Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-03 · Administracinė byla Nr. I-3574-561/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2016-07-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-03
Bylos Nr.
I-3574-561/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03385-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
S. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3574-561/2016Proceso Nr. 3-61-3-03385-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2., 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, dalyvaujant pareiškėjui S. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN), priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2015-04-15 su skundu kreipėsi į VPN administraciją, prašydamas išsiaiškinti, kodėl 2015-04-14 buvo pateiktas netinkamas maisto davinys, t. y. 2015-04-14 pietų metu buvo pateiktos virtos dešrelės su blogu kvapu, minkštos, žalsvo atspalvio. Pareiškėjo įsitikinimu, maisto davinys buvo netinkamas vartojimui.

Pažymėjo, kad atsakovė neužtikrino, jog netinkamas ir sugedęs maistas nepatektų pietums ir nesiėmė jokių priemonių, kad vietoje sugedusio maisto būtų pateiktas kitas lygiavertis maisto davinys.

Dėl paminėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė žalą, kurią prašė priteisti iš atsakovės. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad dėl susiklosčiusios situacijos kreipėsi ir į Kalėjimų departamentą (toliau – ir Departamentas), kuris 2015-06-02 raštu Nr. 2S-2387 konstatavo, jog UAB „Pontem“ galimai nepilnai vykdo savo prisiimtus įsipareigojimus. Departamentas paprašė VPN, pakartotinai nustačius, kad UAB „Pontem“ tiekia nekokybiškus maisto produktus, taikyti poveikio priemones ar nutraukti paslaugos sutartį ir skelbti naują konkursą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti visą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VPN, atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad 2015-01-15 tarp VPN ir UAB „Pontem“ buvo sudaryta „Maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutartis“ (toliau – ir Sutartis), pagal kurią UAB „Pontem“ įsipareigojo teikti VPN nuteistųjų paslaugą. Pažymėjo, kad nuteistieji yra maitinami vadovaujantis nustatytomis teisės normomis. Maistas yra gaminamas ir patiekiamas tris kartus per parą, kiekiai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. IR-485 „Dėl teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ pakeitimo“.

Akcentavo, kad nuteistieji maitinami pagal įstaigoje pavirtintą dienotvarkę. Valgiaraščius, tarp jų ir valgiaraštį nedirbantiems vyrams, tvirtina Departamentas. Valgiaraščiai sudaromi 31 dienai. Kai mėnuo turi mažiau dienų, nesančiomis dienomis maisto produktai neskiriami. Maistas virtuvėje gaminamas 3 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščiuose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių. Nuteistieji maitinami pataisos namų valgykloje, nustatytu laiku pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą nuteistųjų maitinimo grafiką. Maistas nuteistiesiems išduodamas tik po įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio maisto patikrinimo (ragavimo), tai pažymint pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Nuteistieji yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Nurodė, kad 2015-04-14 nuteitiesiems pagal patvirtintą valgiaraštį pietums buvo patiekta – pieniška daržovių sriuba, virtos dešrelės, bulvių košė, šviežių kopūstų salotos, duona, kompotas. VPN Sveikatos priežiūros tarnybos specialistei patikrinus minėtus produktus, buvo nustatyta, jog virtos dešrelės buvo su blogu kvapu, žalsvo atspalvio, minkštos. Tai, kad minėtos dešrelės maistui buvo netinkamos, specialistė pažymėjo Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale, o dešrelės buvo nedelsiant išimtos iš 2015-04-14 nuteistųjų maisto davinio.

Paaiškino, kad gavusi nuteistųjų skundus dėl 2015-04-14 patiekto netinkamo maisto pietums, persiuntė UAB „Pontem“ ir pateikė pareiškėjui atsakymą. Atkreipė dėmesį, kad virtuvės darbą kontroliuoja vedėja, kuri yra UAB „Pontem“ darbuotoja. VPN įsitikinimu, jis nėra tinkamas atsakovas byloje, nes būtent dėl UAB „Pontem“ netinkamai vykdomų įsipareigojimų kilo šį situaciją.

Pažymėjo, kad VPN administracijos veiksmai buvo teisėti bei pagrįsti – atsakingas darbuotojas, vadovaujantis galiojančia tvarka nustatęs, jog 2015-04-14 buvo patiekti netinkamos kokybės maisto produktai, apie tai pažymėjo atitinkamame žurnale bei išėmė šiuos produktus iš maisto davinio.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.

Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.

Ginčo dėl to, kad 2015-04-14 VPN nuteitiesiems pagal patvirtintą Departamento direktoriaus 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138 (nedirbantiems vyrams) valgiaraštį buvo patiekta dalis nekokybiško maisto davinio, nėra. Pareiškėjo įsitikinimu, būtent VPN turėjo užtikrinti tinkamo maisto pateikimą, o nustačius, kad maistas netinkamas, turėjo jį pakeisti lygiaverčiu tinkamu maisto daviniu. VPN tvirtino, kad atsakomybė dėl netinkamo dalies maisto davinio tenka ne VPN, o UAB Pontem“.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 4 dalis bei Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 5 dalis. Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 4 dalis nustato, kad arešto, ter­minuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nu­teistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji ap­rūpinami nemokamai. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 5 dalį, suimtie­siems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji taip pat aprūpinami nemokamai.

Departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės“ (toliau – ir Maitinimo taisyklės), kurių 5 punktas nustato, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Tų pačių taisyklių 14 punkte nustatyta, kad maistas virtuvėje turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščių prieduose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į suimtųjų ir nuteistųjų (dirbančių ir nedirbančių) skaičių. Kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietos administracija privalo nuolat turėti maisto produktų (negreit gendančių) atsargų ne mažiau kaip 3 dienų suimtųjų ir nuteistųjų maitinimui (4 punktas).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai‘‘ patvirtinimo“ 8 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas.

Maitinimo taisyklių 20 punktas nustato, kad išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama.

Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas, daro išvadą, jog nepaisant to, kad pagal sudarytą Sutartį (b. l. 22–28) nuteistiesiems, esantiems VPN, maitinimą teikė UAB „Pontem“, tai neatleidžia VPN nuo pareigos nuteistiesiems pateikti tinkamos kokybės maisto produktus. VPN atsiliepime patvirtino, kad Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas 2015-04-14 nustatė, jog patiektos dešrelės pietums yra netinkamos ir tai pažymėjo žurnale (b. l. 21). Dar daugiau, Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo skundą, 2015-06-02 rašte Nr. 2S-2387 nurodė, kad daugkartiniai VPN administracijos ir Departamento darbuotojų maisto produktų kokybės patikrinimai ir nuteistųjų skundai rodo, kad UAB „Pontem“ nepilnai vykdo Sutarties įsipareigojimus. Taigi, VPN privalėjo imtis veiksmų, siekiant išspręsti susidariusią situaciją. VPN tvirtino, kad VPN darbuotojas pažymėjo atitinkamame žurnale, jog buvo pateiktas netinkamas maistas ir netinkamus produktus išėmė iš maisto davinio, todėl savo veiksmus vertino kaip teisėtus ir pagrįstus. Teismas sutinka su VPN argumentu, kad susidariusioje situacijoje pasielgė tinkamai, tačiau pažymėtina, kad VPN nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, kad netinkamas produktas buvo pakeistas tinkamu. Todėl spręstina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 19 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimų vietose, neatitiko nustatytų reikalavimų, nors teisės aktuose nustatytos vidutinės fiziologinės energetinės normos privalo būti užtikrinamos tiksliai. Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes, konstatuojamas VPN veiksmų neteisėtumas – VPN neužtikrino, kad būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų.

Pagal CK 6.250 str. 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pastebėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl įvykusios situacijos patyrė diskomfortą ir sukrėtimą, tačiau neįrodė, kad dėl to pablogėjo jo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai, psichologinių problemų ar kitų intensyvaus pobūdžio neigiamų išgyvenimų. Pastebėtina ir tai, kad teismui nėra pateikta duomenų, kad tokie pažeidimai buvo sistemingi (nagrinėjamojoje byloje) ar tyčiniai.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. LVAT administracinėje byloje Nr. A-520-2275/2012 yra nurodęs, jog teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė, kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika taikoma ir LVAT nagrinėtose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (bylos Nr. A-2-718/2007, A-444-619/2008, A-146-1240/2011, A-756-143/2012 ir kt.).

Įvertinęs teisinį reglamentavimą, proceso šalių argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad VPN neužtikrino, jog būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų, nesilaikė paminėto teisinio reglamentavimo, t. y. pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę gauti nustatytą vidutinę fiziologinę maisto energetinę normą, todėl sutiktina, jog tai galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumų. Tačiau, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju vertintina ir tai, jog byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, kad paminėtas įvykis, turėjo neigiamos įtakos jo fizinei ir emocinei sveikatai (pareiškėjas nesikreipė į gydytojus), todėl darytina išvada, kad pareiškėjo išgyvenimai laikytini tokiais, jog jo teisių pažeidimo – gauti tikslią teisės aktais nustatytą vidutinę fiziologinę maisto energetinę normą, fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo S. V. skundo reikalavimas tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti tikslią teisės aktais nustatytą vidutinę fiziologinę maisto energetinę normą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 bei 2 punktais, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo S. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo S. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.

Pareiškėjo S. V. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Arūnas Kaminskas