Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. K. , jo atstovei advokatei Viktorijai Safošinai, 2010-02-22 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatui dėl 2010-01-19 nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. K. 2010-01-28 pateikė skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatui (toliau - ir Institucija) dėl 2010-01-19 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko Kęstučio Vitkausko nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 208740, kurioje jam pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau - ir ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalį paskirta 60 litų bauda, panaikinimo. Mano, kad administracinė nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) nepažeidė ir administracinio teisės pažeidimo nepadarė (b.l. 4-6).

2010-02-08 paštu Institucija pateikė visą turimą M. K. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą (b.l. 12-30).

Institucijai apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. K. ir jo atstovė advokatė Viktorija Safošina teismo posėdžio metu skundą palaiko ir prašo tenkinti iš esmės skunde išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas (ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis teisės pažeidimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti pažeidimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą.

Iš 2010-01-15 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. F 208740 turinio matyti, kad M. K. kaltinamas tuo, kad 2010-01-08, 13.30 val. Klaipėdos r., Jakų k., Pievų g. ties namu Nr. 15, pastatė automobilį neleistinoje vietoje, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, taip M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 155.10 punkto reikalavimus ir pažeidė ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį (b.l. 13). Institucija 2010-01-19 nutarimu M. K. už minėtą veiką skyrė 60 Lt baudą (b.l. 14).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas atitinka ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, juos surašė tam įgalioti pareigūnai (ATPK 225 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas, 259¹ straipsnio 2 dalis). Tačiau byloje nėra pagrįstų faktinių duomenų, įrodančių, kad M. K. pažeidė KET 155.10 punkto reikalavimus, kad jis kaltas dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje padarymo.

ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas. Įrodymai nustatomi: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybės asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Nagrinėjamu atveju, analizuojant bylos medžiagą, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to, kaip Institucija nustatė, kad M. K. padarė administracinį teisės pažeidimą. ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies dispozicijoje numatyta administracinė atsakomybė ir už vairuotojų stovėjimą tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui. KET 155.10 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžia „ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui“.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. K. teisme nurodė, jog G. R. išvykdama į užsienį paliko jam naudotis savo automobiliu „VW Passat“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) , registruotu jos tėvo A. Z. vardu. 2009-10-28 šis automobilis eismo įvykio metu buvo stipriai apgadintas, jis apie tai telefonu pranešė G. R. ir jos nurodymu šį automobilį pastatė netoli namo Pievų g. 15, Jakų k., Klaipėdos r., pastatytas automobilis netrukdė patekti į minėtą namą ir garažą.

Liudytojas A. Z. parodė, kad tarp jo dukters G. R. ir K. R. (sutuoktinių) ilgai vyksta teisminiai ginčai dėl žemės sklypo Pievų g. 15, Jakų k., Klaipėdos r. pasidalijimo, atvykdamas į teismo posėdžius K. R. matydavo, kad minėtu automobiliu naudojasi G. R. . Be to, K. R. telefonu šeimos draugės teiravosi ar eismo įvykio metu, kuriame dalyvavo ginčo automobilis, nenukentėjo jo sutuoktinė.

Teismo posėdyje liudytoju apklausto K. R. parodymai vertintini kaip nenuoseklūs ir neobjektyvūs. Šis liudytojas teigdamas, kad stovintis automobilis jam trukdė, nurodė jog norėjo garaže pasidėti statybines medžiagas; vėliau teigė, jog buvo susitaręs dėl sniego nuvalymo, bet negalėjo nurodyti kada ir su kuo konkrečiai susitarė dėl atitinkamų darbų atlikimo ir pan. Nustatyta, jog M. K. minėtoje vietoje automobilį paliko 2009-12-28, o K. R. apie tariamą trukdymą policijai pranešė tik 2010-01-08, t. y. po 11 dienų. Be to, neaišku, kodėl K. R. policijai nenurodė kam priklauso ir (ar) kas naudojosi ginčo automobiliu, kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad jis yra A. Z. (ginčo automobilio savininko) žentas ir automobiliu anksčiau naudojosi jo sutuoktinė G. R. . Dėl automobilio nuvežimo į saugojimo aikštelę A. Z. patyrė 480 Lt išlaidų (b.l. 41).

Bylos medžiaga nustatyta, kad policijos pareigūnai gavę iš budėtojo pranešimą apie tai, kad K. R. į nuosavo namo kiemą bei garažą trukdo patekti ties jo namu stovintis automobilis, nuvyko adresu Pievų g. 15, Jakų k., Klaipėdos r. Tiriant tarnybiniame pranešime (b.l. 18) ir autoavarijos vietos schemoje (b.l. 17) užfiksuotus duomenis, pagrįstos išvados, kad minėtoje vietoje stovintis automobilis VW Passat, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) trukdė K. R. ir (ar) kitiems asmenims, patekti į gyvenamąjį namą ir (ar) garažą, daryti neįmanoma. Pažymėtina, kad autoavarijos vietos schemoje automobilio stovėjimo padėtis užfiksuota atlikus tik vieną matavimą; nepažymėta - kelio plotis, atstumas nuo automobilio iki namo Pievų g. 15, Jakų k., Klaipėdos r., įėjimo ir garažo, todėl lieka neįrodyta, kur ir kaip tiksliai stovėjo automobilis. Be to, tarnybiniame pranešime (b.l. 18) aplinkybės, kaip stovintis automobilis trukdo K. R. patekti į nuosavą kiemą ir garažą nepaaiškinamos, o apsiribojama nurodant, jog informacija apie trukdymą pasitvirtino, todėl automobilis nuvežamas į saugojimo aikštelę. Liudytoju byloje apklaustas policijos pareigūnas M. B. iš esmės patvirtino kartu su juo buvusio policijos pareigūno A. M. (A. M. ) tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes.

Vertinant aplinkybę, jog K. R. 2010-01-08 pareiškime policijai nurodyta, kad automobilis paliktas stovėti nuo 2009-12-31 (b.l. 16) laikytina, kad K. R. iki 2010-01-08 patekti į namus ir (ar) garažą stovintis automobilis netrukdė. Be to, iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad teritorijoje ties namu Pievų g. 15, Jakų k., Klaipėdos r. gausu sniego, jokių kelio ženklų ir (ar) kelio ženklinimo toje vietoje nėra. Atsižvelgiant į tai, neaišku kokios objektyvios aplinkybės ginčo vietoje sudarė pagrindą pareigūnams priimti sprendimą dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo.

Liudytoju byloje apklausto R. J. parodymai vertintini kaip patvirtinantys aplinkybę, jog ginčo automobilis buvo pastatytas ties namu Pievų g. 15, Jakų k., Klaipėdos r., kadangi jis ten buvo kartu su M. K., jam fotografuojant automobilį. Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, jog stovintis automobilis niekam netrukdė.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, pagrįstais laikytini skundo argumentai, kad Institucija visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyrė visų su nagrinėjamu pažeidimu susijusių aplinkybių. Skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybė, jog stovintis automobilis trukdė kitų asmenų teisėtiems reikalavimams patekti į gyvenamąjį namą, garažą, nepatvirtinta jokiais objektyviais bylos duomenimis. Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pastatytas automobilis neleistinoje vietoje, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, t. y. skiriasi nutarime ir ATP protokole nurodytas pažeidimas.

ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad įrodymai vertinami pagal vidinį, šiuo atveju - teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas patikrina kiekvieno įrodymo tikrumą, leistinumą, visų įrodymų tarpusavio ryšį, nustato, ar tam tikras įrodymas patvirtina ir kokia apimtimi atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą. Teismas laiko turinčiais didesnę įrodomąją galią tuos įrodymus, kurių pagrindu neabejotinai gali būti nustatomas reikšmingų bylai faktų buvimas ar nebuvimas.

Šiuo atveju papildomų ir (ar) kitų įrodymų šioje byloje surinkti nėra galimybės, o visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes asmens kaltė prielaidomis negrindžiama.

Įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, jog surinkti byloje faktiniai duomenys neįrodo, jog M. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, todėl Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 straipsniu, teismas

nutaria:

Skundą patenkinti, panaikinti 2010-01-19 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko Kęstučio Vitkausko nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 208740 ir M. K. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.