Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2013 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą- 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

2. 2019 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 5 metus, turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą - 934 Eur. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išklausyti programą apie alkoholio ir narkotinių medžiagų žalą žmogaus sveikatai;

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. 2020 m. balandžio 1 d. apie 23.15 val. ties (duomenys neskelbtini)pastatu, Kaune, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (konkrečiai - nustatytas 2,09 promilių mažiausiais neblaivumas;

be to, D. K. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad 2019 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, kurio jis turėjo laikytis iki 2024 m. gegužės 27 d., tyčia 2020 m. balandžio 1 d. apie 23.15 val. ties (duomenys neskelbtini)pastatu, Kaune, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

Motyvuojamoji dalis

2020 m. balandžio 2 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. K. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2020 m. balandžio 1 d. Kauno apskrities VPK KP Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje gautas Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio V. Š. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2020 m. balandžio 1 d. dirbant su vyr. patruliu V. K. adresu (duomenys neskelbtini), alkoholio kiekio matuokliu patikrinus automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo D. K., gim. (duomenys neskelbtini)m., blaivumą, pastarajam pirmu tikrinimu nustatytas 2,09 ‰ girtumas, antru tikrinimu nustatytas 2,33 ‰ girtumas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 1).

2020 m. balandžio 16 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus raštu Nr. 20-G-21047 dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo su priedais nustatyta, kad 2019 m. birželio 4 d. į probacijos tarnybos registrą įrašytas D. K., gim. (duomenys neskelbtini)m., 2019 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 5 metus uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga 2024 m. gegužės 27 d. D. K. 2019 m. birželio 14 d. supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. 2020 m. balandžio 2 d. gautas raštas iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus, kas D. K. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus duomenų apie tai, kad 2020 m. balandžio 1 d. apie 23.15 val. ties (duomenys neskelbtini) pastatu, Kaune, D. K., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,09 promilių mažiausias girtumas. 2020 m. balandžio 8 d. buvo gautas D. K. pasiaiškinimas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, kuriame jis teigia, kad labai gailisi, tačiau kodėl nevykdė teismo nuosprendžio įpareigojimų aiškiai įvardinti negali. Kadangi D. K. pažeidė teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, siūloma svarstyti klausimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje (b. l. 42).

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 1 d. apie 23.15 val. darbo metu patruliuodamas nustatytame maršrute pagal Kauno m. Centro PK užduotį radijo šaukiniu „K1885“, būdami prie tarnybinio policijos automobilio (duomenys neskelbtini)gatvėje, Kaune, kartu su Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu V. Š., išgirdo už kampo stiprų garsą, lyg būtų į kažką atsitrenkusi transporto priemonė. Todėl skubiai nuvažiavus į įtartino garso vietą, maždaug už 10 m., kur stovėjo, t.y., prie (duomenys neskelbtini) pastato, Kaune, pamatė ant šaligatvio užvažiavusį automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinis buferis buvo apgadintas, aplinkui mėtėsi kelios automobilio detalės, o automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjo apsvaigęs nuo alkoholio vyras, kaip vėliau paaiškėjo, D. K., gim. (duomenys neskelbtini)m. Šis tuo metu nesėkmingai bandė užvesti automobilį, sukdamas raktelį užvedimo spynelėje. Šalia pastarojo ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo, pastarojo sutuoktinė I. K., gim. (duomenys neskelbtini)m. Abu nenukentėjo. D. K. paaiškino, kad ant slidžios kelio dangos nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į gatvės bordiūrą, taip užvažiavęs ant šaligatvio ir apgadinęs automobilį. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, D. K. atsakė, kad neturi, kad yra praradęs, dar anksčiau šiam atimta teisė vairuoti dėl vairavimo išgėrus. Bendraujant su D. K. nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, D. K. kalbėjo nerišliai, o paklaustas, ar vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė, kad gėrė prieš 30 min., todėl alkotesteriu Alcotest 6810 ARYE-0405, patikros Nr. 1172892, D. K. pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,09 promilių girtumas, o palaukus 15 min. antru tikrinimu nustatytas 2,33 promilių girtumas. Apie neblaivų vairuotoją informavo Kauno apskr. VPK VTV OVS budintį specialistą (b. l. 49–50).

Liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 6 d. jai ryte pasakė ir paprašė kartu nuvykti į apklausą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK, Kęstučio g. 42, Kaune jos sūnus D. K. dėl to, kad 2020 m. balandžio 1 d. būdamas neblaivus pakliuvo į techninį eismo įvykį, nesuvaldęs jai priklausančio automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daugiau sūnus nieko nepasakojo, ji tik paklausė sūnaus ar yra dar nukentėjusių, kitų sūnaus sukeltoje avarijoje apgadintų transporto priemonių, tai sūnus tik atsakė, kad nėra. Todėl ji daugiau nieko apie tai papasakoti negali, nes nežino. Ji nežino nei su kuo sūnus važiavo automobilyje, nei kurioje vietoje padarė avariją, nei kiek buvo apsvaigęs, nei kur ir su kuo gėrė alkoholinius gėrimus prieš avariją. Automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, 1996 m. laidos, juodos spalvos ji pirko 2019 m. vasario mėn. savo vardu pagal skelbimą, tačiau pirko tam, kad duoti naudotis marčiai I. K., t. y., sūnaus sutuoktinei, nes sūnus su sutuoktine turi 2 metų amžiaus dukrytę, turinčią negalią. ir jiems automobilis yra labai reikalingas vežioti vaikui. 2019 m. balandžio mėn. viduryje ją taip pat kvietė į policiją dėl to, kad sūnus būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo prieš tai paminėtą jai priklausantį automobilį ir atsitrenkė į kitą automobilį, sukėlęs eismo įvykį ir dėl minėtos nusikalstamos veikos 2019 m. gegužės 5 d. Kauno apylinkės teismo sūnus buvo pripažintas kaltu bei sūnui buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės terminas bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemone 5 metams. Tą kartą automobilis buvo grąžintas jai. Pradžioje ji nedavė automobiliu naudotis marčiai, tačiau prireikę anūkę vežioti į mankštas, į kitą miestą pas daktarus, todėl ji nespėdama su darbais jų vežioti perdavė automobilį naudotis marčiai. Kad sūnus galėjo pasinaudoti jai priklausančiu automobiliu ir vėl sėstis už vairo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ji ne tik negalėjo pagalvoti, bet net įtarti. Sūnus vairavo jai priklausantį automobilį neturėdamas teisės ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio be jos žinios, todėl ji prašo grąžinti jai priklausantį automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, 1996 m. laidos, kurį grąžinus nei sūnui, nei pastarojo sutuoktinei neduotų (b. l. 60–61).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. K. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, pasitvirtino.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad D. K. 2019 m. balandžio 1 d., apie 23.15 val. Kaune, (duomenys neskelbtini)gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems ir neturintiems teisės vairuoti asmenims - neturėdamas teisės vairuoti motorinių transporto priemonių, kai ši teisė atimta nuo 2019 m. gegužės 27 d., vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Alkotesterio Alcotest 6810 ARYE-0405, patikros Nr. 1172892 parodymų kvitai ir 2020 m. balandžio 1 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad D. K. pirmu neblaivumo alkotesterio tikrinimu 23.21 val. nustatytas 2,09 promilių girtumas, antruoju - 23.37 val. nustatytas 2,33 promilių girtumas (b. l. 31–33).

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu. Vairavimo neblaiviam faktą patvirtina liudytojų parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Be to, kaltinamasis D. K. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas 5 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, kurio jis turėjo laikytis iki 2024 m. gegužės 27 d., 2020 m. balandžio 1 d., apie 23.15 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kauno mieste, (duomenys neskelbtini)g., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę– uždraudimą naudotis specialia teise, numatytą BK 68 straipsnyje.

Kaltinamasis D. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei jam uždrausta teisė vairuoti transporto priemones 5 metus. Ši BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė buvo taikyta iki 2024 m. gegužės 27 d. D. K., žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, ją pažeidė, tai yra 2020 m. balandžio 1 d., apie 23.15 val. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Nagrinėjamu atveju kaltinamajam inkriminuojamas vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar išvis, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. K. jau ne kartą vairavo automobilį neblaivus ir dėl to yra nuteistas, be to, už vairavimą neblaiviam praeityje (dar iki baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo) ne kartą baustas administracine tvarka. Kaltinamojo veika laikytina iki pavojinga ir piktybiška, nes kaltinamasis ne tik nesilaikė baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise, tai yra vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, bet dar ir būdamas neblaivus. Kaltinamajam buvo nustatytas 2,09 promilių girtumas, tai yra daugiau nei 5 kartus viršijantis leistiną normą, kas rodo itin didelį veikos pavojingumą ir kaltinamojo neatsakingumą.

Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal BK 243 straipsnį kvalifikuota teisingai, jis kaltas ir baustinas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad BK 243 straipsnyje numatytą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad D. K. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Praeityje D. K. 2 kartus teistas, vieną kartą už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Dabar nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu (b. l. 103–119), baustas administracine tvarka, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l. 123–125), dirba (b. l. 121), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 133), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 127).

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas bei BK 243 straipsnyje numatyta arešto bausmė, nes, kaip matyti iš duomenų apie kaltinamojo teistumus ir administracinius baustumus, bei į tai, kad nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, jis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, sistemingai daro įvairius teisės pažeidimus. Švelnesnėmis jam paskirtų bausmės rūšimis bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas artimas sankcijoje numatytam vidurkiui.

Vis tik, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo norą socializuotis, į tai, kad jis stengiasi pakeisti netinkamą savo gyvenimo būdą, dirba, augina neįgalų vaiką, vienintelis išlaiko šeimą, laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtinas, kaltinamajam paskiriant įpareigojimus: dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktai).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi kaltinamasis nusikalto neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu subendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės BK 68 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kraujyje nustatyto alkoholio kiekį, į tai, kad transporto priemonę neblaivus vairavo jau ne pirmą kartą, taip pat ir neturėdamas teisės vairuoti, vairuoti kelių eismo transporto priemones jam uždraudžiama 5 metus.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Kaltinamasis D. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą padarė vairuodamas automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso kaltinamojo mamai D. K. (b. l. 36), tai yra priklauso trečiajam asmeniui ir nenustatyta, kad perleisdamas turtą kaltininkui, turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018).

Kaltinamasis teisiamas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis bei už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Audi A4 Avant“, 1996 m. laidos, kaina be (duomenys neskelbtini) Eur (b. l. 37). Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, D. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos - 893 Eur išieškojimas bus proporcinga ir atitiks turto konfiskavimo tikslus.

Kaltinamajam D. K. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. I (duomenys neskelbtini) (b. l. 147) ir automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas aikštelėje, priklausančioje UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 25–28) grąžintini D. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, skirti 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimą, ir skirti galutinę bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir skirti galutinę bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant D. K. bausmės vykdymo atidėjimo metu:

- dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje;

- nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

- konfiskuoti iš D. K. automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą - 893 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt tris eurus).

Konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. I (duomenys neskelbtini) (b. l. 147) ir automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje, priklausančioje UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 25–28) grąžinti D. K..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.