- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- AS-556-738-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- T. Ž., T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama:
1. Panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31)-TPB-124-10;
2. Priteisti iš atsakovų (solidariai) pareiškėjos naudai 500 000 litų neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, regreso teisę dėl priteistos žalos atlyginimo nukreipiant į valstybės pareigūną R. V.;
3. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidų atlyginimą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, regreso teisę nukreipiant į valstybės pareigūną R. V.;
4. Pripažinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus R. V. veiksmus neskiriant pareiškėjai advokato ATPK byloje kaip piktnaudžiavimą savo tarnybine padėtimi;
5. Už piktnaudžiavimą savo tarnybinėmis teisėmis, sąmoningą vilkinimą, atsisakymą atlikti savo pareigas, visišką neveikimą ir pareiškėjos teisių šiurkštų pažeidimą skirti Klaipėdos VGTPT direktoriui R. V. baudą įstatymo nustatyta tvarka.
Pareiškėja nurodė, kad 2010 m. birželio 14 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo buvusiam darbdaviui UAB „Simon Louwerse logistika“ bei padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Su prašymu pateikė visus reikalingus dokumentus, tame tarpe ir gyventojo metinę turto ir pajamų deklaraciją už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d., pateiktą tarnybai 2010 m. liepos 7 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau - ir Klaipėdos VGTPT) 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-124-10 atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Simon Louwerse logistika“. Pareiškėja nurodė, kad sprendimas, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes atsisakius teikti antrinę teisinę pagalbą užkirsta galimybė ginti jos pažeistas teises, užkirta galimybė iš garantinio fondo gauti net minimalų darbo užmokestį ir išeitinę pašalpą, kurios neišmokėjo buvęs darbdavys. Dėl atsakovo veiksmų vilkinant pateikto prašymo išnagrinėjimą ir atsisakant suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo pažeistos pareiškėjos konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, užkirsta teisė pasinaudoti Garantinio fondo išmokomis. Dėl patirto pažeminimo, streso, dvasinių ir emocinių sukrėtimų, pergyvenimų ir kt. neigiamų poveikių padaryta neturtinė žala ir ji padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais ir turi būti atlyginta.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą dalyje dėl pareikštų reikalavimų - pripažinti Klaipėdos VGTPT direktoriaus R. V. veiksmus neskirti pareiškėjai advokato ATPK byloje kaip piktnaudžiavimą savo tarnybine padėtim ir už piktnaudžiavimą savo tarnybinėmis teisėmis, sąmoningą vilkinimą, atsisakymą atlikti savo pareigas, visišką neveikimą ir jos teisių šiurkštų pažeidimą skirti Klaipėdos VGTPT direktoriui R. V. baudą įstatymo nustatyta tvarka, pripažino skundo motyvacijos dalimi ir atsisakė priimti bei nagrinėti kaip savarankiškus skundo reikalavimus. Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atsakovams dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-124 panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p., 4 d., 68 str., 105 str. 1 d.).
Teismas konstatavo, kad pareiškėja tarp visų skunde reiškiamų reikalavimų reiškia ir reikalavimus: pripažinti Klaipėdos VGTPT tarnybos direktoriaus R. V. veiksmus neskirti pareiškėjai advokato ATPK byloje kaip piktnaudžiavimą savo tarnybine padėtimi; už piktnaudžiavimą savo tarnybinėmis teisėmis, sąmoningą vilkinimą, atsisakymą atlikti savo pareigas, visišką neveikimą ir jos teisių šiurkštų pažeidimą skirti Klaipėdos VGTPT direktoriui R. V. baudą įstatymo nustatyta tvarka. Šie pareiškėjos skundo rezoliucinėje dalyje nurodomi reikalavimai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas negali būti pareikšti ir nagrinėjami kaip atskiri savarankiški skundo reikalavimai, kadangi neatitinka minėto įstatymo 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir pan. Nurodyti teiginiai gali būti pripažįstami pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-124-10 neteisėtumo ir jo panaikinimo motyvacijos dalimi ir vertintini ne atskirai, bet administracinės bylos pagal pareiškėjos skundą kontekste. Teismas pažymėjo, kad teismas, net ir nesant reikalavimo ex-officio, yra įpareigotas reaguoti jei yra nustatomos aplinkybės, numatytos ABTĮ 108 ar 109 straipsnyje, todėl teismas nustatęs, kad yra teisinės prielaidos imtis atitinkamų veiksmų dėl pareigūnų ar institucijų padarytų pažeidimų, jis pats atitinkamai į tai reaguos. Paminėtų argumentų pagrindu teismas padarė išvadą, jog minimi reikalavimai negali būti skundo dalykas, o dėl paminėtų aplinkybių vertinimo bus pasisakyta nagrinėjant ir sprendžiant skundo reikalavimus dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-124-10 teisėtumo. Dėl teisės taikymo šiuo klausimu yra pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr.: 2004-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-915-04, 2005-01-13 nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-8-2005). Todėl dėl aukščiau paminėtų aplinkybių ir vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas pareiškėjos skundo reikalavimus - pripažinti Klaipėdos VGTPT tarnybos direktoriaus R. V. veiksmus neskirti pareiškėjai advokato ATPK byloje kaip piktnaudžiavimą savo tarnybine padėtimi; už piktnaudžiavimą savo tarnybinėmis teisėmis, sąmoningą vilkinimą, atsisakymą atlikti savo pareigas, visišką neveikimą ir jos teisių šiurkštų pažeidimą skirti Klaipėdos VGTPT direktoriui R. V. baudą įstatymo nustatyta tvarka, atsisakė priimti nagrinėti kaip savarankiškus reikalavimus.
III.
Pareiškėja T. Ž. atskiruoju skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį iš dalies, kur yra atsisakyta priimti pareiškėjos reikalavimą pripažinti Klaipėdos VGTPT direktoriaus R. V. veiksmus neskirti jai advokatą bankroto byloje su UAB ,,Simon Louwerse logistika“ kaip piktnaudžiavimą savo tarnybine padėtim ir kt. argumentus; skundą tenkinti.
Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, kad nei Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Vyriausybės, Civilinio proceso kodekso 51 straipsnio 4 dalies pagrindais, nei LR teisingumo ministerija nesidomi, neprisiima jokios atsakomybės ir faktiškai sudaro visas sąlygas valstybės pinigų švaistymui ir korupcijai, pažeidinėja Konstituciją. Iš tokių nurodytų atsakovų yra būtinas atsiliepimų gavimas įstatymo nustatyta tvarka. Todėl jie teisėjo nutartimi pašalinti iš teismo proceso visiškai netesėtai, nepagrįstai, šališkai, apeinant įstatymą ir pažeidžiant jos teises. Pareiškėjos manymu, šioje byloje atsakovais turi būti traukiamos Lietuvos valstybė, teisme atstovaujama LR Vyriausybės, Klaipėdos VGTPT direktorius R. V. Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. V. kaip fiziniam asmeniui bus kildinamas reikalavimas atlyginti visą jo neteisėtais veiksmais Lietuvos valstybei padarytą žalą ir regreso teisė turi būti nukreipta būtent į minėtą pareigūną, iš kurio sąmoningų bei tyčinių veiksmų ir piktnaudžiavimo atsiranda visa žala. Taip pat bus kildinamas reikalavimas numatytas ABTĮ 109 straipsnio l dalyje, kur yra sakoma, jog jeigu nagrinėdamas administracinę bylą, teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Pašalinus R. V. iš proceso, teismas negalės veikti pagal įstatymą ir patraukti jį atsakomybėn. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 6 straipsnį Lietuvos Respublikos Vyriausybės funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje pasireiškė tuo, kad Vyriausybė nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos politiką ir atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Todėl trauktina atsakovu už nevykdomą politiką ir savo funkcijų toje srityje, taip pat kitų savo funkcijų neatlikimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atliekamos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje susideda iš to, kad ministerija tiesiogiai atsakinga už tos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos politikos įgyvendinimą, teikia LR Vyriausybei su valstybės garantuojama teisine pagalba susijusių teisės aktų projektus, tiesiogiai kontroliuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą, organizuoja ir atlieka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos stebėseną ir privalo atlikti kitas funkcijas. Taip pat Klaipėdos VGTPT steigėjas ir dalyvis yra LR teisingumo ministerija, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėja T. Ž. atskiruoju skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį iš dalies, kur yra atsisakyta priimti pareiškėjos reikalavimą pripažinti Klaipėdos VGTPT direktoriaus R. V. veiksmus neskirti jai advokatą bankroto byloje su UAB ,,Simon Louwerse logistika“ kaip piktnaudžiavimą savo tarnybine padėtimi.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. A14-261/2007, Administracinių teismų praktika Nr. 1 (11), 2007, psl. 206-213). Teismas gali nagrinėti tik tokias bylas, kuriose siekiama realiai apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, padarant konkretų poveikį atitinkamiems materialiniams teisiniams santykiams (panaikinant aktą, įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiant žalos atlyginimą ar pan.). Veiksmų neteisėtumo konstatavimas gali būti tik motyvas, pagrindžiantis teismo sprendimą, kuriuo nustatomi tam tikri patvarkymai dėl materialinių teisinių santykių (panaikinamas aktas, atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiamas žalos atlyginimas ar pan.). Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja negali kelti reikalavimo pripažinti Klaipėdos VGTPT direktoriaus R. V. veiksmus neskirti jai advokatą bankroto byloje su UAB ,,Simon Louwerse logistika“ kaip piktnaudžiavimą savo tarnybine padėtimi, kadangi tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant procesinį sprendimą.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjos aukščiau paminėtą skundo reikalavimą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Pažymėtina, kad ABTĮ 37 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje, todėl 2010 m. spalio 29 d. nutarties dalis dėl proceso šalių neužkirto galimybės tolesnei bylos eigai ir atskiruoju skundu nėra skundžiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.