Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, byloje teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus atstovei J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui R. P., trečiajam asmeniui M. G. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus bei ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-02-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1430-272/2020 nutraukė ieškovės ir atsakovo R. P. santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu. Santuokos nutraukimo data laikoma sprendimo įsiteisėjimo diena – 2020-03-24. Nuo santuokos nutraukimo praėjus keturiems mėnesiams, 2020-07-08 ieškovei gimė sūnus A. P.. Civilinės metrikacijos įstaiga ieškovės sūnaus tėvu įregistravo buvusį sutuoktinį Ričardą Petkevičių, nes nuo santuokos nutraukimo buvo praėję mažiau nei trys šimtai dienų. Tačiau, toks įrašas neatitinka tikrovės. Tikrasis Ado tėvas yra ne ieškovės buvęs sutuoktinis R. P., bet tretysis asmuo M. G.. Tikrasis vaiko tėvas faktiškai pripažįsta savo tėvystę. Tenkinus ieškinį, vaikas be tėvo neliks. Priešingai, vaikas žinos savo tikrąjį tėvą, kuris ir turės juo rūpintis ir išlaikyti.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus atstovė sutiko su ieškinio reikalavimais. Patvirtino Institucijos išvadoje nurodytas aplinkybes, jog Institucijos darbuotojams telefonu susisiekus su M. G., šis paaiškino, kad su vaiku bendrauja nuo pat gimimo ir juo pagal galimybes rūpinasi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog tėvystės nuginčijimas neprieštarautų vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apie ginčijamus duomenis, esančius vaiko gimimo liudijime ieškovė sužinojo 2020-08-05 Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriui padarius sūnaus gimimo įrašą, todėl teismas laiko, kad ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino tėvystės nuginčijimui.

Tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, teismas siekia, kad vaikas žinotų savo tikrąją kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 2 dalis). CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nustatyta tvarka leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. CK 3.150 str. 1 d. numatyta, kad nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui 2020-03-24nutraukus santuoką (2020-03-27santuokos nutraukimo įrašas Nr. 78) ir neparėjus įstatymo nustatytam 300 dienų terminui 2020-07-28 gimė sūnus A. P. (2020-08-05 gimimo įrašas Nr. 452), todėl vaiko tėvu buvo įregistruotas atsakovas R. P. (CK 3.140 str. 2 d.). Byloje ginčo dėl to, jog atsakovas nėra A. P. biologinis tėvas nėra.

Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus duotą išvadą byloje, kitus teismo posėdyje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas laiko įrodytu, kad ieškovas R. P. nėra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CPK 178, 185 straipsniai), todėl pareikštą ieškinį laiko pagrįstu ir tenkintinu (CK 3.148 straipsnis, 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CK 3.152 straipsnio 1 dalis).

Šios bylos reikalavimai kildinami iš šeimos teisinių santykių. Šeimos bylos įstatymo leidėjo yra išskirtos į atskirą kategoriją bylų dėl viešojo intereso egzistavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad CPK XIX skyriuje nustatytus ypatumus lemia valstybės ir visuomenės pripažįstama šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba, o šeimos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas iš esmės yra viešojo intereso gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-497/2002; 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. M. K., bylos Nr. 3K-3-7/2006). Byloje egzistuojant viešajam interesui, teismas privalo būti aktyvus ex officio. Teismo aktyvumas – tai jo teisė viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 367 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama nuginčyti tėvystę, nereiškė reikalavimo dėl tėvystės nustatymo. Tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai akcentuoja žmogaus teisę žinoti, kas yra jo tėvai. Teisiniai santykiai, susiję su tėvystės nustatymu, yra susiję su asmens statusu, todėl turi būti ginami prioritetiškai. Teismas, atsižvelgdamas atsakovo ir trečiojo asmens prašymą dėl tėvystės nustatymo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus išvadą, į byloje nustatytas aplinkybes, patvirtinančias M. G. tėvystę, siekdamas teisingos pusiausvyros tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, ir šeimos bei visuomenės interesų bei vadovaudamasis ekonomiškumo principu, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų tėvystės faktui nustatyti CK 3.148 straipsnio prasme, todėl tuo pačiu sprendimu tretysis asmuo M. G. pripažintinas A. P. biologiniu tėvu (CK 3.146 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020-12-04 sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-3286-13481, visiškai atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovo R. P. priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis valstybei už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo (CPK 96 straipsnis).

Iš atsakovo taip pat valstybei priteistinos 8,55 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas bei panaikinti A. P. gimimo įraše Nr. 452, esančius duomenis, kad R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Pripažinti A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu M. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. P. 83,55 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei (įmokos kodas 5660).

Įsiteisėjusį sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.