Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda (bauda išieškota 2015 m. gegužės 8 d.);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (šešios nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalį, (šešios nusikalstamos veikos), 222 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, paskirta 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda (bauda išieškota 2018 m. birželio 22 d.);

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 38 MGL (1431,08 Eur) dydžio bauda (sumokėjo baudą 2021 m. birželio 9 d.);

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda (bauda nesumokėta);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Dodge, kai jo iškvėptame ore buvo 1,78 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina I. M. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu I. M. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tai, kad I. M. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nagrinėjamą įvykį mačiusios liudytojos S. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojo E. B., į kurio automobilį atsitrenkė kaltinamojo vairuojamas automobilis, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (teismas neturi pagrindo netikėti minėtais asmenimis), policijos įvykių registro išraše užfiksuoti duomenys, vyriausiojo patrulio K. R., kuris atvyko į aptariamą įvykį, tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės apie kaltinamajam I. M., vairavusiam transporto priemonę, užfiksuotą neblaivumo laipsnį. I. M. neblaivumo faktą įrodo 2022 m. gruodžio 31 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad, patikrinus alkoholio matuokliu, I. M. šią dieną 2.33 val. nustatytas 1,78 promilių neblaivumas. Analogiški duomenys dėl kaltinamojo neblaivumo užfiksuoti ir alkoholio matuoklio rodmenyse. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais duomenimis (alkoholio matuoklio patikra galioja iki 2023 m. sausio 11 d.).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Įvertinus I. M. nustatytą neblaivumo laipsnį, jo neblaivumo požymius (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai; užfiksuota, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali), nėra abejonių, kad jis padarė nusikalstamą veiką veikdamas tyčia. Kadangi I. M. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – I. M. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

I. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

I. M. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė šį nusikaltimą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes jis nusikalto tuo metu, kai nebuvo išnykęs ar panaikintas teistumas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. M. anksčiau teistas, tačiau už kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (b. l. 77–88), teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. I. M. per paskutinius 1 metus daugybę kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, iš jų ir 2022 m. balandžio 17 d. už vairavimą neblaiviam, ne visos paskirtos baudos sumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 89–109), dirba (b. l. 110–116). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą teismas gali paskirti nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto bausmę.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą, įvertinus tai, kad ankstesniais teismų procesiniais sprendimais jam buvo paskirtos baudos, kurios sumokėtos ne visos, dalis jų buvo išieškotos, tai rodo, kad bausmės rūšis – bauda – būtų neefektyvi priemonė, kadangi I. M. vis nusikalsdavo. Be to, pagrindą skirti areštą sudaro ir ta aplinkybė, kad, nepraėjus net vieneriems metams, jis buvo baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio – transporto priemonės vairavimą neblaiviam – nusižengimo padarymą, kurio metu jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau kaltinamasis atitinkamų išvadų nepadarė ir savo elgesio teigiama linkme nepakeitė.

Atsižvelgiat į tai, teismo vertinimu, 45 parų arešto bausmė už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam, kaip prašė prokurorė baigiamosios kalbos metu, šiuo atveju būtų per griežta valstybės reakcija, nes nenustatyta, kad arešto bausmė negalėtų pasiekti bausmės tikslus, nustatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, I. M. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Kaip matyti iš šios teisės normos turinio, paskirta arešto bausmė gali būti atidedama tik tuo atveju, kai asmuo tokios rūšies bausme nuteisiamas pirmą kartą, t. y. asmuo turi atitikti vieną iš dviejų galimų sąlygų – nebūti anksčiau teistas arba jam ankstesniu nuosprendžiu / nutartimi / teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta kitokios rūšies, ne arešto, bausmė: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti I. M. skirtinos arešto bausmės vykdymą, nes, teismo vertinimu, kaltinamasis nors ir teistas, tačiau ankstesniais procesiniais sprendimais jam nebuvo paskirta arešto bausmė. Be to, I. M. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamasis I. M. šiuo metu dirba, daugiau dėl jo ikiteisminių tyrimų pradėta nėra. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti I. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams, paskiriant:

1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant I. M. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 24 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigą per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

4) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti I. M. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Dodge vertės konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

I. M. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,78 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį nakties metu Vilniaus mieste. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad I. M., vairuodamas automobilį, nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į kito asmens vairuojamą automobilį, tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Pažymėtina ir tai, kad I. M. vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes tokia teisė jam jau buvo atimta už 2022 m. balandžio 17 d. administracinio nusižengimo padarymą, kai vairavo būdamas neblaivus, jam skirtos administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėn. (nuo 2022 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. spalio 16 d.) (b. l. 99 antra pusė). Tai didina I. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nes jis teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas vairuotoju, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad I. M. pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už aptariamos nusikalstamos veikos padarymą, jis daug kartų baustas už KET pažeidimus, taip pat ir už vairavimą neblaiviam, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė.

Taigi I. M. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams ir 10 mėnesių (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. gruodžio 31 d. (pastebėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis turėjo teisę vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai). Skirti mažesnį teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą nesudaro tai, kad kaltinamasis turi mažametį vaiką, globoja motiną. Šios aplinkybės buvo kaltinamajam žinomos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau jis vis tiek nusikalto.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

I. M. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Nissan, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 36–39). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (11 600 Eur) išieškojimas iš I. M. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei (anksčiau teistas, nors ir už kitokio pobūdžio nusikaltimų padarymą, ne kartą baustas už KET pažeidimus, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kas rodo, kad kaltinamasis ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, yra nepaklusnus kelių eismo dalyvis). Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo I. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tokios išvados nepaneigia tokios aplinkybės, kad kaltinamasis turi mažametį vaiką, globoja motiną. Tai, kad dabartiniu metu automobilis yra apgadintas po eismo įvykio, taip pat neturi reikšmės sprendžiant dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo dydžio. Byloje nenustatyta, kad dar prieš įvykstant eismo įvykiui, I. M. vairuojamas automobilis Dodge buvo akivaizdžiai apgadintas, kas lemtų transporto priemonės mažesnę vertę. Byloje, be kita ko, nėra jokių duomenų apie mažesnę transporto priemonės vertę.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo I. M. išieškotina konfiskuotino turto vertė su PVM – 11 600 Eur.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

I. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 138–141). Jos paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad I. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš I. M. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

I. M. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. gruodžio 31 d. 2.40 val. iki 2022 m. gruodžio 31 d. 11.21 val. (viena diena) (b. l. 121–123, 145–147). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esantį voką (b. l. 23), kuriame yra CD laikmena, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

I. M. (I. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. M. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti I. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams paskiriant:

1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant I. M. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 24 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigą per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

4) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. M. panaikinus arešto bausmės vykdymo atidėjimą, į arešto bausmės laiką įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. gruodžio 31 d. 2.40 val. iki 2022 m. gruodžio 31 d. 11.21 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnis).

Paskirti I. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. gruodžio 31 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti I. M. baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Dodge, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančios pinigų sumos – 11 600 Eur (vienuolikos tūkstančių šešių šimtų eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.

I. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, I. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo baudžiamojo įsakymo nuorašu VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esantį voką (b. l. 23), kuriame yra CD laikmena, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį.

2) sumokėjus automobilio vertę, atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.