- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-01
- Bylos Nr.
- 2-13193-752/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Pareiškėjas
- A. B., B. M. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybino socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyrius
- Advokatai
- Olgai Reznik
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant pareiškėjai A. B., B. M. Š., jų atstovei advokato padėjėjai Olgai Reznik, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir B. M. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kurioje suinteresuoti asmenys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Valstybino socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad politinio kalinio K. B., įkalinimo metu nuo 1945-10-22 iki 1947-10-21 pareiškėjos - jo dukros A. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), būdamos nepilnametės, negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kadangi turėjo slapstytis.
Pareiškėjos nurodė pareiškime ir paaiškino teisme, kad jų tėvas K. B., gim. (duomenys neskelbtini), buvo politinis kalinys. Jis buvo kalinamas nuo 1945-10-22 iki 1947-10-21. Tėvo suėmimo metu, 1945-10-22 šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Šeimoje buvo trys vaikai - pareiškėjos A., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. M., gim. (duomenys neskelbtini), brolis V. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir jų tėvai K. ir U. B.. Šeima neseniai buvo atsikėlusi iš kaimo, kur tėvas palaikydavo ryšį su partizanais. Dėl neramumų tėvai persikėlė į Marijampolę, tačiau ir Marijampolėje tėvas vykdė pogrindinę veiklą. Tėvas rašė atsišaukimus prieš okupacinę valdžią, juos kartu su antitarybine spauda nešiodavo į pažįstamų namus, bet dažniausiai į vaistinę, kuri spaudą platindavo toliau. Tėvas buvos susektas ir 1945-10-22 suimtas ir kalinamas Marijampolės kalėjime. 1946-07-25 Lietuvos TSR NKVD kariuomenės Karo tribunolo nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal RTFSR BK 58-12 str. dviem metams laisvės atėmimo be teisių suvaržymo. Tėvui esant Marijampolės kalėjime, pareiškėjų mamai leido jį aplankyti. Lankymo metu tėvas mamai pranešė, kad jį išsiųs iš Lietuvos nežinia kokiam laikui, ir patarė nedelsiant su vaikais pabėgti iš namų. Daugiau tėvo lankyti neleido. Kur tėvas buvo kalinamas nežinojo. Mama paėmusi vaikus iš namų pabėgo. Pirmiausia slapstėsi pas mamos seserį M. Š. Prienų rajone, Šilavoto kaime. Pas tetą gyveno apie pusę metų. Vėliau pabėgo pas mamos pusseserę M. į Vilkaviškio rajoną, Vidgirio kaimą. Pas M. gyveno iki 1946 m. rudens. Dar žino, kad slapstėsi Marijampolės rajone, Tarpučiuose pas mamos pažįstamą G.. Taip pat kurį laiką slapstėsi Prienų rajone, Igliškių kaime, pas M.. Tėvo suėmimo metu pareiškėjai A. buvo 5 metai, seseriai B. 13 metų, broliui V. beveik 7 metai. Tėvą paleido 1947-10-21, tačiau į Marijampolę grįžti neleido. Tėvas grįžęs apsigyveno Šilavoto kaime, Prienų rajone, kur šeima tuo metu slapstėsi. Šeimos bute Marijampolėje, jų slapstimosi metu gyveno giminaitės. Tokiu būdu butas buvo išsaugotas ir praėjus metams po tėvo grįžimo, šeima sugrįžo į savo butą Marijampolėje.
Pareiškėjos taip pat nurodė, kad tėvo suėmimo metu jų šeima gyveno labai skurdžiai. Mama dirbdavo atsitiktinius darbus, sesuo B. padėdavo ūkininkams. Vaikai dažnai būdavo išblaškyti, gyveno skirtinguose šeimose atskirti nuo mamos. Aplink vyko vežimai. Žino, kad jų bute Marijampolėje jų buvo ieškoma. Pareiškėjų tėvas buvo reabilituotas 1990-08-01, kai Lietuvos. Aukščiausiasis teismas išdavė reabilitavimo pažymėjimą Nr. 8-1913/90, kuriame nurodyta, kad jis yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir jam yra atkuriamos visos jo teisės. Jų tėvas K. B. mirė 1995-12-21, mama U. B. mirė 1999-04-04, brolis V. B. mirė 2003 m.
Pareiškėjos taip pat nurodė, kad jų abiejų gimimo liudijimuose tėvo vardas nurodytas K. B.. Dokumentuose apie tėvo kalinimą ir tėvo mirties liudijime tėvo vardas nurodytas K.. Tačiau tai yra tapatus vardas, kadangi pagal Lietuvių vardų kilmės žodyną vardas K. yra vardo K. trumpinys.
Kadangi šeima nukentėjo nuo okupacijos, pareiškėjos siekia, kad joms būtų pripažintas nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisinis statusas ir paskirta valstybinė pensija. Todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad joms būnant nepilnametėms, tėvo įkalinimo metu, negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (b.l. 3-5).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjos siekia įgyti nukentėjusio asmens - tremtinio statusą pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 dalies 3 punktą. Šis punktas numato, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju įrašymas į tremiamųjų sąrašus nebūtinas. Tai, kad pareiškėjo tėvas K. B. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo 1945-10-22 iki 1947-10-21 įrodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1990-08-01 Pažymėjimas Nr. 8-1913/90. Pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, kad slapstymosi faktas yra buvęs (b.l. 26).
Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo – Valstybino socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyrius teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra, skyriaus atstovui nedalyvaujant. (b.l. 28-29).
Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Liudytoja A. P. nurodė, kad yra pareiškėjos B. M. Š. dukra. Jai yra žinomas slapstymosi faktas, kadangi nuo mažens seneliai pasakodavo, kaip tuo metu sunku būdavo, atvažiuodavo giminės pas kuriuos slapstėsi irgi pasakodavo. Žino, kad slapstėsi pas močiutės sesę M. Š., Prienų rajone, pas senelio sesę A., Kapsuko rajone, pas mamos pusseserę M. Vilkaviškio rajone, pas G. Tarpučių kaime. Mano, kad pagrindas slapstytis buvo, nes bijojo kad neišvežtų, nežino, iš kur senelis sužinojo, močiutė dėl vaikų bijojo.
Liudytoja S. B., nurodė, kad yra pareiškėjos B. M. Š.dukra. Iš pasakojimų jai yra žinoma apie senelio kalinimą. Ir seneliai, ir mama pasakodavo, kaip močiutė su vaikais turėjo slapstytis, vargti. Pasakojo, kad slapstėsi pas Š., pas M., pas pažįstamą G. Tarpučių kaime, senelio seserį A.. Dar ir pas pažįstamus slapstėsi. Pasakojo, kad bijodavo nepažįstamų žmonių, bėgdavo slėptis.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėja A. B., laikydamasi išankstinio ikiteisminio sprendimo tvarkos, kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinio statuso pripažinimo, ši institucija jai pasiūlė kreiptis į teismą (b. l. 8).
Pareiškėja B. M. Š. į suinteresuotą asmenį LGGRTC atskiru prašymu nesikreipė.
Konstatuotina, jog Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio antrosios dalies 3 p. numato, jog tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai, jeigu bent vienas iš tėvų buvo įkalintas ir šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tai reiškia, kad pareiškėjos turi įrodyti tris aplinkybes: jog jos yra politinio kalinio (duomenys neskelbtini) dukros; kad jų tėvas buvo politinis kalinys; kad jo įkalinimo metu jos negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje (CPK 178 str.).
Ištyrus rašytinius įrodymus matyti, kad jie pilnai patvirtina pirmąsias dvi aplinkybes, t.y. kad K. B. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo 1945-10-22 iki 1947-10-21. Tai įrodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1990-08-01 pažymėjimas Nr. 8-1913/90 bei 2014-04-08 Lietuvos ypatingojo archyvo pažyma Nr. P2-1499, iš kurių matyti, kad Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde Nr. K-1 saugomos baudžiamosios bylos Nr. 11383/3 duomenimis K. B., K., g. (duomenys neskelbtini), gyvenęs Marijampolės mieste, 1945-10-22 buvo sulaikytas Valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) tardymo skyriaus. Sulaikytasis buvo kalinamas Vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) vidaus kalėjime Nr. 6 Marijampolės mieste. Lietuvos TSR NKVD kariuomenės Karo Tribunolo 1946-07-25 nuosprendžiu K. B. už tai, kad 1945 m. rugsėjo mėn. gavo iš kontrrevoliucinės organizacijos nario antitarybinį laikraštį „Laisvės žvalgas", kurį iš karto grąžino, tačiau apie jo „kontrrevoliucinę veiklą“ valstybės saugumo organams nepranešė, pagal RTFSR BK 58-12 str. nuteistas dviem (2) metams laisvės atėmimo be teisių suvaržymo. Bausmės atlikimo laikas skaičiuotas nuo 1945-10-22. Pagrindas F. K-L ap. 58, b. 11383/3. t. 1, L 275-280. F. K-l, ap. 58, b. 11383/3, t 2,1. 162, 199-201. Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) ir Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie K. B. paleidimą iš įkalinimo nerasta.
LGGRTC atsakyme A. B. pripažinta, kad K. B. buvo politinis kalinys (b.l.8).
Pareiškėjos A. B. gimimo liudijimas patvirtina, kad ji yra K. B. ir U. B. dukra, gimusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). Iš pareiškėjos B. M. B. gimimo liudijimo matyti, kad ji yra K. B. ir U. G. dukra, gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). Pareiškėja B. M. B. 1957-03-23 ištekėjo už P. Š. (b.l. 13). Abiejų pareiškėjų gimimo liudijimuose tėvo vardas nurodytas K. B.. Jų pateiktuose dokumentuose apie tėvo kalinimą ir jo mirties liudijime B. vardas nurodytas K.. Tačiau pagal Lietuvių vardų kilmės žodyną vardas K. yra vardo K. trumpinys t.y. tapatus vardas (b.l. 16-17).
Pareiškėjų tėvas K. B. mirė 1995-12-21 (b.l. 15).
Trečiajai aplinkybei įrodyti pareiškėjos neturi jokių rašytinių įrodymų, todėl yra pagrindo šį faktą nustatyti teismo keliu, įvertinus kitus leistinus įrodymus (CPK 445 str.). Teismo posėdžio metu pareiškėjos paaiškino, kad tėvo suėmimo metu gyveno (duomenys neskelbtini), pareiškėjų paaiškinimai, bei liudytojai nurodė, kad kai.
Įvertinus dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, darytina išvada, kad pareiškėjų tėvo kalinimo metu pareiškėjos negalėjo gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir turėjo slapstytis, kadangi tuo metu buvo įprastas reiškinys, kad suėmus ir įkalinus asmenį už antitarybinę veiklą, būdavo ištremiama visa jo šeima, tame tarpe ir nepilnamečiai vaikai. Todėl pilnai tikėtina, jog pareiškėjų motina, suėmus jos sutuoktinį, sužinojusi apie galimą trėmimą, paliko namus (duomenys neskelbtini), ir su mažamečiais vaikais slapstėsi pas gimines, pažįstamus ir artimuosius visą K. B. kalinimo laikotarpį, t.y. nuo 1945 m. spalio 22 d. iki 1947 m. spalio 21 d.
Aptarti rašytiniai įrodymai apie K. B. kalinimą, iki kalinimo buvusią jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), paleidimo iš įkalinimo vietos laikas ir kt., liudytojų parodymams neprieštarauja. Įrodymų visuma leidžia daryti išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Todėl laikytina įrodyta bei nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad politinio kalinio K. B., gim. (duomenys neskelbtini) įkalinimo metu nuo 1945-10-22 iki 1947-10-21, jo dukros A. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), būdamos nepilnametės, negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kadangi turėjo slapstytis (CPK 177, 178 str., 185 str. 1 d.; 444 str. 2 d. 9 p.; 2004-12-30 LAT Senato Nr. 51 3 p.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tremtiniams prilygintinų asmenų teisinio statuso gavimo tikslu (Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (2000-01-04 įstatymo Nr. VIII-1522 redakcija) 5 str. 2 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad politinio kalinio K. B., gim. (duomenys neskelbtini) įkalinimo metu nuo 1945 m. spalio 22 d. iki 1947 m. spalio 21 d., jo dukros A. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. M. Šaudvytienė, gim. (duomenys neskelbtini), būdamos nepilnametės, negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kadangi turėjo slapstytis.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tremtiniams prilygintinų asmenų teisinio statuso gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.