- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- ATP-365-594/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. K. (toliau – D. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarimo D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarimu D. K. pripažintas kaltu už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 28 d., apie 20.44 val., Kaune, J. Grušo g., ties namu Nr. 8, vairuodamas transporto priemonę automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas ir kelio dangos būklę, nesugebėjo laiku sustoti ir atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį automobilį, nesustojęs ir nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Policijos pareigūnui pareikalavus, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, taip pat nepateikė apžiūrai savo apgadinto automobilio. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 127, 219.1.; 219.2. punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.. Už šių pažeidimų padarymą D. K. buvo paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1000 (vieno tūkstančio) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarimą – panaikinti jam paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ketveriems metams ir sumažinti paskirtą 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad eismo įvykį D. K. sukėlė dėl prasto matomumo, nes įvykio metu buvo tamsu, snigo ir pustė, o iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo ir streso. Pažymima, kad įvykio dieną apeliantas buvo išgėręs tik stiklinę alaus ir tai, pasak teisės pažeidėjo, įtakos analizuojamam eismo įvykiui neturėjo, be to, girtumas jam nustatytas nebuvo ir eismo įvykio metu. Su nukentėjusiąja jis susitaikė, pastaroji jam jokių pretenzijų neturi.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu skyrė per griežtą bausmę, nepilnai atsižvelgdamas tiek į eismo įvykio, tiek į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Jis kaltu dėl padaryto pažeidimo prisipažino visiškai, nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Dirba MB „Šiaurės vėjelis“ vairuotoju – ekspeditoriumi, dėl ko, teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina. Netekus jos, būtų pablogintos pastarojo sąlygos dirbti, užsidirbti pragyvenimui bei teikti pagalbą savo artimiesiems – seseriai, auginančiai penkis nepilnamečius vaikus. D. K. vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta 1000 eurų bauda, yra per didelė. Jo materialinė padėtis yra sunki, kitų pajamų, išskyrus darbo užmokestį, jis neturi, neturi ir nekilnojamojo turto.
Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad apylinkės teismo apeliantui paskirta administracinė nuobauda yra visiškai neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, kai už eismo įvykį, nesant jokių sunkių pasekmių, skiriama tokia didelė bauda ir papildomai atimama teisė vairuoti transporto priemones tokiam ilgam terminui. Tai, pasak apelianto, akivaizdžiai prieštarauja konstituciniam teisingumo ir teisinės valstybės principams, iškreipiant pačios teisės esmę ir teisingumo prasmę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į D. K. apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas prašo skundo netenkinti, kadangi pagrindo taikyti ATPK 30 ¹ str. nėra. Pažymima, kad D. K. praeityje jau 4 kartus yra buvęs baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
D. K. apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. K. buvo pripažintas kaltu pagal LR ATPK 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d.. Ginčo dėl šių pažeidimų nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl D. K. kaltės, neturi teisinio pagrindo. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas D. K. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, kad nagrinėjamu atveju paskirta administracinė nuobauda yra per griežta ir prašoma ją sumažinti LR ATPK 30¹ str. nuostatų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR ATPK 302¹¹ str.).
Analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas D. K. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgė į jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes bei apelianto asmenybę, įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą teisės pažeidimą, gailisi dėl jo padarymo (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį buvo skirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) ir paskyrė D. K. galutinę subendrintą administracinę nuobaudą LR ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose, t.y. 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Vertinant šiuos apylinkės teismo administracinės nuobaudos skyrimo D. K. atžvilgiu motyvus, pažymėtina, kad Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.
Tokią galimybę numato LR ATPK 30¹ str., kurio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 str. 2 d., taip pat į 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau, net ir esant tokiai galimybei, visgi akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimu siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu, todėl, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, visgi gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Šių duomenų kontekste aukštesnysis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, tokių aplinkybių neįžvelgia. Priešingai, remiantis byloje esančiu išrašu apie D. K. padarytus administracinius teisės pažeidimus matyti, kad, nepaisant to, jog vairuotojo pažymėjimas jam buvo išduotas tik 2014 m. liepos 24 d. (b. l. 20), tačiau iki to laiko apeliantas jau ne kartą buvo baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus, tame tarpe ir Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Ši aplinkybė, aukštesniojo teismo vertinimu, itin neigiamai charakterizuoja pažeidėją, atskleidžia jo atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles bei rodo jo polinkį į teisės pažeidimus. Šią išvadą sustiprina ir D. K. elgesys eismo įvykio vietoje. Remiantis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos L. S. parodymais, pajutusi smūgį į savo automobilio galinę dalį ir dešinę keleivio pusę, ji išlipo iš automobilio, pamatė į ją atsitrenkusį automobilį, kurio vairuotojas nerišliai kalbėjo, sakydamas, kad jis truputį pavažiuos ir jie pasikalbės, tačiau nuvažiavo. Teismo posėdžio metu pats D. K. pripažino, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes buvo neblaivus (b. l. 30).
Tokiu būdu, D. K. pateikiami argumentai dėl jo darbo pobūdžio bei materialinės padėties, vertinant juos teismų praktikos visumoje, nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę bei suponuojančiomis mažesnės nuobaudos skyrimą. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pažymint, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pavojingumą bei siekdamas apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, už šio pažeidimo padarymą įtvirtino itin griežtas administracines nuobaudas. Tokia įstatymo leidėjo pozicija leidžia pagrįstai spręsti, kad vien tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis.
Be to, dirbdamas darbą, kuriam atlikti būtina teisė vairuoti transporto priemones, D. K. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes sau ir savo šeimos nariams (seseriai, kuriai, pasak apelianto, jis teikia materialinę pagalbą). Tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sąlygotą galimo pažeidėjo neblaivumo, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams bei jų turtui. Esant tokioms aplinkybėms apelianto ir jo šeimos narių interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti apelianto naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai netaikė LR ATPK 30¹ str. nuostatų, paskirta administracinė nuobauda tiek už kiekvieną pažeidimą atskirai, tiek subendrinta nėra per griežta ar neadekvati padarytiems teisės pažeidimams, todėl keisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutarimą vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo - nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.