Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei S. V. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

3. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

4. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad Valstybinė ligonių kasa iš Ispanijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas, patvirtinančias, jog Ispanijoje atsakovės sūnui E. K. buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšomis. Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2017-09-11) atsakovės sūnus nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl atsakovė neturėjo teisės pateikti ESDK Ispanijos sveikatos priežiūros įstaigai. Atsakovė, pateikusi sūnaus ESDK Ispanijos sveikatos priežiūros įstaigai, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu jos sūnus nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo privalomojo sveikatos draudimo biudžetui padaryta 193,40 Eur žala. Duomenų, kad atsakovė geranoriškai būtų atlyginusi žalą, byloje nepateikta.

5. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.280 straipsnio 1 dalis). Tarybos Reglamento Nr. 1408/71 ,,Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nuostatos numato, jog vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga (1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis). Lietuvos Respublikoje apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, laikinai vykstantiems į Europos Sąjungos Europos ekonominės erdvės šalis ir Šveicarijos Konfederaciją, Valstybinė ligonių kasa išduoda Europos sveikatos draudimo kortelę, kuri patvirtina apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens teisę į būtinas medicinos pagalbos paslaugas, apmokamas privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo, keitimo ir naikinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1K-244, 2, 3, 4 punktai). Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Privalomuoju sveikatos draudimu nedraustiems asmenims išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms nekompensuojamos (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnis, 9 straipsnis).

6. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos.

7. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, jog atsakovė neturėjo teisės Ispanijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikti jos sūnaus ESDK, kadangi sūnus nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, jo patirtos sveikatos priežiūros išlaidos neapmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Atsakovė, neturėdama teisės, pateikė sūnaus ESDK, o sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Tokiu būdu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą padariusio asmens kaltę ir padarytą žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnis, 8 straipsnis, 9 straipsnis, 17 straipsnis). Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Formaliai įvertinus pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistinas 193,40 Eur žalos atlyginimas.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, ieškinį tenkinus, iš atsakovės valstybei priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 3 d., 7 d., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai (j. a. k. 188783796) 193,40 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 40 ct) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (193,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-07-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio valstybei, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos:

„Vilniaus regiono apylinkės teisme 2019-08-01 priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-8010-723/2019 pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei S. V. dėl žalos atlyginimo, kuriuo ieškovo reikalavimai patenkinti visiškai. Atsakovei procesinių dokumentų gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyksta, todėl sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė S. V. informuojama, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel.(8 5) 275 4621.“.