- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-12
- Bylos Nr.
- 2-600/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01461-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvydas Norkus, Donatas Šernas, Dalia Vasarienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Lukoil Baltija“
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Lukoil Baltija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, uždarosios akcinės bendrovės „Velidas“ bankroto byloje Nr. B2-5796-603/2011.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 15 d. nutartimi UAB „Velidas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Adminova“.
Šalies argumentai
BUAB „Velidas“ bankroto administratorius pateikė teismui prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patenkino bankroto administratoriaus prašymą, patvirtino BUAB „Velidas“ kreditorių sąrašą bei jų finansinius reikalavimus bendrai 724 560,42 Lt sumai.
Teismas nurodė, kad bankroto administratorius prašymas pagrįstas ir tenkintinas, nes pateiktus tvirtinti finansinius reikalavimus administratorius pripažįsta, todėl jie tvirtintini ĮBĮ 26 straipsnio pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Lukoil Baltija“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį - išbraukti iš trečios eilės kreditorių sąrašo G. L. su 439 138,36 Lt dydžio finansiniu reikalavimu bei iš administratoriaus ir G. L. išreikalauti dokumentų, kurių pagrindu buvo patvirtintas G. L. finansinis reikalavimas, originalus. Nurodo, kad pirmojo kreditorių susirinkimo, vykusio 2011 m. spalio 25 d. metu, UAB „Lukoil Baltija“ atstovas paprašė administratoriaus įgalioto asmens pateikti kreditoriaus G. L., kaip trečios eilės kreditoriaus, finansinio reikalavimo atsiradimo pagrindą patvirtinančius dokumentus. Apeliantas 2011 m. lapkričio 14 d. elektroniniu paštu iš administratoriaus gavo dokumentus – Didžiosios knygos bei atsiskaitymų su kreditoriais žiniaraščių nepatvirtintus išrašus. Susipažinus su bankroto byla paaiškėjo, kad nėra jokių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, kurių pagrindu buvo patvirtintas trečios eilės kreditoriaus G. L. 439 138,36 Lt dydžio finansinis reikalavimas. Iš administratoriaus gautų buhalterinės apskaitos dokumentų išrašų nėra aiškus bankrutuojančios įmonės finansinio įsipareigojimo G. L. atsiradimo pagrindas. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi patvirtintas G. L. finansinis reikalavimas šiuo metu yra pats didžiausias (58,25 proc.) ir turi lemiamą įtaką priimant sprendimus kreditorių susirinkimuose, todėl jo pagrįstumas turi atitikti visus įstatymo reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Velidas“ bankroto administratorius prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad iškėlus UAB „Velidas“ bankroto bylą, administratorius kreipėsi į direktoriaus pareigas ėjusį G. L. bei buhalterinę apskaitą iki bankroto bylos iškėlimo tvarkiusią firmą UAB „Balansita“ su reikalavimu pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus. Administratorius buvo informuotas, kad įmonės pirminiai dokumentai sudegė gaisro metu, todėl jam buvo pateikti buhalteriniai duomenys tik iš programos bei išlikę dokumentai: UAB „Velidas“ Sodros formos, darbo užmokesčio žiniaraščiai, VMI bei statistikos deklaracijos, finansinė atskaitomybė 2003 - 2010 m. Pagrindiniame buhalterinės apskaitos registre – Didžiojoje knygoje (2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. kovo 31 d. laikotarpio) yra visų buhalterinių sąskaitų už šį periodą duomenys. Sąskaitoje Nr. 2435 yra užfiksuota 424 748,36 Lt įmonės skola G. L., o analizuojant sąskaitą Nr. 2411 buvo išsiaiškinta, kad šioje sąskaitoje kredite yra apskaityta 14 390 Lt G. L. suma. Administratorius, remdamasis šiais buhalteriniais duomenimis, pateikė teismui tvirtinti G. L. 439 138,36 Lt finansinį reikalavimą. Be to, iš administratoriui pateiktos Didžiosios knygos visų sąskaitų apyvartos matyti, kad įmonės skola G. L. yra susidariusi nuo 2009 metų, didelė apyvarta šioje sąskaitoje per 2010 metus parodo, kad akcininkas G. L. intensyviai vykdė veiklą, darė investicijas į kavinės remontą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamos apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria patvirtintas trečios eilės kreditoriaus G. L. 439 138,36 Lt dydžio finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Todėl administratoriaus pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas nereiškia šių reikalavimų nenuginčijamumo. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, o gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus, arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankroto byloje gali būti pareiškiami nauji bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nėra jokių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriais remiantis būtų galima tvirtinti G. L. 439 138,36 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Atsiliepime į atskirąjį skundą bankrutuojančios įmonės administratorius teigia, kad neturi pagrindo abejoti dėl skolos G. L. atsiradimo bei jos dydžio, kad šis asmuo darė investicijas į kavinės remontą, o kadangi sudegė bendrovės dokumentai, kreditoriaus reikalavimas įvertintas remiantis buhalterinės apskaitos registro duomenimis.
ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kreditoriaus reikalavimo pareiškimo procedūra skirta tam, kad kreditorius, manantis, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti įsipareigojimus, pareikštų savo reikalavimą, nurodytų reikalavimo atsiradimo pagrindą ir pateiktų turimus reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, siekiant sudaryti galimybę tiek bankroto administratoriui, tiek teismui įvertinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą. Nagrinėjamos bylos medžiagoje nėra duomenų, kokiu faktiniu pagrindu pareikštas kreditoriaus reikalavimas. Nors atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorius nurodo, kad buvo daromos investicijos į kavinės remontą, tačiau jokių paaiškinimų ar kitų duomenų, kokio pobūdžio investicijos, kokiais laikotarpiais ir kaip jos buvo daromos byloje nėra. Dėl šios priežasties pagal bylos medžiagą neįmanoma nustatyti, kokio pobūdžio teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp kreditoriaus G. L. ir bankrutuojančios įmonės. Pažymėtina, kad nepaisant aplinkybės, jog kai kurie bankrutuojančios įmonės dokumentai sudegė, kreditoriaus reikalavimo teisę patvirtinantys dokumentai galėtų būti išlikę pas kreditorių, o šiuos dokumentus jis privalėtų pateikti kartu su savo reikalavimu, reiškiamu bankrutuojančiai įmonei. Jei tiesioginių kreditoriaus reikalavimo teisę pagrindžiančių įrodymų nėra arba jie yra prarasti, įstatymas nedraudžia kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, tame tarpe ir buhalterinės apskaitos registro duomenimis. Ar kreditoriaus reikalavimas pagrįstas, teismas turi nustatyti iš įrodymų visumos, įvertinęs tiek kreditoriaus nurodomas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, tiek atsakovo pateikiamas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus.
Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas patvirtino neginčijamą kreditoriaus G. L. reikalavimą, o aplinkybės, susijusios kreditoriaus reikalavimo pagrįstumu, nustatinėjamos nebuvo, apeliacinės instancijos teismas naikina Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus G. L. trečiosios eilės kreditoriaus reikalavimas 439 138,36 Lt sumai ir šio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą iš dalies patenkinti.
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus G. L. trečiosios eilės kreditoriaus reikalavimas 439 138,36 Lt sumai panaikinti ir šio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.