Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-2356-450/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ecovita“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje AVG Abfall-Verwertungs-Gesellschaft mbH dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Teismas nustatęs, kad viešųjų pirkimų komisijos sprendimas priimtas pažeidus Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvias normas ir principus, CK 1.78 straipsnio 5 d,. pagrindu ex officio pripažino, kad 2008 m. sausio 8 d. Sutartis Nr. A/2007/126/ND/PA/LT, kurią perkančioji organizacija sudarė su laimėtoju, yra niekinė ir negalioja. Bendrosios restitucijos taisyklės (CK 1.80 str. 3 d.) nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją niekinio sandorio konstatavimo metu šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Šalims patvirtinus, kad sudaryta sutartis yra pilnai įvykdyta, todėl teismas restitucijos nagrinėjamu atveju netaikė.

Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog ieškinys turėjo būti netenkinamas ir tuo pagrindu, kad jį reiškia ne abu Konsorciumo dalyviai, o vienas iš jų, kadangi pagal Teisingumo teismo praktiką (2005-09-08 Sprendimas byloje C-129/04) teisę reikšti ieškinį ir prašyti žalos atlyginimo turi Konsorciumas, o ne pavienis jo dalyvis. Teismas nurodė, kad iš pateikto Sprendimo matyti, jog Teisingumo teismas išaiškino, kad 1992-06-18 Tarybos direktyva 92/50/EEB dėl viešo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, 1 straipsnis turi būti aiškinamas, kaip nedraudžiantis to, kad pagal nacionalinę teisę teisės subjekto statuso neturinčio konsorciumo, dalyvavusio procedūroje dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo sutartį tik visi kartu, o ne individualiai. Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia kreiptis į teismą su ieškiniu tiek vienam iš Jungtinės sutarties dalyvių, tiek ir pačiam Konsorciumui, o tai patvirtina ir teismų praktika: 2007-09-25 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas civ. byla Nr. 2A-408/2007. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje teismas 2009-07-14 nutartimi įtraukė jungtinės veiklos dalyvį AVG Abfall-Verwertungs-Gesellschaft mbH trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo dalį, kuria teismas 2008 m. sausio 8 d. pirkimo sutartį Nr. A/2007/126/ND/PA/LT, sudarytą tarp LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros, UAB „Toksika“ ir SAVA GmbH & Co, pripažino niekine ir negaliojančia, netaikant restitucijos ir priteisė ieškovui UAB „Ekovita“ iš atsakovo 474696,50Lt žalai atlyginti – panaikinti, o likusioje dalyje skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

2. Teismas ieškinį turėjo atmesti, nes jis buvo pareikštas praleidus ieškinio padavimo terminą (CK 1.131 str. 1 d.).

3. Teismas nustatydamas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas padarė esminių procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padaryta netinkamai nustačius ginčo ribas, pažeidus VPĮ 121-122 str. nuostatas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Ecovita“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą ieškovas grindžia šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

1. Teismas pagrįstai nenutraukė civilinės bylos iškeltos pagal ieškovo ieškinį, o teismo išvados yra teisėtos ir pagrįstos.

2. Ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Apeliantas nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike, kituose procesiniuose dokumentuose ar nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tokio prašymo nekėlė. Atitinkamai CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus.

3. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė ieškovo patirtą žalą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje sprendžiamas žalos atlyginimo pažeidus Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, klausimas.

Kaip buvo aukščiau minėta, apeliantas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, susijusiais su ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos pažeidimu (CPK 293 str. 2 d.), ieškinio senaties termino praleidimu (CK 1.131 str. 1 d.) pirmosios instancijos teismo padarytais procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimais nustatant civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, bei nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos

CPK 293 str. 2 d. nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.

Ginčas tarp šalių kilo vykdant viešąjį pirkimą, todėl šiam ginčui taikytinos VPĮ nuostatos. Pirkimo metu galiojusio VPĮ 120 str. 1 d. yra nustatyta, kad pretenzijos pateikimas yra privaloma ginčo nagrinėjimo stadija.

VPĮ 121 str. 1 d. nustato, kad pretenzija pateikiama perkančiajai organizacijai raštu per 5 d. nuo dienos, kurią tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisių pažeidimą.

Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad ieškovas pretenzijas atsakovui dėl VPĮ pažeidimų teikė 2007 12 07 (t. 1, b. l. 10, 2007 12 11 (t. 1, b. l. 206); 2007 12 13 (t. 1, b. l. 207). Taigi, konstatuoti, kad ieškovas nesilaikė pretenzinės tvarkos, nėra pagrindo. Pagal VPĮ 120 str., 121 str. perkančioji organizacija nagrinėja visas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Pirkimo sutartis buvo sudaryta 2008 01 08. Todėl ieškovo pretenzijos turėjo būti nagrinėjamos VPĮ nustatyta tvarka, o ne nurodant, kad jos gali būti nenagrinėjamos (t. 1, b. l. 11-12). Ieškovas nepasinaudojo įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų (VPĮ 122 str. 1 d.). Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, tai netrukdo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo (VPĮ 123 str.). Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad viešųjų pirkimų atveju perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama kiekvienam suinteresuotam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, kad su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškė savo valią, galinčią lemti teisinius padarinius (sprend. Stadt Halle ir RPL Lochan). VPĮ 123 str. redakcija galiojusi viešojo pirkimo metu, nustatė, kad jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas nevykdo šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba jas vykdo netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti šis įstatymas, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Pagal minėtos teisės normos prasmę žalos atlyginimui taikytinos bendrosios žalos atlyginimą reglamentuojančios teisės normos ir teismų praktika.

CK 1.125 str. nustatančio ieškinio senaties terminus, 8 d. nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas trijų metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo nepraleido įstatymo nustatyto trijų metų senaties termino.

Dėl apelianto nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų

pažeidimų bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos

Apeliantas kaip procesinės teisės normų pažeidimą nurodo, kad teismo sprendimas pagrįstas ne įrodymais, o prielaidomis (CPK 270 str. 4 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija negali sutikti su šiais apelianto argumentais. Pirmosios instancijos teismas atitinkamas išvadas padarė atsižvelgdamas į pateiktus į bylą įrodymus bei vadovaudamasis įstatymais, kas yra nurodyta ginčijamame teismo sprendime. Nėra pagrįsti ir apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo ribas.

Kaip jau buvo minėta, pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Žala kildinama iš atsakovo neteisėtų veiksmų vykdant viešąjį pirkimą, o konkrečiai: tiekėjas laimėjęs konkursą neatitiko kvalifikacinių reikalavimų (neturėjo atitinkamos licencijos) dėl ko turėjo būti jo pasiūlymas atmestas ir vykdant neskelbtinas derybas atsakovas faktiškai jų nevykdė, nesiderėjo su tiekėjais, o iš karto pasirinko laimėtoją.

Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovas Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbė atvirą konkursą ,,Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje: pesticidų sutvarkymas, užterštų teritorijų ir dirvožemio sutvarkymas, sandėlių išvalymas. Atvirame konkurse dalyvavo du tiekėjai: ieškovas ir SAVA GmbHgCO.KG. Atplėšus vokus ir patikrinus pasiūlymus abiejų tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti dėl bendros kainos neatitikimo pateiktų jos sudėtinių dalių sumos. Abu tiekėjai buvo pakviesti dalyvauti neskelbiamose derybose. Tiekėjams buvo nurodyta, kad neskelbiamose derybose kvalifikacija iš naujo nebus tikrinama. Derybose bus deramasi dėl finansinių pasiūlymo sąlygų pagerinimo, siekiant ekonomiškiausio rezultato.

Konkurso sąlygose (3 p. eil. Nr. 9) buvo nustatyta, kad ,,Tiekėjas turi pateikti LR teisės aktuose numatytos institucijos išduotą arba šalies, kurioje tiekėjas registruotas, kompetentingos valstybės institucijos išduotą kvalifikacijos dokumento kopiją ir priesaikos pažymą, patvirtintą įmonės vadovo, kuri suteikia teisę užsiimti šiai pirkimo sutarčiai vykdyti veikla. Tiekėjų atitikimas nurodytai sąlygai turėjo būti patikrintas atplėšus vokus, tikrinant pasiūlymus. Tačiau, kaip matyti iš pateiktų į bylą įrodymų, minėtai sąlygai perkančioji organizacija neskyrė reikiamo dėmesio. Į bylą yra pateiktas tiekėjui ,,SAVA Honderabfallverbrennungsanlagen GmbH“ išduotas dokumentas vokiškas pavad. ,,Liberwachungszertifikat“, lietuviškas vertimas priežiūros sertifikatas Nr. eg0119, kuris galiojo iki 2007 m. rugpjūčio 26 d. (t. 2, b. l. 186-187) Konkursas vyko, t. y. vokai su dalyvių pasiūlymais buvo atplėšti 2007 m. spalio 3 d. (T. 1, b. l. 39). Minėto priežiūros sertifikato galiojimas jau buvo pasibaigęs. Todėl vien dėl šios priežasties jis negalėjo būti laikomas tinkamu dokumentu, patvirtinančiu kvalifikacinius reikalavimus.

Byloje yra ir kitas dokumentas Nr. eg 0119 (T. 2, b. l. 188 vertimas T. 2, b. l. 212) angliškai pavadintas ,,Monitoring Certificate“, lietuviškas vertimas – kontrolės sertifikatas, išduotas SAVA GmbH &CO.KG. Šis dokumentas galiojo iki 2008 m. rugpjūčio 11 d. Šiame sertifikate nurodyta veikla saugojimas, apdorojimas, perdirbimas, tvarkymas, nurodytose priede. Kaip minėta, konkursas buvo skelbiamas pavojingų atliekų tvarkymui Lietuvoje. SAVA GmbH ECO.KG išduotame kontrolės sertifikate nėra nurodyta veikla pavojingų atliekų tvarkymas.

Pagal LR Atliekų tvarkymo įstatymo 12 str., įmonės, kurios surenka, saugo, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Licencijoje turi būti nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys bei šių atliekų tvarkymo būdai. Licencija gali būti išduodama tik tai įmonei, kuri pagal šio Įstatymo 6 str. reikalavimus yra gavusi leidimą, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka nustatytus pavojingų atliekų tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo kompanijoje. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijų išdavimo tvarką nustato ,,Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklės“ patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684.

Šiose taisyklėse yra nustatyta, kad neturint pavojingų atliekų tvarkymo licencijos, ši veikla yra draudžiama (5 p.). Įmonė, turinti licenciją pavojingų atliekų tvarkymo veiklai, gali vykdyti šią veiklą tik tose vietose ir įrenginiuose, kurių adresai nurodyti licencijoje (37 p.).

Į bylą pateikti SAVA GmbH &CO.KG sertifikatai neatitinka nurodytų reikalavimų ir negali būti prilyginami licencijoms pavojingų atliekų tvarkymo veiklai vykdyti Lietuvos Respublikoje. Tai patvirtina ir atsakovo steigėjas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2007 04 08 raštu Nr. (10-4) D8-3105 (T. 1, b. l. 14) bei Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija 2008 07 15 raštu Nr. VAAS (6.5)-10 (T. 1, b. l. 16).

Taigi, atsakovas, neatmesdamas tiekėjo pasiūlymo dėl neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimams nevykdė VPĮ 39 str. 2 d. 1 p. (Konkurso sąlygų 31. 9 p.). Tikrinti kvalifikacinius reikalavimus yra perkančiosios organizacijos pareiga. Ieškovas negalėjo žinoti ar kitas tiekėjas atitinka minimalius kvalifikacinius reikalavimus, jeigu to netikrina ir nenurodo perkančioji organizacija, todėl ir pretenzijos dėl to negalėjo reikšti. Toliau vykdant viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija nusprendė netikrinti minimalių kvalifikacinių reikalavimų, laikydama, kad abu tiekėjai juos atitinka. Tokiu būdu konkursą laimėjo tiekėjas, neatitinkantis minimalių kvalifikacinių reikalavimų, bet pasiūlęs mažesnę kainą, nes pasiūlymai buvo vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų.

Be nurodyto VPĮ 39 str. 2 d. p nuostatos nevykdymo, atsakovas nevykdė ir kitų VPĮ 57 str. ir 58 str. reikalavimų.

Byloje nėra pateikta jokių protokolų ar kitų įrodymų apie vykusias derybas. Faktiškai su tiekėjais nebuvo vykdomos jokios derybos. Konkurso laimėtoją atsakovas pasirinko tik pagal mažesnę kainą, neatsižvelgiant į tai, kad jis neatitiko minimalių kvalifikacinių reikalavimų.

Tiekėjams nustačiusi tam tikrus kokybinės atrankos kriterijus, nepaisant to, kad tiekėjo veikla, kuriai vykdyti yra būtini konkurso sąlygose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai, viešojo pirkimo sutartyje sudarytų labai nedidelę visos sutarties vertės dalį, perkančioji organizacija viešojo pirkimo laimėtoju turi išrinkti tą tiekėją, kuris visiškai atitinka jam keliamus kvalifikacinius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-185/2008). Atitinkamai net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose. Tik toks griežtas kvalifikacinių reikalavimų vertinimas gali užtikrinti VPĮ 3 str. įtvirtintų pagrindinių viešųjų pirkimų principų laikymąsi. Viešojo pirkimo procedūrų pažeidimai paprastai pažeidžia ne tik privačius, bet ir viešuosius interesus.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad perkančioji organizacija (atsakovas) netinkamai vykdė VPĮ bei kituose teisės aktuose nustatytas pareigas. Dėl netinkamo minėtų pareigų vykdymo ieškovas nebuvo pripažintas konkurso laimėtoju, nors iš abiejų konkurso dalyvių tik jis atitiko minimalius kvalifikacinius reikalavimus, ir atsakovui tinkamai vykdant VPĮ reikalavimus, ieškovas būtų likęs vieninteliu tiekėju, galinčiu laimėti konkursą.

Tai, kad ieškovo pasiūlyta kaina buvo didesnė, nereiškia, kad vykstant deryboms, nebūtų galimybės jos sumažinimui, bei ekonomiškiausio rezultato pasiekimui.

Perkančiąjai organizacijai nevykdant ar netinkamai vykdant VPĮ ar kituose teisės aktuose nustatytas pareigas, nukentėjusioji šalis įgyja teisę į žalos atlyginimą (VPĮ 123 str.). VPĮ V skyriuje yra įtvirtinta objektyvi perkančiųjų organizacijų atsakomybė prieš nukentėjusiuosius subjektus, todėl tiekėjams perkančiosios organizacijos kaltės įrodinėti nereikia. Tačiau tiekėjui yra pareiga įrodyti žalos faktą ir dydį.

Ieškovas kaip žalą nurodė jo negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Negautos pajamos yra lėšos, kurias realiai numatoma gauti, jeigu nebūtų pažeidimo. Tai asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu nebūtų pažeidimo ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turėtų būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 str.).

Ieškovas pateikė paskaičiavimus, kad tuo atveju, jeigu su juo būtų sudaryta pirkimo sutartis, jis būtų gavęs 949 393 Lt pelno. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovo teisę į žalos atlyginimą bei įvertindamas ieškovo ekonominę riziką dalyvaujant viešame konkurse, prašomą priteisti sumą sumažino per pusę ir priteisė ieškovui iš atsakovo 474 696,50 Lt žalos atlyginimo.

Atsakovo teigimu, nėra jokių įrodymų, kad ieškovas būtų laimėjęs viešąjį konkursą, kad su juo būtų sudaryta sutartis. Todėl laiko, kad jo negauto pelno suma nėra tikra ir konkreti, o tik tariama, todėl ji negali būti atlyginama.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turi teisę į žalos atlyginimą (VPĮ 123 str.). Jeigu perkančioji organizacija būtų tinkamai vykdžiausi VPĮ normų reikalavimus, ieškovas būtų likęs vienintelis dalyvis, kuris atitiko konkurso sąlygas ir turėjo objektyvią galimybę laimėti konkursą. Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo priteista suma. Nors pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CK 6.251 str. 2 d. sumažino priteistiną žalos dydį, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, toks sumažinimas nėra pakankamas. CK 6.251 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma suteikia teismui teisę savo nuožiūra sumažinti nuostolių dydį. Joje pateiktas tik pavyzdinis sąrašas kriterijų, į kuriuos atsižvelgiant atlygintinų nuostolių dydis gali būti sumažintas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo paminėtus kriterijus, o taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), laiko, kad pirmosios instancijos teismo priteista nuostolių suma atsakovui yra labai didelė ir dėl to jam galėtų atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių, todėl priteistina nuostolių suma mažintina iki 200 000 Lt.

Apelianto apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį atmesti, nes jis reiškiamas ne abiejų konsorciumo dalyvių, o tik vieno jų, nėra pagrįsti. Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia su ieškiniu kreiptis į teismą tiek vienam iš konsorciumo (jungtinės veiklos) dalyvių, tiek ir visiems dalyviams. To nedraudžia ir ES direktyvos.

Pirmosios instancijos teismas konstatavęs VPĮ imperatyvių normų pažeidimą, ex officio pripažino viešojo pirkimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir SAVA GmbH&CO.KG, niekine ir negaliojančia, tačiau jai esant įvykdytai netaikė restitucijos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad viešo pirkimo sutartis pilnai įvykdyta, kad reikalinga išsaugoti jos padarinius bei tai, kad ekonominiai interesai sprendžiant sutarties galiojimo klausimą laikytini viršenybę turinčia priežastimi, nes jos negaliojimas turėtų neproporcingų padarinių, o taip pat atsižvelgiant į Direktyvos 2007/66 2 d., laiko, kad nėra tikslinga ir būtina pripažinti minėtą sutartį niekine ir negaliojančia.

Esant nurodytoms aplinkybėms skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas panaikinant sprendimo dalį, kuria pripažinta niekine 2008 m. sausio 8 d. pirkimo sutartis, priteistą ieškovui iš atsakovo 474696,50 Lt sumą sumažinant iki 200 000 Lt, priteistą 8746,96 Lt žyminio mokesčio sumą sumažinant iki 5000 Lt, iš ieškovo atsakovui priteistą 1452 Lt atstovavimo išlaidų padidinant iki 2000 Lt. Atitinkamai priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria pripažinta niekine ir negaliojančia, netaikant restitucijos 2008 m. sausio 8 d. pirkimo sutartis Nr. A/2007/126/ND/P/Lt sudaryta tarp LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projekte valdymo agentūros uždarosios akcinės bendrovės ,,Toksima“ ir SAVA GmbH&Co panaikinti.

Priteistą ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Ecovita“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 474 696,50 Lt sumą žalai atlyginti, sumažinti iki 200 000 Lt, o priteistą 8746,96 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 5000 Lt (žyminio mokesčio išlaidos).

Priteistą iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ecovita“ atsakovui LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai 1452 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 2000 Lt (išlaidos advokato pagalbai apmokėti).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ecovita“ atsakovui LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.