- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- 2S-1340-619/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02867-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Salvador
- Ieškovas
- VšĮ sanatorijos „Belorus“
- Atsakovas
- AB „Swedbank“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Salvador, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės VšĮ sanatorijos „Belorus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės VšĮ sanatorijos „Belorus“ ieškinį atsakovei AB „Swedbank“ dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė VšĮ sanatorija „Belorus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais atsakovės AB „Swedbank“ veiksmus, uždraudžiant ieškovei disponuoti lėšomis, banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovę leisti ieškovei disponuoti be apribojimų visomis lėšomis, esančiomis šiose ieškovės banko sąskaitose ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovę AB „Swedbank“ leisti ieškovei disponuoti be apribojimų visomis lėšomis, esančiomis ieškovės VšĮ sanatorijos „Belorus“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. Nurodė, kad pareikštas ieškinys turi prevencinio ieškinio požymių, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės gali sutapti su ieškinio reikalavimu. Ieškovės vertinimu, atsakovės veiksmai, apribojant ieškovės teisę disponuoti savo lėšomis banko sąskaitose, daro didelę žalą ieškovei, ieškovės darbuotojams, ieškovės pacientams ir Druskininkų miesto gyventojams, laiko, jog egzistuoja viešasis interesas. Ieškovė paaiškino, kad 2020 m. sanatorijoje dirbo apie 400 žmonių, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė bus priversta juos visus atleisti, kas itin pablogintų ekonominę – socialinę Druskininkų, kur nedarbo lygis vienas didžiausių Lietuvoje, situaciją. Sanatorijoje kiekvienais metais gydosi apie 13000 pacientų, ieškovė specializuojasi vaikų gydyme, tačiau visi planuoti gydyti 6407 vaikai 2021 metais gydymo negaus, jeigu nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovei priklauso pastatas – bendrabutis, kuriame gyvena 32 šeimos, pastarosios neteks būsto, nes dėl atsakovės veiksmų ieškovė nutraukė veiklą, taigi nutrūks vandens, elektros, šilumos tiekimas į bendrabutį. Nors dėl atsakovės veiksmais padarytos žalos turės teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo, tačiau didžioji dalis paminėtos žalos visuomenei, sveikatai, žmonių teisėms negalės būti įvertinta pinigais ir atlyginta. Ieškovė nurodo, kad Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2006 2006-05-18 „Dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių“ ir Tarybos Sprendimo Nr. 2012/642/BUSP 2012-10-15 „Dėl ribojamųjų priemonių Baltarusijai“ numatytų sankcijų išimčių nepakanka užtikrinti ieškovės veiklos ir paslaugų teikimo tęstinumą, todėl ieškovė prašo taikyti didesnės apimties laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrintų veiklos tęstinumą tol, kol teismas įvertins banko veiksmų teisėtumą. Pažymi, kad šiuo metu nėra priimta jokių viešojo administravimo institucijų sprendimų dėl sankcijų taikymo ieškovei – sprendimas buvo priimtas išimtinai pačios atsakovės, jai pačiai aiškinant ir taikant Reglamento nuostatas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą, kuriuo prašo jį atmesti.
5. Nurodė, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja Europos Sąjungos (toliau – ir ES) Tarybos reglamentu nustatytoms tarptautinėms ekonominėms ir finansinėms sankcijoms. Paaiškino, kad Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybos vadovui V. V. S. taikomos ES tarptautinės sankcijos pagal 2006-05-18 Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 765/2006 bei 2016-02-25 Tarybos Įgyvendinimo Reglamentą (ES) 2016/276. Atsakovė nustatė, kad šis asmuo daro tokią kontroliuojančią įtaką ieškovės veiklai, kad disponavimas ieškovės sąskaita turi būti apribotas. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, gavusi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2020-12-31 raštą Nr. (21.2.19)3-6452 dėl išimties taikymo 2021-01-05 raštu leido atsakovei atlikti konkrečius mokėjimo nurodymus iš „Belorus“ sąskaitos ir AB „Swedbank“ juos atliko. Atsakovė pažymi, kad ieškovės pateiktas ieškinys negali būti laikomas prevenciniu, todėl negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kurios sutampa su ieškinio dalyku, nes tokiu atveju būtų išspręstas ginčas jo nepradėjus nagrinėti. Taip pat nurodo, kad preliminarus įrodymų vertinimas šioje byloje neleidžia daryti jokios pagrįstos išvados, kad gali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti pritaikytos. Teismui be pakankamo teisinio pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojus atsakovę leisti ieškovei be apribojimo disponuoti jo sąskaitoje esančiomis lėšomis, atsakovė gali patirti finansinių nuostolių, įskaitant ir baudų bei sankcijų pavidalu, dėl ES sankcijų pažeidimo, o atsakomybė už tokius neigiamus padarinius kiltų taip pat ir laikinąsias apsaugos priemones, pažeidžiančias ES sankcijas ir kitas ribojamąsias priemones, pritaikiusiai institucijai. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįsti, jog yra reali grėsmė galimai jam palankaus sprendimo įvykdymui procesine prasme, nes teismo sprendimas dėl pripažinimo ir įpareigojimo (ko ir prašoma šioje konkrečioje byloje) specialių teismo sprendimo vykdymo priemonių nereikalauja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovės VšĮ sanatorijos „Belorus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu.
8. Pažymėjo, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa su ieškovės pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais, šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė iš esmės siekia nedelsiant įvykdyti jai palankų sprendimą, nors pareikštų reikalavimų pagrįstumas dar nėra išnagrinėtas teisme. Teismo vertinimu, ieškovės reiškiamas ieškinys nėra prevencinis, nes ieškiniu ginčijamas atsakovės jau atliktų veiksmų, užblokuojant sąskaitas, teisėtumas ir pagrįstumas, ieškiniu nėra siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones iš esmės bus patenkinti ieškinio reikalavimai ir taip būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, ieškovei suteikiant nepagrįstą pranašumą byloje, todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės neatitinka CPK įtvirtintų tikslų. Pažymėjo, jog tokio pobūdžio ieškiniui (dėl pripažinimo) užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės nereikalingos, nes būsimo teismo sprendimo įvykdymas negali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės argumentai, susiję su žalos padarymu jam, jo darbuotojams ir Druskininkų miestui, nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes šiuo atveju atsakovė atliko ginčijamus veiksmus, vadovaudamasi ES 2006-05-18 Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 765/2006, 2016-02-25 Tarybos Įgyvendinimo Reglamentu (ES) 2016/276. Reglamentuose nurodytų priemonių tikslai įtvirtinti preambulėje leidžia spręsti, kad ieškovės prašomų priemonių pritaikymas neatitiktų proporcingumo principo. Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ir ieškinio atmetimo atveju būtų padaryta didesnė žala viešajam interesui, negu ieškinio patenkinimo atveju, kuomet laikinosios apsaugos priemonės netaikomos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė VšĮ sanatorija „Belorus“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį ir taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
11. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pagal ieškinio argumentaciją ir suformuluotus reikalavimus, atsakovės daromas pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir ieškinio reikalavimai yra iš dalies nukreipti į ateitį, todėl ieškinys turi prevencinio ieškinio požymių. Teismų praktikoje pripažįstama, jog prevencinio ieškinio atveju laikinosios apsaugos priemonės gali sutapti su ieškinio reikalavimu.
12. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovės veiksmais daroma žala ieškovei, jos darbuotojams ir pacientams milžiniška ir status quo atkūrimas pasibaigus procesui bus praktiškai neįmanomas. Teismo sprendimas, priimtas (įsiteisėjęs) po ieškovės veiklos sustabdymo taptų beprasmis, o tikėtina ir neįmanomas, jeigu veiklos sustabdymas lems ieškovės kaip juridinio asmens pabaigą. Todėl vienintelis būdas užtikrinti teisę į gynybą yra laikinųjų apsaugos priemonių, nukreiptų į status quo išsaugojimą, taikymas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai, Banko veiksmais daromos žalos nepripažino žala viešajam interesui. Apibendrinant ieškinyje išdėstytą informaciją darytina išvada, jog vien per pirmuosius atsakovės neteisėtų veiksmų metus neigiamos pasekmės kils mažiausiai 14 500 žmonių. Tokio dydžio žmonių grupės interesų pažeidimas neabejotinai sudaro viešojo intereso pažeidimą. Žala bus padaryta tiek ieškovės darbuotojams, tiek pacientams (vaikams), tiek ieškovės valdomo bendrabučio gyventojams. Vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, reikia atsižvelgti ir į galimas pažeistų teisių gynimo alternatyvas. Nors daugeliu atveju, asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, turi teisę į žalos atlyginimą, tačiau Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2006 numato specifinį reguliavimą, užkertantį kelią nuo neteisėto sankcijų įgyvendinimo nukentėjusiems asmenims reikalauti žalos atlyginimo. T.y. AB „Swedbank“ veiksmų neteisėtumas savaime nereikš banko atsakomybės prieš ieškovę ir kitus asmenis, kuriems netinkamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 pritaikymas padarys žalos. Apeliantės įsitikinimu, susidariusioje situacijoje būtinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir status quo užtikrinimas ginčo laikotarpiui, nes žalos atlyginimas ir status quo atkūrimas ex post yra neįmanomas tiek dėl žalos pobūdžio, tiek dėl Reglamente numatyto atsakomybės ribojimo. Nukrypdamas nuo teismų praktikos ir pažeisdamas pareigą motyvuoti teismo procesinį sprendimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo egzistuojant grėsmę pažeisti viešąjį interesą nenurodydamas jokių konkrečių viešojo intereso egzistavimo ir jo pažeidimo grėsmės įrodymų. Pažymi, jog šiai dienai nėra priimta jokių viešojo administravimo institucijų sprendimų dėl sankcijų taikymo ieškovei - sprendimas buvo priimtas išimtinai pačios atsakovės, jai pačiam aiškinant ir tiesiogiai taikant Reglamento nuostatas. Apeliantė pažymi, jog V. V. S. į Reglamento 1 priedą, kuris įtvirtiną, asmenų, kuriems taikomos sankcijos sąrašą, buvo įtrauktas dar nuo 2011 metų. Nei AB „Swedbank“, nei FNTT, nei Užsienio reikalų ministerija nuo 2011 metų nesiėmė jokių veiksmų prieš ieškovę. Tai rodo, kad viešasis interesas bet kokia kaina skubiai įšaldyti ieškovės turtą neegzistuoja.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė AB „Swedbank“ prašė jį atmesti.
14. Atsakovė pažymi, jog ieškovė atskirąjį skundą pateikė praleidusi terminą, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas. Atkreipė dėmesį, jog byloje esantys įrodymai ir faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovė pagrįstai taiko ribojamąsias priemones „Belorus“. Ieškovė neginčija, kad Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybos vadovui V. V. S., taikomos ES tarptautinės sankcijos pagal 2006-05-18 Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 765/2006. Atsakovė, būdama finansų įstaiga, privalo vykdyti ir vykdo LR Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą, bei kitus teisės aktus, susijusius su tarptautinių sankcijų įgyvendinimu. Atsižvelgdama į minėtame pranešime išdėstytus paaiškinimus atsakovė atliko teisinį tyrimą, kurio metu nustatė, kad sankcionuotas asmuo V. V. S. daro tokią kontroliuojančią įtaką „Belorus” veiklai, kad disponavimas „Belorus“ sąskaita turi būti apribotas. Atsakovė pažymi, jog ieškovė buvo informuota kad „Belorus“, vadovaudamasi LR Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 punktu, dėl išimčių pritaikymo (darbo užmokesčio bei mokesčių sumokėjimui) gali kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ką, kaip matyti iš vėliau įvykusių aplinkybių, „Belorus“ padarė ir tam tikros išimtys buvo pritaikytos. Šios aplinkybės patvirtina, kad už tarptautinių ekonominių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą atsakingos institucijos sutinka ir pritaria, kad turi būti apribotas disponavimas „Belorus“ sąskaitose esančiomis lėšomis.
15. Atsakovės vertinimu, ieškovės pareikštas ieškinys negali būti laikomas prevenciniu. Antrasis ieškinio reikalavimas tiesioginiai kildinamas iš pirmojo ieškinio reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti AB „Swedbank“, veiksmus neteisėtais. Dėl minėtos priežasties „Belorus“ ieškinio, įskaitant ir antrojo ieškinio reikalavimo, negalima laikyti prevenciniu ieškiniu ir/ar prevencinio ieškinio reikalavimu. Atsakovė pažymi, jog preliminarus įrodymų vertinimas šioje byloje neleidžia daryti jokios pagrįstos išvados, kad „Belorus“ palankus teismo sprendimas gali būti priimtas. Atkreipė dėmesį, jog ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti (uždrausti) savaime teisėtus veiksmus. Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas ypač apsunkintų AB „Swedbank“, kurios atžvilgiu ji būtų taikoma, padėtį, todėl „Belorus“, prašiusiai ją taikyti, tenka pareiga įrodyti, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė yra proporcinga. Šiuo atveju privalu atsižvelgti ir į tai, kad teismui be pakankamo teisinio pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, AB „Swedbank“, gali patirti finansinių nuostolių, įskaitant ir baudų bei sankcijų pavidalu, dėl ES sankcijų pažeidimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė prima facie neįrodė ieškinio pagrįstumo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje konkrečioje situacijoje iš esmės reikštų viso ginčo išsprendimą dar net nepradėjus jo nagrinėti ir, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas jas pritaikytų, „Belorus“ prarastų suinteresuotumą operatyviu teisminio ginčo išsprendimu. „Belorus“ atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su tariamais nuostoliais mažiausiai 14 500 asmenų yra ne tik neįrodytos, bet ir susijusios ne su „Belorus“, o kitų asmenų, kurių teisių ir teisėtų interesų „Belorus“ nėra įgaliota ginti, interesais. Atkreipė dėmesį, kad „Belorus“ atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog yra reali grėsmė galimai jai palankaus sprendimo įvykdymui procesine prasme, nes teismo sprendimas dėl pripažinimo (ko ir prašoma šioje konkrečioje byloje) specialių teismo sprendimo vykdymo priemonių nereikalauja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
17. Nagrinėjamoje apeliacinėje bylos sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas; turi būti nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo. Tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
19. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194-2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017).
20. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada. Pažymėtina, jog ieškovės ieškinio reikalavimas grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, pateikti nurodomas aplinkybes turintys patvirtinti įrodymai, ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, kuris numatytas įstatyme. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti prielaidą, jog reiškiamas reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pakankamas konstatuoti, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą ir egzistuoja pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
21. Kaip nurodyta anksčiau, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti vien tikėtino ieškinio pagrįstumo nepakanka, būtina nustatyti ir antrąją jų taikymo sąlygą – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones neįrodė, jog egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui, jeigu būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
22. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriame prašo pripažinti neteisėtais atsakovės AB „Swedbank“ veiksmus, uždraudžiant ieškovei disponuoti lėšomis banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovę leisti ieškovui disponuoti be apribojimų visomis lėšomis, esančiomis šiose ieškovės banko sąskaitose ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė iš esmės siekia tokio paties rezultato kaip ir antruoju ieškinio reikalavimu, t.y. – iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovę AB „Swedbank“ leisti ieškovei disponuoti be apribojimų visomis lėšomis, ieškovės VšĮ sanatorijos „Belorus“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
23. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t y. ieškinio dalyku. Pagal bendrą taisyklę, taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019). Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, prevencinio ieškinio padavimo atveju (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais.
24. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Tai vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovei atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Nagrinėjamu atveju ieškovės pagrindinis ieškinio reikalavimas yra atsakovės veiksmų, uždraudžiant ieškovei disponuoti lėšomis, pripažinimas neteisėtais. O antrasis ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę leisti disponuoti lėšomis, laikytinas išvestiniu, kuris galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju jei bylą išnagrinėjus iš esmės bus pripažintas pagrįstu ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais. Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog ieškovė nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, jog išnagrinėjus bylą iš esmės ir pripažinus atsakovės veiksmus neteisėtais, atsakovė vengs vykdyti tokį teismo sprendimą ir toliau tęs veiksmus, kurie teismo sprendimu bus pripažinti neteisėtais. Nagrinėjamu atveju apeliantė ieškinio reikalavimų sutapimą su prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtent grindžia aplinkybe, jog antrasis ieškinio reikalavimas turi prevencinio ieškinio požymių. Taigi, iš esmės pati ieškovė pripažįsta, jog jos pareikštas ieškinys nėra prevencinis, o tik turintis suformuluotą reikalavimą, kuris iš dalies nukreiptas į ateitį. Tačiau neatsižvelgiant į tai, atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog net ir esant pareikštam prevenciniam ieškiniui, atvejai kuomet taikomos laikinosios apsaugos priemonės sutampa su ieškinio reikalavimais yra išimtiniai, nes susiję su negalimumu jokiu kitu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009).
25. Prašydama taikyti ieškinio užtikrinimo priemones, ieškovė turėjo procesinę pareigą pagrįsti, kaip jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (įpareigoti atsakovę leisti be apribojimų naudotis sąskaitose esančiomis lėšomis) nepritaikymas galėtų apsunkinti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo, sprendimus dėl teisinių santykių modifikavimo ir sprendimus dėl priteisimo. Pagal teismo sprendimo priverstinio vykdymo būtinybės kriterijų skiriami priverstinai vykdytini ir nereikalingi priverstinio vykdymo teismo sprendimai. Vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti teisinių padarinių sukelia patys savaime be jokios specialios priverstinio jų vykdymo procedūros. Ieškovės ieškinys, kuriuo reikalaujama pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais laikytinas ieškiniu dėl pripažinimo, t.y. nereikalaujančiu specialios priverstinio vykdymo procedūros nereikalauja. Nagrinėjamu atveju apeliantė tokių aplinkybių neįrodinėjo, t.y. nepateikė objektyviai pagrįstų argumentų, kad patenkinus ieškinį ir pripažinus atsakovės veiksmus, uždraudžiant ieškovei disponuoti lėšomis neteisėtais, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.
26. Apeliantė savo prašymą iš esmės grindė ne grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o akcentavo viešojo intereso egzistavimą, status quo išsaugojimą ginčo laikotarpiu ir poreikį užkirsti atsakovės veiksmais galimai daromą žalą ieškovei, jos darbuotojams, pacientams.
27. Pažymėtina, jog spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas kiekvienu atveju taip pat turi įvertinti, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir nevaržo asmens teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, ar yra išlaikoma pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo ir kitos šalies teisių apsaugos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1714-302/2019). Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo (išlaikyti poziciją, esančią dabar), kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalaujamos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų, ir laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslų, ieškovė neįrodė, jog egzistuoja išimtinis poreikis jų taikymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą dėstoma pozicija, jog pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojus atsakovę leisti ieškovei be apribojimų naudotis visomis lėšomis, esančiomis sąskaitose šalių ginčas būtų išspręstas iš esmės ir sudarytų sąlygas bylos vilkinimui. Be to ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suteiktų jai nepagrįstą procesinį pranašumą, nes dar neišnagrinėjus bylos ieškovė jau būtų pasiekusi tikslą, kurio siekia reikšdama ieškinį, o atsakovei galimai grėstų sankcijos ir kitokie nuostoliai. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė yra ne tik informuota, bet ir yra pasinaudojusi galimybe kreiptis į tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą vykdančias institucijas dėl atitinkamų išimčių (leidimo atsiskaityti su darbuotojais, elektros ir komunalinių paslaugų teikėjais ir kt.) pritaikymo ir tokios išimtys buvo pritaikytos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog be laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja kitos teisinės priemonės, kurios šioje proceso stadijoje yra pakankamos ginčo situacijai bylos nagrinėjimo metu sureguliuoti, siekiant apsaugoti ieškovės akcentuojamą viešąjį interesą. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, jog dabartinė ginčo situacija yra kontroliuojama ir nereikalauja papildomo ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai esminės reikšmės klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi arba yra susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą sprendžia, jog ieškovė nagrinėjamu atveju, neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų visumos, nepagrindė išimtinio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo bei teiginių dėl galimai kilsiančios žalos laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.