Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, nebaustas administracine tvarka, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d., 124 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. kaltinamas tuo, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. 21 val. 46 min., Šakių r., kelio Pilviškiai – Šakiai – Jurbarkas 52,82 km būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, vairavo automobilį R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, važiavo 91 km/h greičiu ir viršijo leistiną važiavimo greitį 18 km/h (91 km/h ± 3 km/h – 70 km/h). Protokole nurodyta, kad šiais veiksmais K. J. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 1 d. ir 124 str. 2 d.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-01-25 nutarimu K. J. pripažino kaltu pagal ATPK 124 str. 2d. ir paskyrė jam 11 eurų baudą. Pagal ATPK 128 str.1d., bylą nutraukė, nesant K. J. veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Klaipėdos apygardos teismas 2016-03-23 nutartimi panaikino Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-01-25 nutarimą ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

K. J. kaltę pripažįsta iš dalies. Jis neneigė vairavęs automobilį ir Šakių rajone viršijęs leistiną važiavimo greitį, tačiau neigė, kad automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. Teigė, kad yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau nuo kūdikystės nuolat gyvena Rusijos Federacijoje, Sovetsko mieste, kur lankė darželį, baigė mokyklą. Šiuo metu studijuoja Kaliningrade. Tauragėje deklaravo gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini) į Lietuvą atvyksta aplankyti močiutės, brolio, susitikti su draugais. Per metus Lietuvoje būna mažiau nei 185 dienas. Tai įrodo duomenys jo pase. Dažniausiai atvyksta kelioms valandoms ir tą pačią dieną grįžta į Rusiją. Ne visada Lietuvos Respublikos sieną kerta automobiliu, dažnai eina pėsčiomis. Teisę vairuoti transporto priemones įgijo Rusijoje, policijos pareigūnams pateikė vairuotojo pažymėjimą.

Iš Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39U-45170626-15 nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. 21 val. 46 min. K. J. Š. r., kelio 137, Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas 52,82 km, vairavo automobilį R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 91 km/h greičiu ir viršijo leistiną važiavimo greitį 18 km/h (91 km/h ± 3 km/h – 70 km/h) (b. l. 3).

Byloje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. 21 val. 46 min., Šakių r., kelio Pilviškiai – Šakiai – Jurbarkas 52,82 km K. J. vairavo automobilį R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 91 km/h greičiu ir viršijo leistiną važiavimo greitį 18 km/h (91 km/h ± 3 km/h – 70 km/h). Šie K. J. veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 124 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą K. J. už pažeidimą pagal ATPK 124 str. 2 d., atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad kaltę pripažįsta, gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. J. administracine tvarka Lietuvoje nebaustas. Jam pagal ATPK 124 str. 2 d. skirtina minimali nuobauda – 11 Eur bauda.

Nors K. J. teismo posėdyje nurodė, kad 2016-01-25 Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimu paskirtą 11 Eur baudą sumokėjo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, o iš Valstybinės mokesčių inspekcijos įmokų paieškos duomenų nenustatyta, kad K. J. būtų paskirtą baudą sumokėjęs. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, K. J. baudos įskaitymas netaikytinas.

K. J. taip pat buvo kaltinamas įvykdęs pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 1 d, tai yra tuo, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. 21 val. 46 min., Šakių r., kelio Pilviškiai – Šakiai – Jurbarkas 52,82 km, vairavo automobilį R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje.

Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga bei įvertinęs įrodymus sprendžia, jog byloje nebuvo surinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad K. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 1 d.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 2 punkto 4 dalyje įtvirtinta, jog nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

K. J. teisme teigė, kad nors yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje, kur yra įgijęs ir teisę vairuoti. Byloje nėra šią versiją paneigiančių įrodymų. Priešingai, teismo surinkti įrodymai patvirtina, kad K. J. nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad K. J. gimė Lietuvoje, yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) , tačiau nuo kūdikystės nuolat gyvena Rusijoje, Sovetsko mieste, kur baigė mokyklą, šiuo metu studijuoja (b. l. 6-7, 12-13). Iš pateiktos vairuotojo pažymėjimo kopijos, nustatyta, kad K. J. vairuotojo pažymėjimas išduotas Rusijoje, jis atitinka 1968 m. Konvencijos numatytų kelių saugumo reikalavimus (b. l. 10-11, 14-16).

Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės pateikto išrašo apie K. J. Lietuvos Respublikos sienos kirtimą nustatyta, kad metų laikotarpyje iki pažeidimo, tai yra nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d. K. J. Lietuvos Respublikoje buvo tik 36 dienas (b. l. 38-67). Iš K. J. pateikto asmens paso nustatyta, kad jis laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-09-02 į Lietuvos Respubliką buvo atvykęs ir Lietuvoje buvo 46 dienas (b. l. 75-78). Atsižvelgiant į Pagėgių rinktinės rašte nurodytą aplinkybę, kad Europos Sąjungos valstybių piliečiai ir jų transporto priemonės tikrinami atsižvelgiant į rizikos profilius, t. y. tokie piliečiai per turimas duomenų bazes tikrinami tik tada, kai atitinka patvirtintus rizikos profilius arba kai pasienio kontrolės punktuose yra įvestos atitinkamos prevencinės priemonės, o kitais atvejais vizualiai tikrinami tik europiečių pateikiami kelionės dokumentai, neįtraukiant duomenų į VSATIS (b. l. 37), laikytina, kad tikslesni duomenys apie atvykimą į Lietuvą yra nurodyti K. J. asmens pase. Todėl darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-09-02 K. J. Lietuvoje gyveno viso 46 dienas, kas įrodo, kad jis nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, jo faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje ir Rusijos Federacijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galiojo Lietuvoje. Byloje įrodyta, kad K. J. 2015 m. rugsėjo 2 d. 21 val. 46 min., Šakių r., kelio Pilviškiai – Šakiai – Jurbarkas 52,82 km, vairavo automobilį R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, todėl byla dalyje nutrauktina, nesant K. J. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 str. 1 d. sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d., 1 p., 2 p., teismas

nutaria:

Pripažinti kaltu K. J., padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 2 d. ir jam paskirti 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą.

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje, nesant K. J. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 str. 1 d. sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 15053649230.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.