- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-19
- Bylos Nr.
- 1A-150-238/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53899-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- V. S.
- Civilinis ieškovas
- J. K.
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Advokatai
- Singrida Samoškienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nuteistajam V. S. (dalyvaujant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonių pagalba), jo gynėjai advokatei Singridai Samoškienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, prie Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi paskirtos subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų iš dalies pridėta Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų.
Civilinio ieškovo J. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. S. priteista 897,64 Eur turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam J. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. S. nuteistas už tai, kad 2019 m. gruodžio 20 d., laikotarpiu nuo 15.00 val., iki 15.27 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre, esančiame (duomenys neskelbtini), iš J. K. drabužių pavogė automobilio raktelį su pulteliu, kuriuo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atrakinęs automobilį „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsibrovė į jo vidų ir iš transporto priemonės pagrobė J. K. priklausančią striukę, 20 Eur vertės, vyrišką rankinę, 35 Eur vertės, su joje buvusiu J. K. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele, AB „Sweedbank“ banko kortele, Sodros pažymėjimu, leidimu nešiotis ginklus, automobilio ir motorolerio registracijos liudijimais, technine apžiūros kortele, privalomuoju civiliniu draudimu, alkoholio kiekio matuokliu, 80 Eur vertės, dantų protezais, 600 Eur vertės ir 110 Eur, taip nukentėjusiajam J. K. padarė 845 Eur turtinę žalą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) nuteistasis V. S. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendį panaikinti, atnaujinti įrodymų tyrimą ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, kad nėra surinkta pakankamai duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių jo (V. S.) kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Apylinkės teismo motyvai yra visiškai nepagrįsti, neargumentuoti. Nuteistasis nurodo, kad bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo būdu, taip paskiriant jam mažesnę galutinę bausmę, o ne iš dalies sudedant. Apeliantas skunde nurodo, kad apklausos protokolą pasirašė tik dėl to, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai jam pasakė, jog galutinė bausmė jam nepadidės. Teismo išvada, kad yra neabejotinai įrodyta V. S. kaltė, yra nepagrįsta. Jo įsitikinimu, nebuvo imtasi visų priemonių, tikslingam duomenų surinkimui įrodant, kad jis (V. S.) yra nekaltas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusysis J. K. prašo atmesti nuteistojo V. S. apeliacinį skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendį nepakeistą.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. S. ir jo gynėja advokatė Singrida Samoškienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė J. Š.-P. prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia.
7. Anksčiau išdėstyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos kontekste, įvertinus bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas V. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Jame ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat pakankamai aiškiai išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Išvadas dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, nuteistojo kaltės, teismas padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais apie atsietą, formalų ar nevisapusišką įrodymų vertinimą. Nuteistojo V. S. kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant V. S. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.
8. Analizuojant nuteistojo apeliacinio skundo turinį matyti, kad V. S. nesutinka su jo nuteisimu ir veiksmų kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, teigdamas, kad teismo priimtame nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, nėra surinkta pakankamai įrodymų, įrodančių jo (V. S.) kaltę, teismo nuosprendyje nurodyti motyvai ir išvados yra visiškai nepagrįstos.
9. Kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia būti išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama.
10. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai V. S. pripažino kaltu padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad jis iš J. K. drabužių pavogė automobilio raktelį su pulteliu, kuriuo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atrakinęs automobilį „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsibrovė į jo vidų ir iš transporto priemonės pagrobė J. K. priklausantį turtą ir daiktus, taip nukentėjusiajam J. K. padarė 845 Eur dydžio turtinę žalą. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.
11. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
12. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu V. S. savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino, kad iš nukentėjusiojo drabužių pavogė automobilio raktelius, kuriais atrakino kieme buvusį automobilį ir iš jo vidaus pavogė kaltinime nurodytą turtą. Vogė, nes neturėjo ką valgyti, nes niekur nedirba, neturi iš ko pragyventi. Atkreiptinas dėmesys, kad teisminio nagrinėjimo metu dalyvavo ir nuteistojo gynėjas advokatas. Skunde nuteistasis nurodo, jog atliekamų apklausų metu ikiteisminio tyrimo metu jis buvo verčiamas prisipažinti ir tokiu būdu jam nebus skirta griežta bausmė, o galutinė bausmė apskritai nepadidės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis V. S. buvo apklaustas du kartus, pirmąjį kartą 2020 m. kovo 12 d. buvo apklaustas vyriausiojo tyrėjo M. K. kaip liudytojas vadovaujantis BPK 80 straipsnio 1 punkto ir BPK 82 straipsnio 3 dalies pagrindais ir duodamas parodymus prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino, kad pamatęs be priežiūros paliktą kabančią striukę, iš jos kišenės ištraukė automobilio raktelius, jį atsirakinęs susirinko visus automobilyje buvusius daiktus, automobilio raktelius paliko automobilio viduje ir pasišalino iš įvykio vietos. Taip pat nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi ir parodymus duoda savo iniciatyva, niekieno neverčiamas. Vėliau, nuteistasis V. S. 2020 m. birželio 5 d. buvo apklaustas kaip įtariamasis vyresniosios tyrėjos I. G., minėtos apklausos metu jis nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir ankstesnėje apklausoje, t. y. jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios gailisi.
13. Nukentėjusysis J. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) poliklinikos patalpose prie jo buvo priėjęs nepažįstamas asmuo, kuris netrukus pasišalino. Vėliau priėjęs prie kieme stovėjusio automobilio, rado dureles atrakintas. Automobilio raktelius rado viduje, ant sėdynės. Pagalvojo, kad pamiršo užrakinti. Apžiūrėjęs automobilį pastebėjo, kad dingo striukė apie 20 eurų vertės, vyriška rankinė, su joje buvusiu vairuotojo pažymėjimu Nr. , asmens tapatybės kortele, Swedbank banko mokėjimo kortele, Sodros pažymėjimu Nr. SD , šaunamųjų ginklų dujinio ir revolverio leidimu turėti ir nešiotis ginklus, automobilio „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos valstybinis Nr. , motorolerio „(duomenys neskelbtini“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimu, techniniu talonu, privalomuoju civilinio draudimo liudijimu, pensininko pažymėjimu, 100 eurų grynųjų, alkotesteriu 80 eurų vertės, dantų protezais, raktais, prie kurių buvo pritvirtinta piniginė su joje buvusiais smulkiomis monetomis 10 eurų. Iš viso jam padaryta 845 eurų turtinė žala. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, tačiau patvirtino tai, jog automobilį paliko užrakintą. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog iš pateiktų atpažinti asmenų nukentėjusysis J. K. atpažino V. S. kaip asmenį, kuris 2019 m. gruodžio 20 d. buvo prie jo priėjęs ir užkalbino poliklinikoje, jį atpažino pagal bendrus veido bruožus.
14. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistojo V. S. ir nukentėjusiojo J. K. parodymai buvo nuoseklūs, asmenys nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, vienas kitą papildė. V. S. ir nukentėjusiojo J. K. parodymai patvirtina faktą, kad įvykio dieną V. S. buvo poliklinikoje tuo pačiu metu kai buvo J. K.. Nukentėjusysis J. K., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad automobilio raktelius paliko striukės kišenėje, o striukę pakabino ant pakabos, kuri kabėjo bendrojo koridoriaus patalpose „už kampo“ ir jos nematė. Vadovaujantis šiais nukentėjusiojo parodymais, nustatyta, kad nuteistasis V. S. turėjo galimybę, būdamas toje pačioje patalpoje, pagrobti automobilio raktelius iš J. K. kabėjusios striukės, jų pagalba atrakinti automobilį ir pagrobti daiktus. Šias aplinkybes patvirtina ikiteisminiame tyrime du kartus ir teisme apklaustas V. S., kuris nurodė, kad raktelius paėmė iš striukės, juos po vagystės paliko automobilyje. Darytina išvada, kad šie nuteistojo V. S. parodymai visiškai atitinka nukentėjusiojo J. K. parodymus, kad rakteliai buvo palikti striukėje, o vėliau juos rado automobilyje (kaip ir aiškino V. S.). Be to, nukentėjusysis nurodė, kad įvykio metu iš automobilio buvo pagrobti daiktai ir pinigai (striukė, vyriška rankinė, su joje buvusiu vairuotojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele, Swedbank banko mokėjimo kortele, Sodros pažymėjimu, šaunamųjų ginklų dujinio ir revolverio leidimu turėti ir nešiotis ginklus, automobilio, priekabos, motorolerio registracijos liudijimais, techniniu talonu, privalomuoju civilinio draudimo liudijimu, pensininko pažymėjimu, 100 Eur grynųjų, alkotesteriu, dantų protezais, raktais, prie kurių buvo pritvirtinta piniginė su joje buvusiais smulkiomis monetomis 10 Eur), kurių bendra vertė 845 Eur. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina nuteistojo V. S. apklausų metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad atsirakinęs automobilį centrinio užrakto pagalba, susirinko ten visus esančius pinigus, daiktus (alkotesterį, protezus, striukę, rankinę juodos spalvos), patvirtino, kad rankinėje buvo kortelės, tačiau jam (V. S.) rūpėjo tik grynieji pinigai, nes jo materialinė padėtis buvo sunki. Patvirtino, kad minėtus pinigus išleido įvairioms reikmėms, daugiausiai maistui ir cigaretėms, o kitus daiktus, rastus automobilyje, išmetė į konteinerį. Todėl konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad V. S. kaltė yra įrodyta neabejotinai. Tokią išvadą apylinkės teismas priėmė įvertinęs visus surinktus duomenis – nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymus, J. K. 2019 m. gruodžio 20 d. protokolą – pareiškimą, 2019 m. gruodžio 20 d. daiktų apžiūros protokolą, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Atmestinas skundo argumentas, jog ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus darant pareigūnams įtaką, kadangi nėra pateikta jokių tai patvirtinančių nei duomenų, nei faktų. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas du kartus skirtingų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teisminio nagrinėjimo metu kartu su V. S. dalyvavo ir gynėjas bei pirmosios instancijos teisme V. S. taip pat pripažino savo kaltę. Apeliantas nepateikė rimtų argumentų, kodėl teisme jis kaltę pripažino ir nenurodė, kad teisme jam buvo daromas poveikis duoti melagingus parodymus ir apkalbėti save. Kolegija konstatuoja, kad nėra pateikta rimtų argumentų, kodėl ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, apeliantas pripažino padaręs nusikalstamą veiką, o apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teisme jau neigė padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
15. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, išvados dėl nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos įrodytumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, yra teisingos ir paremtos baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma, abejoti V. S. kalte padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Apartų duomenų visumoje teisėjų kolegija nenustatė, jog byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kaltinime išdėstytomis aplinkybėmis V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Konstatuodamas šią išvadą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
16. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai V. S. skyrė laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, artimą vidurkiui. Apeliaciniame skunde bausmės švelninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja, tačiau apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo.
17. Nuteistojo įsitikinimu, kad taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, subendrinant jam bausmes, paskirtas skirtingais nuosprendžiais už kelias nusikalstamas veikas, teismas privalėjo pasirinkti BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytą bausmių apėmimo būdą.
18. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu V. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų.
19. Bausmių bendrinimo taisyklės numatytos BK 63 ir 64 straipsniuose. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys).
20. Pagal BK 63 straipsnį bausmės gali būti bendrinamos apėmimo bei visiško arba dalinio sudėjimo būdais. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose) arba padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra nustatyta šių sąlygų, todėl teismas pagrįstai netaikė bausmių apėmimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, teisingai vadovavosi BK 63 straipsnio nuostatomis, t. y. teisingai bausmes bendrino ne apėmimo, o sudėjimo būdu, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas V. S. paskirtas bausmes, nusprendė taikyti nuteistajam palankesnį dalinio, o ne visiško bausmių sudėjimo būdą.
21. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmetamas.
22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam V. S. (2 t., b. l. 67). Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 207,98 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš nuteistojo turi būti išieškotos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti valstybei iš V. S. 207,98 Eur (du šimtus septynis eurus ir devyniasdešimt aštuonis centus) – antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.