- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-10
- Bylos Nr.
- 2-7-666/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00153-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- J. B.
- Advokatai
- Romanas Lupeika, Gintaras Petukauskas
- Kategorijos
- 29.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir teismo išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovas nurodė, kad R. B. ir J. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr., 0.4 ha ploto ir gyvenamasis namas, unikalus Nr., bei kiti statiniai, esantys adresu, Darbėnų mstl., Kretingos r., t. y. ieškovui priklauso 2700/4000 dalys žemės sklypo ir 68/100 gyvenamojo namo, o atsakovei - 1300/4000 dalys žemės sklypo, bei 32/100 dalys gyvenamojo namo.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2006-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-51-325/2006 patvirtino taikos sutartį, pagal kurią nustatė gyvenamojo namo bei žemės sklypo naudojimosi tvarką. Minėta sutartimi atsakovei paskirta naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-4 (17,90 m2), 1-6 (22,55 m2) ir 1-5 (13,55 m2). Viso atsakovei buvo paskirta naudotis 54 m2 arba 32/100 dalimis gyvenamojo namo. Atsakovei taip pat buvo paskirta naudotis 0,10 ha žemės sklypo plotu, plane pažymėtu N. 3. Atsakovė ir ieškovas bendrai naudosis 0,07 ha žemės sklypo plotu, plane pažymėtu Nr. 4. Likusi žemės sklypo dalis ir gyvenamojo namo dalis buvo paskirstyta naudotis R. B. ir L. B.. L. B. 2008-10-21 dovanojimo sutartimi ieškovui padovanojo priklausančią namo ir sklypo dalį.
Aiškina, kad ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę, prašydamas atidalinti gyvenamąjį namą bei žemės sklypą, siūlė nupirkti jai priklausančią pastato dalį, tačiau atsakovė nesutiko su tokiu pasiūlymu, teigė, jog nors ir norinti perleisti savo dalį, tačiau jos netenkina siūloma dalies pardavimo kaina, nes turto dalis yra vertingesnė, nors namas yra statytas dar 1900 metais, todėl reikalaujantis kapitalinio remonto. Ieškovas negali atlikti būtinų remonto darbų, nes reikalingas bendraturčio sutikimas. Atsakovė name negyvena, todėl nėra suinteresuota gyvenamojo namo būklės gerinimu. Atsakovė negyvendama name taip pat nemoka ir jokių mokesčių, pavyzdžiui už šildymą. Ieškovas namo dalį apšiltino savo lėšomis, sutvirtino namo dalies pamatus. Norint vykdyti būtinus statybos darbus tarp bendratučių nuolat kyla ginčai. Dėl šių priežasčių ieškovas negali laisvai valdyti jam priklausančios dalies.
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. To paties straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog bendraturčiams nesusitarus dėl atidalijimo būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli bendraturčiai gauna kompensaciją pinigais.
Atidalinti gyvenamąjį pastatą išmokant kompensaciją galima tik tuo atveju, jei neįmanoma atidalinti daikto be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Nurodo, kad atsakovės priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, patalpose pažymėtose indeksais 1-4, 1-5 ir 1-5 nėra sanitarinio mazgo, nėra įrengta apšildymo sistema, tik pradėjus bylą nagrinėti teisme, atsakovė įsivedė elektrą. Norint naudoti patalpas pagal paskirtį, tai yra jose gyventi, reikėtų įsirengti vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinius tinklus, sanitarinius mazgus (tualetą, vonią), atskirą šildymo sistemą. Be to, šiose patalpose nėra įrengta virtuvė, kas reiškia, jog gyventi šiose patalpose nėra įmanoma. Galimybė įsirengti visas šias komunikacijas techniškai yra, tačiau tai pareikalautų labai didelių sąnaudų, kurios aiškiai būtų didesnės nei šių patalpų vidutinė rinkos vertė. Mano, kad atidalijus patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-4, 1-5 ir 1-6 natūrą ir suformavus iš šių patalpų naują nekilnojamąjį daiktą - gyvenamąjį namą arba butą, šis naujai suformuotas nekilnojamasis daiktas negalės būti naudojamas pagal paskirtį, tai yra jame nebus galima gyventi. Atsižvelgiant į tai, gyvenamasis namas turėtų būti atidalijamas išmokant kompensaciją.
Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašo matyti, jog ieškovui tenka didesnioji dalis, tai yra 68/100 dalys gyvenamojo namo. Pagal teismų praktiką atidalijant paprastai priteisiama kompensacija iš didesnę daikto dalį valdančio bendraturčio. Todėl šiuo atveju atidalijant gyvenamąjį pastatą kompensacija už nekilnojamojo turto dalį yra priteistina iš ieškovo atsakovei. Atsakovė name negyvena, juo nesirūpina visiškai, neskiria lėšų namo bendrų konstrukcijų atnaujinimui. Atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vilniuje, todėl šiame gyvenamajame name ji lankosi retai. Ieškovui nėra žinoma, kokiu tikslu atsakovė siekia išsaugoti dalį gyvenamojo pastato kaip savo nuosavybę. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė gyvenamajame name negyvena, jame lankosi retai, todėl tinkamiausias būdas atidalinti gyvenamąjį namą būtų priteisiant atsakovei piniginę kompensaciją už jai tenkančią gyvenamojo namo dalį. Be to, atsakovei nesirūpinant savo nuosavybės dalimi kyla reali grėsmė pastatui sugriūti, nes 2011-02-23 Kretingos rajono savivaldybės administracijos statybos skyrius atliko statinio tech. priežiūros patikrinimą ir nustatė, kad ginčo gyvenamo namo pamatams ir stogui reikalingas kapitalinis remontas ( ieškovas savo lėšomis jau atliko būtimus skubius remonto darbus). Ieškovo nuomone, šiuo atveju piniginės kompensacijos atsakovei priteisimas negali būti vertinamas kaip esminis jos teisių pažeidimas. Siekiant tiksliai įvertinti vidutinę gyvenamojo namo rinkos vertę, ieškovo lėšomis buvo atliktas gyvenamojo namo įvertinimas ir sudaryta gyvenamojo namo įvertinimo ataskaita Nr. 30A0-1101-00, iš kurios matyti, jog vidutinė gyvenamojo namo rinkos vertė yra 59.000 Lt. Atsakovei tenkančios dalies vertė yra 18.880 Lt. Ieškovas sutinka sumokėti atsakovei didesnę kompensaciją už pastatus- 40000 Lt. Mano, kad tokia suma yra protinga, atitinkanti susiklosčiusią šiuo metu rinkos konjunktūrą ir nepažeis atsakovės interesų.
Kretingos rajono apylinkės teismo 2006-02-23 nutartyje buvo nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė bendrai naudosis žemės sklypo, plane pažymėtu Nr. 4, tai yra bendram naudojimui buvo paliktas kiemas, esantis prie gyvenamojo namo. Teismui atidalijus gyvenamąjį namą ir visam namui perėjus ieškovo asmeninėn nuosavybėn, netikslinga būtų palikti dalį kiemo bendrai naudotis ir atsakovei, todėl atsakovei taip pat priteistina piniginė kompensacija už jai tenkančią dalį iš bendrai naudojamo žemės sklypo ploto. Iš žemės sklypo plano matyti, jog atsakovei tenka 0,03 ha bendro naudojamo žemės sklypo ploto. Pagal pateiktą gyvenamojo namo įvertinimo ataskaitą, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 60.000,00 Lt. Už bendro naudojimo žemę iš ieškovo atsakovei priteistina 4.500 Lt kompensacija. Likusi žemės sklypo dalis atidalintina atsakovei priteisiant Kretingos rajono teismo 2006-02-23 nutartimi priskirtą naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėtą Nr. 3, o ieškovui priteisiant žemės sklypo dalis, plane pažymėtas Nr. 1 ir Nr. 2. Atsakovei taip pat priklauso 1/3 kitų kiemo statinių, tai yra šulinio ir tvoros. Kiemo statiniai įvertinti 200 Lt. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo teismo priteisti kitus kiemo statinius jam natūra, įpareigojant išmokėti atsakovei už jai priklausančių kiemo statinių dalį piniginę kompensaciją 66,66 Lt. Prašo teismą atidalinti bendraturčių R. B. ir J. B. turimas dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant R. B., natūra J. B. priklausančią 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ir priklausančią 1/3 dalį kitų kiemo statinių (šulinys, tvora), unikalus Nr. , esančių Darbėnų mstl., Kretingos r., priteisiant iš R. B. 40000 Lt piniginę kompensaciją J. B. naudai; Atidalinti bendro naudojimo žemės sklypą, unikalus, esantį T, Darbėnų mstl.. Kretingos r., natūra priteisiant R. B. žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksais Nr. 2 ir Nr. 3, bei bendro naudojimo žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu Nr. 4, o J. B. priteisiant žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu Nr. 3, o iš R. B. priteisti 4.566.66 Lt piniginę kompensaciją J. B. naudai už jai priklausančią 1/3 bendro naudojimo žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu Nr. 4. Viso atsakovei priteisti 44566.66 Lt. Prašo tenkinti ieškinį ir priteisti visas turėtas teismo išlaidas. Atsakovė nuo priešieškinio atsisakė.
Šalies argumentai
A. J. B. ir jos atstovas advokatas su ieškiniu nesutiko. Be to, šalis pateikė teismui rašytinį prašymą, kuriame nurodo, jog prašo byloje pareikštą priešieškinį palikti nenagrinėtą. Paaiškino, kad ieškovas savo ieškiniu siekia pažeisti atsakovės nuosavybės neliečiamumą, todėl toks ieškovo prašymas priteisti mano turto dalį ieškovui, priteisiant iš ieškovo atsakovei kompensaciją, prieštarauja J. B. interesams. Aiškina, kad šalys nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą bei namą ir kitus priklausinius įgijo atkūrus jiems, kaip įpėdiniams, nuosavybės teisę į mirusios mamos J. B. žemę ir namus. CK 5.70 straipsnis reglamentuoja, kad dalūs daiktai dalijami natūra. Taigi visa buvusio savininko žemė turi būti dalijama natūra į atskirus žemės sklypus, bei namas - į du butus kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Atsakovė kategoriškai prieštarauja kompensacijos gavimui, nes ši sodyba su pastatais yra jos tėviškė, todėl pinigine prasme yra neįkainuojama. Teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, turi atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovė į savo busto dalį įvedė elektrą, sudarė sutartį ir projektą dėl vandens įvado į būstą. Be to, J. B. užsakė pagaminti duris ir langus. J. B. nori ir sutinka prisidėti prie gyvenamojo namo pamatų sustiprinimo. 2011-02-23 Kretingos rajono savivaldybės administracijos statybos skyrius atliko statinio tech. priežiūros patikrinimą ir nustatė, kad ginčo gyvenamo namo pamatams reikalingas kapitalinis remontas. Minėto patikrinimo metu vyr. specialistė fiksavo atliktus pamatų remonto darbus atsakovei priklausančioje dalyje, todėl atsakovė vertina, kad minėtas patikrinimas patvirtina, jog galima ginčo namą padalinti natūra. Mano, kad kompensaciją teismas galėtų priteisti tik tada, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, tikslu padalinti daiktą, nepadarius jam neproporcingos žalos. Atidalijimo atveju priteisti kompensaciją galima prašančiajam atsidalinti, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją. Be sutikimo priteisti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui galima, jeigu jo dalis, palyginus su kitais bendraturčiais, žymiai mažesnė ir jo dalies dydis neleidžia racionaliai tos dalies atskirti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi. Konkrečiu atveju yra visos galimybės padalinti gyvenamą namą į du atskirus butus be žalos namo paskirčiai. Atsakovė ir jos atstovas aiškina, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas dar ir dėl to, kad ieškovas ieškinyje prašo priteisti atsakovei kompensaciją už namo pirmą aukštą, bet nieko nekalba apie tai, jog ginčo gyvenamasis namas yra su palėpe ( 86.55 kv.m.) ir rūsiu ( 21.02 kv.m.). Pastogė ir rūsys nėra įregistruoti kaip nuosavybės teisės objektai, nėra atidalinti, nėra šiose patalpose nustatyta naudojimosi tvarka. Dėl šių priežasčių byloje ieškovo pateikta gyvenamojo namo įvertinimo ataskaita neatitinka realios turto vertės. Prašo nepripažinti turto vertinimo įmonės „Matininkai“ 2011-01-27 parengtos gyvenamojo namo įvertinimo ataskaitos įrodymu šioje byloje ir vertinant, kad šis įrodymas suklastotas, prašo apie įrodymų suklastojimą pranešti prokurorui CPK 184 str. 2d. pagrindu. Šalis mano, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir pateikė teismui nepagrįstą ieškinį, todėl prašo taikyti CPK 95 str. ir skirti ieškovui baudą už nepagrįstą ieškinį. Prašo atmesti ieškinį ir priteisti turėtas teismo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinys paliktinas nenagrinėtas.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Tuo atveju, kai atidalijamas vienas bendraturtis, o kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti, šie ir toliau būna likusios daikto bendrosios dalinės nuosavybės savininkai. Atidalijimu gali pasibaigti ir bendroji jungtinė nuosavybė (CK 4.90 straipsnis).
Teismas pažymi, kad visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (CK 1.5, 1.137 straipsniai). Remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, kad bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl naudojimo tvarkos nustatymo. Tai reiškia, kad nustatant naudojimosi tvarką negali būti ginami tik vieno ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu naudojimosi tvarką prašantis nustatyti bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise.
Aiškinant CK 4.80 straipsnio 2 dalies normą, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kompensacija už dalį bendrojoje nuosavybėje nesant bendraturčio sutikimo, galima tik išimtiniais atvejais, kai išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, nepadarius daiktui neproporcingos žalos. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais ir teismų praktikos nuostatomis, darytina išvada, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, priteisti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui be šio sutikimo galima, jeigu jo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, negalimą ja realiai naudotis, o atidalijamo savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus, bei faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Atsižvelgiant į teismų praktiką, išskirtinos kelios pagrindinės sąlygos, norint atidalinti daiktą vienam iš bendratučių priteisiant piniginę kompensaciją. Teismų praktikoje išimtinė galimybė priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo pripažįstama pagrįsta, kai yra šios sąlygos: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) kompensacija dažniausiai priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; c) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas.
Teismas neturi pagrindo manyti, kad ieškovas R. B. siekia patenkinti tik savo poreikius. Sprendžiant civilinę bylą teisme, teismas turi pagrindo manyti, kad atsakovė tyčia, nevykdydama susitarimo sudaryti taikos sutartį, piktnaudžiavo savo teisėmis, o atsakovės aiškinimas, jog ieškovas, pateikdamas ieškinį teismui, piktnaudžiavo savo teisėmis yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atmestinas atsakovės atstovo prašymas nepripažinti turto vertinimo įmonės „Matininkai“ 2011-01-27 parengtos gyvenamojo namo įvertinimo ataskaitos įrodymu šioje byloje ir vertinant, kad šis įrodymas suklastotas, prašant apie įrodymų suklastojimą pranešti prokurorui CPK 184 str. 2d. pagrindu, nes minėtas turto įvertinimas atliktas vadovaujantis tuo metu galiojančiomis turto vertinimo metodikomis ir teismas neturi duomenų, kad buvo suklastoti kokie tai įrodymai.
Nustatyta, kad R. B. ir J. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr., 0.4 ha ploto ir gyvenamasis namas, unikalus Nr., bei kiti statiniai, esantys adresu T, Darbėnų mstl., Kretingos r., t. y. ieškovui priklauso 2700/4000 dalys žemės sklypo ir 68/100 gyvenamojo namo, o atsakovei - 1300/4000 dalys žemės sklypo, bei 32/100 dalys gyvenamojo namo ( tom. 1., b.l. 25-42).
Kretingos rajono apylinkės teismas 2006-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-51-325/2006 patvirtino taikos sutartį, pagal kurią nustatytė gyvenamojo namo bei žemės sklypo naudojimosi tvarką. Minėta sutartimi atsakovei paskirta naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-4 (17,90 m2), 1-6 (22,55 m2) ir 1-5 (13,55 m2). Viso atsakovei buvo paskirta naudotis 54 m2 arba 32/100 dalimis gyvenamojo namo. Atsakovei taip pat buvo paskirta naudotis 0,10 ha žemės sklypo plotu, plane pažymėtu N. 3. Atsakovė ir ieškovas bendrai naudosis 0,07 ha žemės sklypo plotu, plane pažymėtu Nr. 4. Likusi žemės sklypo dalis ir gyvenamojo namo dalis buvo paskirstyta naudotis R. B. ir L. B. ( tom. 1., b.l. 35-36). L. B. 2008-10-21 dovanojimo sutartimi ieškovui padovanojo priklausančią namo ir sklypo dalį ( tom. 1., b.l. 40).
Korporacija “Matininkai” 2011-01-27 atliko gyvenamo namo, Darbėnų mstl., Kretingos rajone, įvertinimo ataskaitą Nr. 30A0-1101-00, iš kurios matyti, jog vidutinė gyvenamojo namo rinkos vertė yra 59.000 Lt. Viso turto vertė 120000 Lt ( tom.1., b.l. 8-44).
Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo aiškinimu, jog jis ne kartą kreipėsi į atsakovę, savo seserį, prašydamas atidalinti gyvenamąjį namą bei žemės sklypą, atlikti būtinus remonto darbus ( 2011-07-22 raštas, b.l. 68-69). Siūlė nupirkti jai priklausančią pastato dalį, tačiau atsakovė nesutiko su tokiu pasiūlymu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad gyvenamasis namas yra senas, statytas 1900 m. ir reikalaujantis didelio kapitalinio remonto. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė savo gyvenamo namo dalyje negyvena, todėl nėra suinteresuota gyvenamojo namo būklės gerinimu. Atsakovė negyvendama name taip pat nemoka jokių mokesčių, ir tik pradėjus bylą nagrinėti teisme, 2011-08-18 su „LESTO“ sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir įvedė į patalpas elektrą ( b.l. 97-105). Kitų komunikacijų ginčo patalpose nėra, o atsakovės pateiktos sutartys ir pasiūlymai dėl statybos darbų atlikimo ( b.l. 72-74), vandens ir buitinių nuotekų įvado( b.l. 76-96) bei langų ir durų pagaminimo ( b.l. 114), yra informacinio pobūdžio, nesukeliantys atsakovei pareigų ar įsipareigojimų. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas jam priklausančią namo dalį apšiltino savo lėšomis, sutvirtino namo dalies pamatus, ką patvirtina 2011-02-23 Kretingos rajono savivaldybės administracijos statybos skyriaus atlikto statinio tech. priežiūros patikrinimo aktas Nr. 3. Minėtu aktu statybos skyriaus vyr. specialistė J. B. fiksavo, jog dalis gyvenamojo namo yra kapitaliai suremontuota, pastoviai remontuojama, prižiūrima ( dalis, kurioje gyvena ieškovas R. B.). Dalis pastato, kuri priklauso J. B. yra nenaudojama pagal paskirtį, t.y. negyvenama, todėl neprižiūrima, neremontuojama. Dalis pastato konstrukcijų yra labai blogos techninės būklės ir jų naudojimas yra nesaugus. Pagrindinės pastato konstrukcijos- pamatai, sienos, stogas yra labai blogos techninės būklės ( nurodyti pažeidimai ir kt.). Specialistas, surašęs aktą, pateikė siūlymus ir reikalavimus ( b.l. 62-63). Kretingos rajono savivaldybės administracija 2011-03-04 raštu informavo R. B. ir J. B., kad pastatų savininkai įpareigotini iki 2011-07-01 informuoti dėl likusių senų gyvenamojo namo langų pakeitimo bei iki 2011-04-04 informuoti gyvenamo namo pamatų ir stogo rekonstrukcijos ( b.l. 64-65). Atsakovė J. B. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad ji negyvena ginčo patalpose, nuosavybėje lankosi tik vasarą ir jokių remontų darbų 2011 metais neatliko. Teismas vertina, kad 2011-02-23 aktas ir 2011-03-04 raštas duoda pagrindo manyti, jog atsakovė J. B., kaip dalies pastatų savininkė, su paveldėtu turtu elgėsi neatsakingai, o kitais atvejais ir aplaidžiai, nes, kaip buvo nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, kitoje pastatų dalyje gyvenantis brolis ( ieškovas) su šeima ( mažamečiais vaikais), gyvendami neremontuojamuose ir kapitalinio remonto reikalaujamuose pastatuose jaučiasi nesaugūs, o dėl blogos stogo konstrukcijos būklės statinyje gyvenantiems žmonėms, kyla grėsmė sveikatai ir gyvybei.
Teismas sutinka, kad atidalinti gyvenamąjį pastatą išmokant kompensaciją galima tik tuo atveju, jei neįmanoma atidalinti daikto be neproporcingos žalos jo paskirčiai.
Teismas vertina, kad atsakovė vengia atlikti būtinus pamatų, patalpų, stogo konstrukcijos, langų pakeitimo ir kitus būtinus rekonstrukcijos darbus ir dirbtinai sudaro ieškovui kliūtis tuos būtinus darbus atlikti. Iš gyvenamojo namo pirmojo aukšto plano matyti, jog patalpose pažymėtose indeksais 1-4, 1-5 ir 1-5, nėra sanitarinio mazgo, nėra įrengta apšildymo sistema. Norint naudoti patalpas pagal paskirtį, tai yra, jose gyventi, reiktų įsirengti vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinius tinklus, sanitarinius mazgus (tualetą, vonią), atskirą šildymo sistemą. Be to, šiose patalpose nėra įrengta virtuvė, todėl gyventi šiose patalpose nėra įmanoma be tam tikrų investicijų. Galimybė įsirengti visas šias komunikacijas techniškai yra, tačiau tai pareikalautų labai didelių sąnaudų, kurios aiškiai būtų didesnės nei šių patalpų vidutinė rinkos vertė. Kadangi atidalijus patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-4, 1-5 ir 1-6, natūrą ir suformavus iš šių patalpų naują nekilnojamąjį daiktą - gyvenamąjį namą arba butą, šis naujai suformuotas nekilnojamasis daiktas negalės būtų naudojamas pagal paskirtį, tai yra jame nebus galima gyventi, o įsirengti visas komunikacijas be neproporcingos žalos gyvenamojo namo paskirčiai yra neįmanoma, teismas mano, kad gyvenamasis namas turėtų būti atidalijamas išmokant kompensaciją. Teismas konstatuoja, kad ieškovas ir teismas išnaudojo visas galimybes bylą išspręsti taikiai ir išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, nes atsakovė nesutiko su ieškovo pasiūlymais, o J. B. daikto dalies paėmimas ir protingos piniginės kompensacijos išmokėjimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Teismas sprendžia, kad teismo sprendimas padalinti ginčo gyvenamą namą natūra ateityje sudarys prielaidas šalių ginčui dėl statybos ir rekonstrukcijos darbų, kitiems ginčams dėl disponavimu turtu, o protinga piniginė kompensacija konkrečiu atveju bus teisingas sprendimas.
Be to, kaip matyti iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašo ( b.l. 29-34), ieškovui tenka didesnioji dalis, tai yra 68/100 dalys gyvenamojo namo. Pagal teismų praktiką atidalijant turtą paprastai priteisiama kompensacija iš didesnę daikto dalį valdančio bendraturčio.
CPK 91 str., 93 str., 98 str. pagrindais ir tvarka iš atsakovės priteistina atsakovo naudai 703 Lt teismo išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį ( tom. 1., b.l. 7), 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263, 268, 296 str. 1d. 12p. , teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti pilnai, priešieškinį palikti nenagrinėtą.
Atidalinti bendraturčių R. B. ir J. B. turimas dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės ir
- priteisti R. B., natūra J. B. priklausančią 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ir priklausančią 1/3 dalį kitų kiemo statinių (šulinys, tvora), unikalus Nr., esančius, Darbėnų mstl., Kretingos r., priteisiant iš R. B. 40000 Lt piniginę kompensaciją J. B. naudai;
2. Atidalinti bendro naudojimo žemės sklypą, unikalus Nr., esantį T, Darbėnų mstl.. Kretingos r.,
- natūra priteisiant R. B. žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksais Nr. 2 ir Nr. 3, bei bendro naudojimo žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu Nr. 4, o J. B. priteisiant žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu Nr. 3, o iš R. B. priteisti 4.566.66 Lt piniginę kompensaciją J. B. naudai už jai priklausančią 1/3 bendro naudojimo žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu Nr. 4.
Viso atsakovei priteisti 44566.66 Lt.
Iš J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 703 Lt teismo išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį ( tom. 1., b.l. 7), 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per šį teismą.