Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei J. N. ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Justinai Paškevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo K. M., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 str. ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 58 p., VSDFV Kauno skyrius J. J. 2012-05-28 sprendimu Nr. 8.11-71489 už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2012-03-07 iki 2012-03-23 paskyrė 814,48 Lt ligos pašalpą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius 2012-06-06 raštu Nr. 20-10-S-5609 informavo, kad 2012-03-04 Kaune, Pramonės pr. - Taikos pr. sankryžoje, įvykusio eismo įvykio kaltininkas yra K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) V. K. pr. 12-16 Kaune, vairavęs automobilį Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

J. J. dėl kito asmens kaltės paskyrus ligos pašalpą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš viso padaryta 814,48 Lt dydžio žala.

2012-03-04 eismo įvykio, įvykusio Kaune, Pramonės pr.- Taikos pr. sankryžoje, metu, automobilis Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas".

VSDFV Kauno skyrius 2012-06-11 pretenzija Nr. (1.11)8-36340 kreipėsi į akcinę bendrovę „Lietuvos draudimas" dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas žalą atlyginti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai, o J. J. nenukentėjo.

VSDFV Kauno skyrius 2012-08-03 patikrino J. J. medicininius dokumentus dėl elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pagrįstumo ir pagal įrašus medicininiuose dokumentuose nustatė, kad J. J. dėl 2012-03-04 įvykusio autoįvykio 2012-03-05 kreipėsi į viešosios įstaigos Kauno Dainavos poliklinikos bendrosios praktikos gydytoją (nustatyta diagnozė S 06.8 (kodas pagal TLK-10)), konsultuota 2012-03-05 gydytojo neurologo ir 2012-03-06- gydytojo chirurgo. J. J. pripažinta laikinai nedarbinga, jai išduoti nedarbingumo pažymėjimai, skirtas gydymas.

Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2012-03-04 apie 08.50, o J. J. įVšį Kauno Dainavos polikliniką kreipėsi tik kitą dieną 11.00 , mano, jog poliklinikos ligos istorijoje nurodyti negalavimai atsirado ne dėl ne eismo įvykio, o pavyzdžiui, patyrus kitą sužalojimą buityje. Tokia prielaida darytina ypač atsižvelgiant į tai, jog J. J. paskirta dėvėti kaklo įtvarą. Mano, jog tokia trauma būtų pasireiškusi iškart po įvykio, o ne praėjus parai nuo jo, todėl iškart po eismo įvykio vairuotojai nebūtų pildę eismo įvykio deklaracijos, o kvietę policiją, galbūt ir greitąją medicinos pagalbą.

Trečia, kita vertus, pažymėtina, kad prie ieškinio pridėtuose nedarbingumo pažymėjimuose, remiantis kuriais Ieškovas išmokėjo socialinio draudimo išmokas, skiltyje diagnozė pagal TLK-10 kodą nurodyta diagnozė - S06.8. Ši santrumpa reiškia, jog J. J. diagnozuota „Kiti intrakranijiniai sužalojimai". Mano, kad tokios nekonkrečios diagnozės atveju ieškovas iki išmokėdamas draudimo išmoką turėjo pasidomėti, kokius konkrečiai sužalojimus, sumušimus ar traumas ir kokiomis aplinkybėmis patyrė apdraustoji.

Būtent dėl šių aplinkybių, remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 6 dalimi (draudikas atlygina nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui tik įrodymais pagrįstą eismo įvykio metu padarytą žalą ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo), AB „Lietuvos draudimas" 2012-07-18 pagrįstai atsisakė patenkinti Ieškovo pretenziją.

Kartu AB „Lietuvos draudimas" pažymi, jog šio eismo įvykio metu J. J. patirta žala dėl automobilio sugadinimo nukentėjusiajai atlyginta. Taigi, AB „Lietuvos draudimas" nesiekia „išsisukti" nuo prievolės, įvykus draudiminiam įvykiui išmokėti priklausančias draudimo išmokas, tačiau patirta žala turi būti susijusi su konkrečiu draudžiamuoju įvykiu, pagrįsta ir įrodyta, remiantis įstatymų nuostatomis.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu, įvykusio 2012-03-04 apie 8.50 val. Kaune, Pramonės- Taikos pr. žiedinėje sankryžoje, automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas K. M., atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą J. J. ( b.l. 11). Eismo įvykio kaltininku pripažintas K. M., kuris pažeidė KET 132 p. reikalavimus, nubaustas administracine tvarka (b.l. 11). A. A. 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu eismo įvykio metu buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 39-41). 2012-03-05 J. J. kreipėsi į VšĮ Kauno Dainavos polikliniką dėl galvos skausmo, ją konsultavo gydytojas neurologas (2012-03-05) ir gydytojas chirurgas (2012-03-06), skirtas gydymas, ji pripažinta laikinai nedarbinga, bei jai išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ED Nr. 3829017, ED Nr. 3863592 ir EDNr. 3915241 už laikotarpį nuo 2012-03-05 iki 2012-03-23 ( b.l. 5,6, 7, 16, 21). J. J. ieškovas 2012-05-28 sprendimu Nr. 8.11-71489 už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2012-03-07 iki 2012-03-23 paskyrė 814,48 Lt ligos pašalpą ( b.l. 2).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 814,48 Lt žalos atlyginimo, nes teigia, jog įvykio metu J. J. patyrė sužalojimus, todėl atsakovas privalo ieškovui atlyginti patirtus nuostolius. Atsakovas teigia, jog ieškovas nepagrįstai prašo žalos atlyginimo, nes neištyrė ir neįvertino įvykio aplinkybių. Mano, kad J. J. galėjo patirti sužalojimus buityje, nes kreipėsi į polikliniką tik kitą dieną, o ne iš karto po eismo įvykio.

Iš J. J. asmens sveikatos istorijos matyti, jog ji kreipėsi į medikus dėl galvos skausmo dėl autoavarijos, įvykusios 2012-03-04, 8.50 val. ( b.l. 16, 21). 2012-06-06 Kauno apskr. VPK rašte Nr. 20R-1624306-12 nurodyta, kad dėl eismo įvykio, įvykusio Kaune, Pramonės pr. Taikos pr., pradedamas ikiteisminis tyrimas. J. J. sužeista bei gydoma ambulatoriškai (b.l. 36). 2012-07-04 Kauno apskr. VPK rašte Nr. 20R-1784651-12 nurodyta, kad J. J. nežymiai sužeista bei gydoma ambulatoriškai ( b.l. 34). 2012-08-03 valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė D. K. nurodė, kad, įvertinus įrašus medicininiuose dokumentuose, J. J. elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ED Nr. 3829017, ED Nr. 3863592 ir ED Nr. 3915241 laikotarpiu nuo 2012-03-05 iki 32012-03-23 išduoti dėl nelaimingo atsitikimo (nukentėjo autoįvykio metu) , įvykusio 2012-03-04 apie 08.50 val.

Nurodyti įrodymai patvirtina, kad J. J. patyrė sužalojimus autoįvykio metu, bei atsakovas šių aplinkybių nepaneigė.

Atsakovas teigia, jog tai, kad K. M. nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn patvirtina, jog autoįvykio metu J. J. sveikatos sužalojimų nepatyrė. Teismo posėdžio metu pabrėžė, jog 2012-06-06 Kauno apskr. VPK rašte Nr. 20R-1624306-12 ir 2012-07-04 Kauno apskr. VPK rašte Nr. 20R-1784651-12 nurodyta informacija dėl J. J. sužeidimų yra surašyta iš J. J. žodžiu. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad telefonu jai policijos komisariate paaiškino, jog atvykęs ekspertas sužalojimų nenustatė. Tai pat atsakovo atstovė nurodė, kad nustačius sveikatos sužalojimus civilinėje byloje butų pripažinta K. M. baudžiamoji atsakomybė.

Dėl nurodytų atsakovo teiginių teismas paaiškina, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, kuris kildinamas iš įstatymų, numatančių žalos atlyginimą, civilinio proceso tvarka, o ne iš baudžiamojo proceso kodekso ir baudžiamojo kodekso normų. Todėl baudžiamosios atsakomybės nebuvimas ar nenustatymas neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti žalos atlyginimą pagal reikalavimą, keliamą civilinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. numato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio l d. ir 3 d. nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. numato, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui.

Ieškovas įrodė, jog J. J. patyrė sužalojimus autoįvykio metu, o dėl autoįvykio administracine tvarka yra nubaustas K. M.. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė.

Atsižvelgiant į nustatytas ir nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 str. 1 d. ir 3 d., Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. , iš atsakovo ieškovui priteisiama 814,48 Lt žalos atlyginimo.

Iš atsakovo valstybei priteistina 72,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str., 260 str., 265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendė:

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 814,48 Lt žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ valstybei 72,00 Lt žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.