Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimas

2022-03-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-665-1156/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-28
Bylos Nr.
A20.-665-1156/2022
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00083-2022-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Donata Šimkutė (pirm.)
Pareiškėjas
Biudžetinė įstaiga Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centras
Kategorijos
Byla Nr. A20.-665-1156/2022
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00083-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 28 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė,sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) užsieniečių registracijos centro atstovui Rokui Rimkui,

užsieniečiui A. C., jo atstovui advokatui Laurynui Biekšai,vertėjai Ingridai Nasvytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) užsieniečių registracijos centro (toliau – (duomenys neskelbtini) URC) teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo persvarstymo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu prisistačiusiam A. C., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. (duomenys neskelbtini) URC teikime nurodoma, kad 2021 m. liepos 4 d. apie 17.40 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Jaškonių k. prieigose, apie 4,5 km nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos gilumą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai sulaikė tirs asmenis be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Tarp sulaikytų asmenų buvo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu A. C., gimusiu (duomenys neskelbtini) prisistatęs užsienietis. 2021 m. rugsėjo 13 d. užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, 2021 m. rugsėjo 29 d. jis buvo (duomenys neskelbtini) URC. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atmestas užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo. Nesutikdamas su priimti sprendimu užsienietis jį apskundė, tačiau Migracijos departamento 2-oji skundų komisija jo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 11 d. sprendimu atmetė užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento sprendimo panaikinimo. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendinti užsienietį nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi atmetė užsieniečio apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 11 d. sprendimą. Teikime pažymima, kad užsienietis atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirto valstybės sieną, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai, jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui, jis nėra prieglobsčio prašytojas, užsienietis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgiant į tai, neskyrus užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės ir neribojant jo judėjimo teisės, kiltų reali rizika nepasiekti tikslų – įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis neturi kelionės dokumento ir gali pasislėpti, siekiant išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl šiuo metu egzistuoja jo sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 5 dalies 2, 3, 4 punktuose, 114 straipsnio 5 dalyje, 140⁸ straipsnio 7 dalyje, 140¹⁹ straipsnio 2 dalyje, todėl prašo pakartotinai svarstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą ir pratęsti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teise judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. rugsėjo 28 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas užsieniečio išsiuntimas.

Žemesnės instancijos teismas

2. (duomenys neskelbtini) URC atstovas pašė teikimą tenkinti. Patikslino, kad užsienietis yra A. C., gimęs (duomenys neskelbtini) m.

3. Užsienietis teismo posėdyje prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad gyvenimo sąlygos jo tenkina, nori turėti galimybę laisvai judėti, būti naudingas visuomenei.

4. Užsieniečio atstovas prašė palaiko savo kliento poziciją Pabrėžė, kad Įstatymo 114 straipsnio 6 dalis įpareigoja sulaikymo pagrindus peržiūrėti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, todėl nesutinka su teikime nurodytu alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo terminu, prašo jį trumpinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

6. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

7. Nagrinėjamo byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 4 d. apie 17.40 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje sulaikyta trijų asmens grupė. Tarp sulaikytų asmenų buvo ir (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu A. C., gimusiu (duomenys neskelbtini) prisistatęs asmuo, kuris su savimi neturėjo asmens tapatybės patvirtinančių dokumentų ir dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje.

8. 2021 m. rugsėjo 13 d. užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždraudė užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat išsiuntimo vykdymą pavedė Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Nesutikdamas su priimtu sprendimu nesuteikti jam prieglobsčio, užsienietis pateikė skundą, kurį išnagrinėjusi Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1479-535/2022 atmetė užsieniečio skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. galutine ir neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1274-602/2022 užsieniečio apeliacinį skundą atmetė. Taigi, 2022 m. vasario 23 d. užsieniečio teisinis statusas pasikeitė ir jis nebėra prieglobsčio prašytojas.

9. (duomenys neskelbtini) URC 2021 m. gruodžio 29 d. teikimu kreipėsi į teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2022 m. sausio 5 d. sprendimu tenkino teikimą ir taikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. kovo 29 d., bet ne ilgiau, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę teismas įvertino visumą aplinkybių: jis yra prieglobsčio prašytojas, užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, neturi asmens dokumentų, gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, todėl yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti vengdama galimo sulaikymo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 1¹, 2 punktuose numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai. Visgi teismas sprendė, kad nesant duomenų, jog užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, atvykęs nebandė pasislėpti arba pabėgti iš Lietuvos Respublikos, teismas nutarė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad visuose procesiniuose dokumentuose, susijusiuose su prieglobsčio prašymo nagrinėjimu, užsienietis įvardijamas kaip (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis A. C., gimęs (duomenys neskelbtini), o sprendžiant alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimą kaip A. C., gimęs (duomenys neskelbtini) (skiriasi pavardės rašyba bei gimimo metai). Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo asmenybė nustatyta tik iš jo paties žodžių, vertintina, kad jis yra A. C., gimęs (duomenys neskelbtini)

11. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įleisti A. C. į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pažymėta, kad užsienietis neturi asmens tapatybės patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsienietės grąžinimo į užsienio valstybę klausimą nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad jis gali pasislėpti ir/arba bandyti išvykti į kitas Europos Sąjungos Bendrijos šalis. Su priimtu sprendimu užsienietis supažindintas 2022 m. vasario 10 d. Nors užsienietis kreipėsi į teismą dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 3 d. sprendimo dalies panaikinimo – prašė panaikinti sprendimo dalį dėl užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. kovo 18 d. sprendimu byloje Nr. A20.-393-617/2022 netenkino užsieniečio skundo, motyvuodami, kad užsieniečio atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant įvykdyti Migracijos departamento sprendimą, nes užsieniečio asmenybė nėra nustatyta, egzistuoja pagrindai, leidžiantys manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.

12. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, sprendžiant nagrinėjamą klausimą taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties X2 skyriaus nuostatos. Kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

13. Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

14. Įstatymo 140²¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją, straipsnio 2 dalyje nurodyta, jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

15. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui ir jam nebesant prieglobsčio prašytoju, Valstybės sienos apsaugos tarnyba vadovaudamasi Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalimi būtų priėmusi sprendimą apgyvendinti užsienietį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kad buvo nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės (teikime nurodyti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 punktai).

16. Įstatymo 140²¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.

17. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis neteisėtai, t. y. ne per pasienio kontrolės punktą, atvyko į Lietuvos Respubliką, kad jis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kad įsiteisėjus Migracijos departamento sprendimui nesuteikti prieglobsčio užsienietis nebėra laikomas prieglobsčio prašytoju, kad jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, kad jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 2, 3, 4 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai. Sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas), todėl paliktinas galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 118 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tęsti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte. Duomenų, kad užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos gali būti užtikrintas netaikant judėjimo laisvės suvaržymų, nėra. Atitinkamai tai reiškia, kad Įstatyme numatytų tikslų – įvykdyti Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, negalima pasiekti kitomis priemonėmis, todėl teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo tenkintinas, tačiau nustatytinas trumpesnis terminas, nei nurodyta teikime, t. y. trys mėnesiai, nes Įstatymo 114 straipsnio 6 dalis įpareigoja sulaikymo pagrindus peržiūrėti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 2, 3, 4 punktais, 114 straipsnio 6 dalimi, 117 straipsniu, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 140⁸ straipsnio 7 dalimi, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 140²¹ straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimą.

Tęsti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu prisistačiusiam A. C., gimusiam (duomenys neskelbtini) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kol bus įvykdytas užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. birželio 28 d.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Donata Šimkutė