- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-174-125/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Bronius Valius, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- E. V., E.
- Atsakovas
- D. V.
- Trečiasis asmuo
- B. V.
- Advokatai
- Vita Litinskienė
- Kategorijos
- 75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Violeta Olcvikienė Procesinio sprendimo kategorijos:
75.4.; 78.2.1.;
NUTARTIS
2011 m. kovo 31 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Valiaus, Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės,
dalyvaujant ieškovei E. V., ieškovės atstovei advokatei Vitai Litinskienei, atsakovui D. V., trečiajam asmeniui B. V.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ir atsakovo D. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo ir pagal atsakovo D. V. priešieškinį ieškovei E. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, bei trečiojo asmens B. V. ieškinį ieškovei E. V. ir atsakovui D. V. dėl žemės sklypo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnametės dukters M. V., gim. 2001-03-01, gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę „V“ pavardę. Nurodė, kad su atsakovu kartu negyvena nuo 2006 metų spalio mėnesio. Teigė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis ieškovei būnant nėščiai buvo neištikimas, naktimis negrįždavo į namus, visiškai ja nesirūpino. Dėl tokio atsakovo elgesio dažnai su juo pykdavosi, tačiau neturėjo galimybės gyventi atskirai, todėl kentė atsakovo elgesį, galvojo, kad atsakovas pasikeis gimus vaikui. Tačiau iš esmės atsakovo elgesys nepasikeitė, jis materialiai neremdavo nei jos, nei vaiko, nors finansines galimybes tam turėjo. Be to, sužinojusi, kad atsakovas nuo 2001 metų turi kitą moterį ir su ja susilaukė sūnaus, norėjo nutraukti santuoką, tačiau atsakovui atsiprašius, jam atleido. Tačiau tolesnis bendras gyvenimas vis tiek nesiklostė – atsakovas dažnai išgerdavo, mušdavo ją, visiškai nesirūpino vaiku. Supratusi, kad jų šeimyninis gyvenimas nepasikeis, su dukra išėjo gyventi pas savo seserį. Todėl ieškovė teigė, jog santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės. Ieškovė prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, nes duktė su tėvu neturi jokio šeimyninio ryšio, tėvui ji niekada nerūpėjo – atsakovas nerodė jokio noro susitikti su dukra, nelankė jos darželyje, nedalyvavo jos šventėse, nesirūpino, kai sirgo, lėšas dukros išlaikymui perveda nereguliariai. Atsakovas dukros išlaikymui pervesdavo po 350 Lt, tačiau dukra auga, keičiasi vaiko poreikiai ir tokios sumos nepakanka dukrai išlaikyti, todėl ieškovė, manydama, kad atsakovas turi materialines galimybes, vaiko išlaikymui prašė kas mėnesį priteisti po 500 Lt. Kadangi santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės – neištikimybės ir smurto, gyvendama santuokoje patyrė didelę emocinę įtampą, bemieges naktis, baimę ir nerimą bei nesaugumo jausmą, gėdos jausmą prieš bendradarbius ir klientus, nes tekdavo dirbti su sumušimo žymėmis, ieškovė prašė priteisti 25 000 Lt neturtinę žalą. Taip pat ieškovė prašė padalinti santuokoje įgytą turtą sekančiu būdu – priteisti jai asmeninės nuosavybės teise 140 000 Lt vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui iš jos priteisti ½ buto vertės t. y. 70 000 Lt piniginę kompensaciją. Taip pat prašė jai priteisti ½ dalį, t. y. 0,600 ha, 25 000 Lt vertės 0,1200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė sutiko, kad atsakovui būtų natūra priteistas 17 430 Lt vertės automobilis „Audi A6 Avant“, o iš atsakovo prašė jai priteisti 8 715 Lt piniginę kompensaciją.
Atsakovas priešieškiniu prašė santuoką tarp jo ir ieškovės nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl sutuoktinės kaltės; dukros Milantės gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Nurodė, kad su ieškove kartu nebegyvena nuo 2007 metų spalio mėnesio. Taip pat nurodė, kad yra visiškai nepagrįstas ieškovės kaltinimas neištikimybe, kadangi yra priešingai – ne jis, o ieškovė santuokos metu buvo jam neištikima. Buvo atvejų, kai grįžęs į namus, žmoną užklupdavo su meilužiu, tais atvejais yra nesusivaldęs ir ranka keletą kartų trinktelėjęs žmonai į veidą bei galbūt kitas kūno vietas. Kiti eksperto nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti todėl, kad sutuoktinė priešinosi, spardėsi, o jis gindamasis ją laikė. Nurodė, jog jis neturėjo kitos moters ir nesusilaukė jokio kito vaiko, teigė, kad turi vienintelį vaiką – dukterį Milantę. Teigia, kad būtent ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, ir ne jai, o jam padaryta ir daroma didelė neturtinė žala, kurią sudaro didesnė suma, nei nurodoma ieškovės ieškinyje. Taip pat nurodė, kad tiek dukrai, tiek žmonai padėdavo materialiai, materialiai taip pat padėdavo jo mama B. V.. Su dukra bendrauja dažnai, bet to maža. Mano, kad vaikas turi gyventi su abiem tėvais. Yra įsitikinęs, kad dukra gali gyventi kartu su juo, todėl prieštaravo ieškovės norui nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ja. Teigė, jog pinigus dukters išlaikymui duodavo nuolat, paskutiniu metu iš ieškovės ėmė raštelius, kuriuose nurodyta, jog vaiko išlaikymui duodavo po 350 Lt kiekvieną mėnesį. Atsakovas nurodė, kad santuokos metu buvo įgytas butas, žemės sklypas ir du automobiliai. Tačiau šis turtas įgytas ne tik jo ir ieškovės lėšomis, bet ir jo motina B. V. lėšomis. Buto pirkimui 36 000 Lt padovanojo B. V., už butą buvo sumokėti 62 800 Lt, t. y. daugiau kaip pusė buto vertės sudaro jo motinos dovanoti pinigai. Ši pinigų suma negali būti dalijama ir negali būti įskaičiuota į kompensacijos dydį. Taip pat atsakovas nurodė, jog žemės sklypą nupirko už pinigus, kuriuos jam paskolino kreditorė motina B. V., ieškovė prie žemės sklypo pirkimo neprisidėjo jokia pinigų suma. Manė, kad negalima kompensacija už žemės sklypą. Todėl santuokoje įgytą turtą atsakovas prašė padalinti sekančiu būdu: pripažinti jo asmenine nuosavybe 57/100 dalis 140 000 Lt vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), likusią dalį 43/100 prašė priteisti jam, o ieškovei iš jo priteisti iš 43/100 dalies ieškovei priklausančios ½ dalį – 30 100 Lt piniginę kompensaciją. Taip pat prašė asmeninės nuosavybės teise priteisti jam 111 262 Lt vertės automobilį „Audi A6 Avant“, o ieškovei priteisti 5 350 Lt vertės automobilį „Audi 80“ bei sutiko, kad iš jo būtų priteista ieškovei 2 958 Lt piniginė kompensacija už automobilių vertės skirtumą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo B. V. pareiškė savarankiškus reikalavimus ir nurodė, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui dovanojo sūnui – atsakovui D. V. 36 000 Lt, 2005-02-15 bei 2005-07-04 paskolino sūnui D. V. atitinkamai 39 600 Lt ir 23 000 Lt žemės sklypo nupirkimui bei būtinų inžinierinių įrenginių, kurie reikalingi vandens, energijos tiekimui, nuotekų šalinimui ir pan., minėtame žemės sklype, paskolų grąžinimo termino nenurodė, bet susitarė, kad sūnus grąžins paskolą jai pareikalavus. Kadangi jos sūnus su sutuoktine skiriasi ir dalinasi turtą, piniginių lėšų santaupų šalys neturi, trečiasis asmuo prašė priteisti jai natūra žemės sklypą, kurio vertė atitinka jos paskolintą pinigų sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-06-09 sprendimu ieškinį, priešieškinį ir trečiojo asmens ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuoką tarp E. V. ir D. V., sudarytą ir 1995-07-15 įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 604, nutraukė, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokos metu turėtą pavardę, „V“. Teismas pažymėjo, kad pareiškusi ieškinį šalis privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jie vienas kitam buvo neištikimi. Iš ieškovės, atsakovo paaiškinimų, bylos medžiagos, teismas nustatė, kad šeimoje dažnai kildavo barniai, nesutarimai, atsakovas keletą kartų vartojo smurtą prieš ieškovę 2004 ir 2005 metais, ieškovė 2006 metų pabaigoje išvažiavo gyventi pas savo seserį. Įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, atsiradus nesutarimams, sutuoktiniai privalėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti iškilusias problemas, bet nė vienas to nepadarė, t. y. neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nė vienas sutuoktinis nebandė išsaugoti santuokos, todėl atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas netenkino ieškovės reikalavimo atlyginti 25 000 Lt neturtinę žalą.
Nepilnamečio vaiko M. V. gyvenamąją vietą teismas nustatė su motina, t. y. ieškove E. V.. Teismas nenustatė, kad Milantės gyvenimas su motina prieštarautų vaiko interesams, todėl atsižvelgęs į tai, kad Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė nurodė teismui, kad jokių nusiskundimų dėl ieškovės elgesio auklėjant, bendraujant su nepilnamečiu vaiku nėra gavę, kad apklausus šalių nepilnametę dukrą, ji išreiškė norą likti gyventi su motina bei į tai, kad atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių galimybę nustatyti Milantės gyvenamąją vietą su motina, teismas nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes, teismas priteisė iš D. V. išlaikymą nepilnametei dukrai M. V., gim. 2001-03-01, periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės.
Teismas bylos duomenimis nustatė, kad sutuoktiniai santuokoje bendrai įgijo turto už 206 612 Lt ir padalino santuokoje įgytą turtą sekančiu būdu ir tvarka: santuokos metu įgytą turtą – 140 000 Lt vertės dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priteisė asmeninės nuosavybės teise ieškovei. Iš ieškovės priteisė atsakovui 70 000 Lt kompensaciją ir 36 000 Lt piniginių lėšų sumą, t. y. atsakovo asmenines lėšas, panaudotas buto įsigijimui. Padalindamas nekilnojamąjį turtą natūra ir priteisdamas butą natūra ieškovei, teismas išimtinai atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir kad nepilnamečiui vaikui šalys privalo užtikrinti teisę į gyvenamąjį būstą. Atsakovas pateikė įrodymus, kad 2000-01-14 B. V. jam padovanojo 36 000 Lt, šias lėšas jis panaudojo perkant butą, todėl teismas laikė, kad trečiojo asmens dovana yra asmeninė atsakovo dovana, ir asmeninės lėšos, privalo būti grąžintos iš bendro sutuoktinių turto, kadangi piniginių lėšų dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad šios piniginės lėšos perduodamos bendrojon sutuoktinėn nuosavybėn, todėl nustatant piniginės kompensacijos dydį, priteisė atsakovui iš ieškovės už jai atitinkantį turtą natūra pusės buto vertės – 70 000 Lt ir atsakovui dovanotos piniginės lėšos – 36 000 Lt. Bendrai už natūra atitekusį butą priteisė iš ieškovės atsakovui 106 000 Lt kompensaciją.
1999 m. laidos, 11 262 Lt vertės automobilį „Audi A6, Avant“ priteisė asmeninės nuosavybės teise atsakovui, o už atsakovui atitekusį turtą natūra, priteisė ieškovei 27 631 Lt piniginę kompensaciją. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 1992 metų laidos automobilį „Audi 80“, o atsakovui iš ieškovės priteisė 2 675 Lt piniginę kompensaciją. Teismas vadovavosi atsakovo pateiktais įrodymais apie automobilių vertę, kadangi ieškovė, nurodydama, jog automobilių vertė yra mažesnė, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.
50 000 Lt vertės 0,1200 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) teismas priteisė atsakovui, o ieškovei priteisė iš atsakovo 25 000 Lt piniginę kompensaciją. Atsakovo bei trečiojo asmens argumentas, jog žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas įgijo pasiskolinęs pinigus iš B. V. teismas laikė nepagrįstus.
Teismas trečiajam asmeniui B. V. priteisė iš atsakovo 62 600 Lt negrąžintos paskolos. Bylos duomenimis nustatė, jog B. V. žemės sklypo pirkimui bei įvairių inžinierinių įrenginių įrengimui D. V. paskolino 62600 Lt. Teismas laikė, kad ši sutuoktinių prievolė yra dalinė, t. y. asmeninė atsakovo prievolė ir išieškojimas negali būti vykdomas iš bendro turto, todėl netenkino trečiojo asmens reikalavimo dėl skolos priteisimo priteisiant jai žemės sklypą natūra, kadangi žemės sklypas laikytinas jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo iš dalies panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-09 sprendimą, priimti naują sprendimą: pripažinti jam asmenines nuosavybe 57/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), likusią 43/100 buto dalį, kaip bendrąją nuosavybę padalinti po ½ dalį jam bei ieškovei, priteisiant jo naudai visą butą, o ieškovei priteisti iš jo 30 100 Lt piniginę kompensaciją. 0,1200 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prašo priteisti jam, nepriteisiant ieškovei kompensacijos, nes visas 62 600 Lt paskolos grąžinimas priteistas jam. Apeliantas nurodo, kad jo kaltės dėl santuokos iširimo nėra, jis dėjo pastangas išsaugoti šeimą, todėl teismas nepagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat apeliantas teigia, kad teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai priteisė iš jo išlaikymą nepilnametės dukros išlaikymui po 400 Lt, nes jo mėnesinis atlyginimas yra 686 Lt, todėl jis sutinka mokėti tik po 300 Lt kas mėnesį dukros išlaikymui. Apeliantas pažymi, kad teismas neteisingai bei nesąžiningai padalijo turtą ir nurodo, kad jo motina B. V. buto pirkimui padovanojo jam 62 800 Lt, todėl jam priklauso asmeninės nuosavybės teisė į 57/100 buto dalį, o likusi 43/100 buto dalis turi būti dalinama pusiau. Nurodo, kad teismas nemotyvavo ir nepagrindė, kodėl visas butas natūra pritesiamas ieškovei, o jam priteisiama 108 675 Lt kompensacija. Apeliantas teigia, kad atlyginus paskolą, jam liktų tik 13 521,14 Lt, o tai yra ženkliai mažiau negu ieškovei tenkanti turto dalis. Taip pat apeliantas nurodo, kad priteisus iš jo 62 600 Lt skolą B. V., kuri buvo panaudota žemės sklypo pirkimui, jam turėjo būti ir priteistas 0,1200 ha žemės sklypas. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas, nurodydamas automobilio „Audi A6 Avant“ vertę, padarė techninę klaidą, nes automobilio vertė yra 11 262 Lt, o ne 111 262 Lt.
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-09 sprendimą, nustatant, kad išlaikymas dukrai po 400 Lt pritesiamas nuo 2008-06-06, sumažinti iš jos priteistą 106 000 Lt kompensaciją atsakovui iki 40 000 Lt bei padidinti iš atsakovo jai priteistą 27 631 Lt kompensaciją iki 30 631 Lt. Nurodo, kad atsakovo iki bylos teiktas 300–350 Lt išlaikymas dukrai yra per mažas, todėl teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 400 Lt kas mėnesį dukros išlaikymui. Tačiau apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė išlaikymo priteisimo momentą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes įstatymas numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, todėl išlaikymas turėjo būti priteistas nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Dėl turto padalijimo apeliantė pažymi, kad teismas teisingai nustatė, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise jai ir atsakovui priklauso butas, žemės sklypas, du automobiliai ir apeliantė neprieštarauja turto padalijimo principui, tačiau nurodo, kad nesutinka su priteistų piniginių kompensacijų dydžiu. Nurodo, kad iš jos iš viso priteista atsakovui 108 675 Lt kompensacija, o jai turto priteista už 145 350 Lt, todėl išmokėjus kompensaciją jai lieka turto už 36 675 Lt. Apeliantė teigia, kad butą padalinus lygiomis dalimis, atsakovas su jam priteista 70 000 Lt kompensacija atgavo ir pusę padovanotų pinigų, todėl iš jos atsakovui turi būti priteista ne 36 000 Lt kompensacija, o 18 000 Lt. Be to, teismas viršijo pareikštus reikalavimus, nes atsakovas neprašė jam priteisti kompensacijos, jis prašė pripažinti dalį buto jo asmenine nuosavybe, o toks reikalavimas buvo atmestas. Teismas, priteisdamas butą natūra atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, turėjo apsvarstyti nukrypimą nuo lygių dalių dalinamame turte, nes šiai dienai butas tekainuoja 115 000 Lt, žemės sklypas 74 200 Lt, todėl atsakovui priteista 70 000 Lt kompensacija yra aiškiai per didelė. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai laikė įrodytu faktu, kad atsakovui motinos dovanoti pinigai buvo panaudoti jų bendro turto įsigijimui, nes ji apie pinigų dovanojimo sutartį nieko nežinojo ir buvo įsitikinusi, kad butas buvo pirktas iš jų santuokinių lėšų. Be to, pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad butas nupirktas lygiomis dalimis ir už butą su atsakovu sumokėjo taip pat lygiomis dalimis. Dėl kompensacijos už automobilį apeliantė nurodo, kad teismas per klaidą kompensaciją paskaičiavo ne nuo atsakovui tenkančio automobilio vertės – 11 262 Lt – o nuo jai tekusio automobilio vertės, todėl ištaisius klaidą jai priteista 27 631 Lt kompensacija turi būti padidinta iki 30 631 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir tenkinti jo apeliacinį skundą.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir tenkinti jos apeliacinį skundą.
Daugiau atsiliepimų apeliacinius skundus nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl santuokos nutraukimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 1995-07-15 sudarė santuoką. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, tuo tarpu atsakovas pateikė priešieškinį, nurodydamas, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės.
Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad abu sutuoktiniai teigė, jog kitas sutuoktinis buvo jam neištikimas, tačiau nei vienas nepateikė tai patvirtinančių faktų, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šie šalių argumentai atmestini kaip neįrodyti. Iš šalių paaiškinimų bei byloje pateiktų duomenų matyti, kad sutuoktiniai konfliktuodavo atsakovas keletą kartų vartojo smurtą prieš ieškovę, ieškovė 2006 metų pabaigoje išvažiavo gyventi pas savo seserį, todėl darytina išvada, kad abi šalys neieškojo bendro sutarimo, nė vienas sutuoktinis nebandė išsaugoti santuokos t. y. atsakovas vartojo smurtą, ieškovė išėjo gyventi pas seserį, todėl teisėjų kolegija sutinka, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniams 2003-03-01 gimė duktė Milantė. Ieškovė prašė dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja bei priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, atsakovas priešieškiniu prašė dukros Milantės gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Teismas nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatė su motina – ieškove E. V. – ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės.
Atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą, sutiko su dukters gyvenamosios vietos nustatytu su jos motina, tačiau nesutiko su priteisto išlaikymo dydžiu. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 800 Lt. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Bylos duomenis nustatyta, kad ieškovės mėnesinės pajamos yra apie 700 Lt, atsakovo – apie 600-700 Lt, todėl darytina išvada, kad abu tėvai turi lygias galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad jis gali mokėti tik po 300 Lt atmestini. Be to, pažymėtina, kad paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja augant vaikams, todėl 400 Lt išlaikymo dydis atitinka sąžiningumo, protingumo, teisingumo principams bei atitinka formuojama teismų praktiką.
Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė išlaikymo priteisimo momentą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes įstatymas numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, todėl išlaikymas turėjo būti priteistas nuo bylos iškėlimo teisme dienos. CK 3.200 straipsnis numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, todėl kolegija sutinka ieškovės apeliacinio skundu motyvais ir konstatuoja, kad išlaikymas nepilnametei dukrai po 400 Lt kas mėnesį priteistinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2008-06-06.
Dėl santuokinio turto padalijimo.
Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK 3.116?3.129 straipsniai. Turto padalijimo klausimai sprendžiami visų pirma vadovaujantis CK 3.118 straipsnio reikalavimais. CK 3.118 straipsnis numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas. Šiuo atveju iš bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktos UAB „Aidila“ nekilnojamojo turto vertės išvados nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) vertė yra 140 000 Lt. Šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė naujas turto vertinimo ataskaitas. Iš ieškovės pateiktos ataskaitos nustatyta, kad buto rinkos vertė 2011-03-08 yra 128 000 Lt, o iš atsakovo pateiktos turto vertinimo pažymos nustatyta, kad buto vertė 2011-03-16 yra 150 000 Lt. Iš šių šalių pateiktų ataskaitų matyti, kad tuo pačiu laikotarpiu skirtingų turto vertintojų buto vertė skiriasi 22 000 Lt. Šalys neprašė skirti ekspertizės realiai buto vertei nustatyti, todėl šie šalių pateikti nauji vertinimai atmestini ir remtinasi duomenimis, kurie buvo nustatyti pirmosios instancijos teisme, t. y. šalių pripažinta ekspertizės nustatyta buto kaina – 140 000 Lt. Atsakovas nurodė, kad minimo buto pirkimui jo motina B. V. dovanojo jam 36 000 Lt, todėl jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 57/100 buto dalis, o likusi 43/100 buto dalis turi būti dalinama pusiau. 2000-01-14 dovanojimo sutartis patvirtina, kad B. V. dovanojo ieškovui 36 000 Lt buto pirkimui, tačiau iš 2000-01-18 buto pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad šalys butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirko lygiomis dalimis (t. 1, b. l. 64), todėl darytina išvada, kad turtas yra bendroji jungtine sutuoktinių nuosavybė ir atsakovas reikalavimas pripažinti 57/100 buto dalį jo asmenine nuosavybe nėra pagrindo (CK 3.87 str., CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Nustačius, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, konstatuotina, kad jis dalijamas lygiomis dalis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir kad nepilnamečiui vaikui šalys privalo užtikrinti teisę į gyvenamąjį būstą, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovei butas priteistinas natūra, o atsakovui priteistina kompensacija. Tačiau kolegija nesutinka su teismo priteistos kompensacijos dydžiu – 70 000 Lt ir 36 000 Lt, kadangi šios sumos dubliuojasi, t. y. į buto kainą įeina 36 000 Lt, todėl, įvertinus tai, kad buto rinkos vertė yra 140 000 Lt, atsakovui priteistina iš ieškovės 70 000 Lt kompensacija.
Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys būdami santuokoje įgijo 0,1200 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl anksčiau paminėtų aplinkybių dėl turto vertinimo laikytina, kad turto vertė laikytina ta, kuri buvo nustatyta pirmosios instancijos teisme – 50 000 Lt. Atsakovas pateikė į bylą paskolos raštelius, sudarytus su motina B. V., ir teigė, kad jam paskolintus 62 600 Lt jis panaudojo sklypo pirkimui bei tvarkymaui, todėl sklypas turi būti priteistas jam. Kaip jau buvo minėta po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Šiuo atveju skolos rašteliai nėra notariškai patvirtinti, duomenų, kad atsakovas asmeniškai įsigijo žemės sklypą nėra, todėl žemės sklypas dalintinas lygiomis dalimis atsakovui sklypą priteisiant natūra, o ieškovei iš atsakovo priteisiant 25 000 Lt kompensaciją.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys būdamos santuokoje taip pat įgijo 1999 m. laidos automobilį „Audi A6, Avant“ bei 1992 m. laidos automobilį „Audi 80“. Byloje buvo patiekti skirtingi automobilių vertinimai, tačiau apeliaciniuose skunduose šalys neginčija teismo nustatytų vertinimų, tik pažymi, kad skaičiuojant kompensacijos dydį bei nurodant automobilio„Audi A6, Avant“ kainą buvo padaryta aritmetinių klaidų. Kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su šiais apeliantų argumentais ir konstatuoja, kad atsakovui priteistinas 11 262 Lt vertės automobilis „Audi A6, Avant“, ieškovei priteistinas 5 350 Lt vertės automobilis „Audi 80“ iš atsakovo ieškovei priteisiant 2 956 Lt piniginę kompensaciją.
Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.): konstatuotina, kad priteistas iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį mokamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2008-06-06 iki dukters pilnametystės; konstatuotina, kad ieškovei priteisus butą natūra, iš ieškovės priteistina atsakovui 70 000 Lt kompensacija; konstatuotina, kad atsakovui priteisus žemės sklypą natūra, iš atsakovo priteistina ieškovei 25 000 Lt kompensacija; konstatuotina, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 2 956 Lt kompnesacija už atsakovui tenkantį didesnės vertės automobilį. Iš dalies pakeitus teismo sprendimą ir iš dalies tenkinus šalių apeliacinius skundus keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Kadangi tenkinta 79,93 proc. ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 79,93 proc. bylinėjimosi išlaidų – 4 224,30 Lt (1 000 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį, 4 285 Lt advokato atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme), bei 45 Lt žyminio mokesčio valstybei (231,06 Lt žyminio mokesčio atleisto paduodant ieškinį), likusi 186 Lt žyminio mokesčio dalis valstybei priteistina iš atsakovo. Kadangi tenkinta 65 proc. atsakovo reikalavimų, iš atsakovo valstybei priteistina 285 Lt žyminio mokesčio (4 384 Lt žyminis mokestis atidėtas už priešieškinį), likusi 4 099 Lt žyminio mokesčio dalis priteistina iš ieškovės. Analogiškai paskirstytinos ir išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo priteistina ieškovei 239,79 Lt žyminio mokesčio sumokėto paduodant apeliacinį skundą. Iš ieškovės priteistina 1 415 Lt žyminio mokesčio valstybei (1 770 Lt žyminis mokestis, atleistas paduodant apeliacinį skundą), likusi 355 Lt žyminio mokesčio dalis priteistina valstybei iš atsakovo. Kadangi tenkinta 65 proc. atsakovo reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 65 proc. bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme – 4 095 Lt (6 300 Lt žyminio mokesčio už apeliacinius skundus) bei 2 064 Lt žyminio mokesčio valstybei (5 896 Lt žyminio mokestis atidėtas už apeliacinį skundą), likusi 3 832 Lt žyminio mokesčio dalis priteistina iš ieškovės.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
„ieškinį, priešieškinį, trečiojo asmens ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Santuoką tarp E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą ir 1995-07-15 įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 604, nutraukti.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu turėtą pavardę, „V”.
Priteisti iš D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. V., gim. 2001-03-01, periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2008-06-06.
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. V. gyvenamąją vietą su motina, t. y. ieškove E. V..
Nustatyti, kad sutuoktiniai santuokoje įgijo turto bendrai už 206 612 Lt. sumą.
Santuokos metu įgytą turtą – 140 000 Lt vertės dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovei E. V.. Priteisti ieškovei E. V. 5 350 Lt vertės 1992 m. laidos automobilis „Audi 80“.
Iš ieškovės E. V. priteisti atsakovui D. V. 70 000 Lt kompensaciją.
50 000 Lt vertės 0, 200 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 11 262 Lt vertės 1999 m. laidos automobilį „Audi A6, Avant“ priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovui D. V., o už atsakovui atitekusį turtą natūra, priteisti ieškovei E. V. iš atsakovo D. V. 27 956 Lt piniginę kompensaciją.
Trečiajam asmeniui B. V. priteisti iš atsakovo D. V. 62 600 Lt negrąžintos paskolos.
Priteisti ieškovei E. V. iš atsakovo D. V. 4 224,30 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės E. V. 45 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš atsakovo D. V. 285 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Likusioje dalyje ieškinį, priešieškinį, trečiojo asmens ieškinį atmesti.“
Priteisti ieškovei E. V. iš atsakovo D. V. 239,79 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovui D. V. iš ieškovės E. V. 4 095 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės E. V. 5 247 Lt žyminio mokesčio valstybei apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo D. V. 2 419 Lt žyminio mokesčio valstybei iš apeliacinės instancijos teisme.