjimo aiškina tuo, jog yra nekaltas, todėl neturi pareigos atlyginti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo J. M. skundas atmetamas.
6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nuteistojo J. M. skundo argumentais bei skundžiamos nutarties motyvais, konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia spręsti, kad yra pagrindas J. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2007 redakcija) įtvirtinta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Nuteistasis J. M. yra atlikęs daugiau negu dvidešimt ketverius metus laisvės atėmimo bausmės, t. y. nuteistasis atitinka BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, tačiau vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
8. Iš baudžiamojoje byloje esančios 2018 m. gruodžio 21 d. charakteristikos matyti, kad nuteistojo J. M. elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę kalėjime vertinamas teigiamai. Nuteistasis apibūdinamas kaip komunikabilus, vengiantis konfliktų asmuo, laikosi įstaigoje nustatytos tvarkos, pažeidimų nepadarė, tris kartus skatintas. Asmens byloje duomenų, patvirtinančių nuteistojo skundo teiginį, jog jis buvo skatintas daugiau negu tris kartus, nėra. Nuteistasis dalyvauja privalomose socialinės reabilitacijos programose, palaiko santykius su artimaisiais. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje vertintinas teigiamai, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti vertinamos atskirai nuo kitų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, nes nuteistojo elgesys yra vertinamas per visą bausmės atlikimo laikotarpį. Socialinio tyrimo išvados 2019 m. birželio 7 d. duomenys rodo, kad nuteistojo J. M. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką yra vidutinė (45 balai). Nors nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo rizika sumažėjo 13 balų (buvo 58 balai), tačiau aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimui švelnesne. Nuteistasis J. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymą (net keturių asmenų mirtį). Viso proceso metu nuteistasis savo kaltės nepripažino, skunde taip pat neigia atsakomybę už savo padarytus nusikalstamus veiksmus. Taigi, nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis deda pastangas, kad po bausmės atlikimo galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę ir daugiau nebenusikalsti, tačiau duomenys apie nuteistojo požiūrį į savo veiksmus, į už juos kylančią atsakomybę nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Nuteistojo nesuinteresuotumas atlyginti nusikaltimais padarytą žalą taip pat patvirtina, kad J. M. nesuvokia savo neteisėto elgesio pasekmių ir nesiekia jų sušvelninti. Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo Buhalterinės apskaitos skyriaus pažyma patvirtina, kad nuteistasis J. M. pagal vykdomuosius dokumentus turi atlyginti 4 839,21 Eur, tačiau išieškojimai nėra vykdomi, nes jis nedirba ir darbinių pajamų negauna. Aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu jis nedirbo dėl laisvų darbo vietų trūkumo, nekeičia jo neigiamo požiūrio (ši aplinkybė akcentuojama ir skunde) į ieškinių atlyginimą.
9. Nors yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių: palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja, tačiau atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam J. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo psichologinė tarnyba, teikdama išvadą dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus, pažymėjo, kad J. M. esminių elgesio pokyčių nestebima, nuteistojo resocializaciją bei jam kuriamų planų įgyvendinimą apsunkina būtent jo nebendradarbiavimas bei nenoras siekti pozityvių pokyčių. Skunde nuteistasis kategoriškai nesutinka su pateikta išvada, motyvuodamas tuo, kad jam nėra jokio poreikio bendrauti su psichologais. Visų duomenų kontekste nuteistojo J. M. kategoriškumas bei negebėjimas priimti kitų asmenų požiūrio, leidžia daryti išvadą, kad vien tik dalyvavimas privalomose socialinės reabilitacijos programose, pakankamai teigiamos įtakos nuteistojo mąstymui nedaro, todėl šiuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesnės bausmės rūšies bausme, yra per anksti.
10. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.