- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-10
- Bylos Nr.
- e2S-1895-340/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08191-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Ieškovas
- J. T.
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui R. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, o taip pat pagal atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei J. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, tretieji asmenys (nepilnamečio vaiko laikinieji globėjai) R. T. ir E. T., išvadas byloje teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2023 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo R. M. prašymas dėl 2017 m. rugsėjo 27 d. teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-782-897/2017 išaiškinimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas R. M. prašyme nurodė, kad bylos nagrinėjimo proceso metu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi, 2017 m. liepos 10 d. nutartimi ir 2017 m. liepos 20 d. nutartimi.
3. Pareiškėjas teismo prašė išaiškinti, ar esant įsiteisėjusiai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarčiai civilinėje byloje, ankstesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2016 m. kovo 16 d., 2017 m. liepos 10 d., ir 2017 m. liepos 20 d.) yra negaliojančios.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. M. prašymo dėl 2017 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apylinkės teismo nutarties išaiškinimo.
5. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi buvo patvirtina taikos sutartis tarp šalių, kuri įsiteisėjo 2017 m. spalio 5 d. 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartyje nurodyta, kad nutarčiai įsiteisėjus panaikinamos šioje civilinėje byloje 2016-03-16 nutartimi, 2017-07-10 nutartimi, iš dalies pakeista 2017-07-20 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tai reiškia, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl nepilnamečio šalių vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei buvo panaikintos iki tol galioję visos laikinosios apsaugos priemonės.
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties pagal ieškovės J. T. ir atsakovo R. M. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarė nutraukti apeliacinį procesą pagal apeliantės (ieškovės) J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties. Apeliacinės instancijos teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartyje pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarčiai įsiteisėjus, neliko apeliacijos dalyko, t. y. skundžiama nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nebeteko prasmės nelikus ginčo tarp šalių. Esant įsiteisėjusiai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarčiai, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis ir panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, šios laikinosios priemonės nebegalioja. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė išaiškinti ne 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį dėl jos neaiškumo, bet išaiškinti teisinę situaciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)galiojimo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį.
7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį, sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas. Esant nurodytai aplinkybei, netaikytinas 278 straipsnyje numatytas teismo sprendimo išaiškinimo institutas, nes 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties turinys, rezoliucinė dalis yra aiškūs, o aiškinti teisinę situaciją teismas neturi pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Apeliantas R. M. atskiruoju skundo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
8.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-16, 2017-07-10, 2017-07-20 nutartys (tarpinės nutartys dėl LAP) civilinėje byloje Nr. e2-782-897/2017 taip pat dėl to paties (šalių bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku, jo gyv. vieta, jo išlaikymas ir lėšų tvarkymas), dubliuojasi su galutine 2017-09-27 nutartimi, todėl neaišku ar teismo panaikintos 2016-03-16, 2017-07-10, 2017-07-20 nutartys (tarpinės nutartys dėl LAP) gali sukelti ir/ar sukelia teisines pasekmes, esant teismo 2017-09-27 nutartimi LAP panaikintoms, pastaroji 2017-09-27 nutartis įsiteisėjusi 2017-10-05, manytina, kad tik pastaroji 2017-09-27 nutartis (įsiteisėjusi) reguliuoja, privaloma visiems (CPK 18 str.).
8.2. Nebegaliojančios 2016-03-16, 2017-07-10, 2017-07-20 nutartys turėtų būti neaktualios ir neturėtų sukelti teisinių pasekmių, negali būti jų pagrindu pradėti vykdomi veiksmai. Pareiškėjas prašė išaiškinti ar esant įsiteisėjusiai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-27 nutarčiai, kitos ankstesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2016-03-16, 2017-07-10, 2017-07-20 nutartys (tarpinės nutartys) civilinėje byloje Nr. e2-782-897/2017 tapo negaliojančiomis (panaikintos LAP) ir 2016-03-16, 2017-07-10, 2017-07-20 nutartys sukelti teisines pasekmes negali.
8.3. Teismas faktiškai didžiąją apimtimi (iš dalies) teisingai pasisakė ir netgi iš dalies išaiškino pareiškėjo pareiškimą (prašymą) bei iš dalies atsakė į pareiškimą (prašymą), tačiau neaišku, kodėl teismas priėmė prieštaringą skundžiamą nutartį ir rezoliucinėje dalyje netenkino prašymo.
8.4. Teismui sprendimų/nutarčių vykdymą išaiškinti pagal gautą pareiškimą (prašymą) yra pagrindas ir įstatyminė pareiga pagal CPK 593 str., 589 str. 2 d., juolab, kad pareiškėjas (apeliantas) yra tinkamas pareiškėjas bei turi teisę kreiptis į teismą CPK 593 str. 1 d., pareiškėjas CPK tvarkos laikėsi, todėl teismo skundžiamoje nutartyje (11 p.) pasisakymas apie tai, kad neva kreiptasi dėl teisinės situacijos ir nėra pagrindo yra nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas atsisakė išaiškinti procesinį teismo sprendimą, pagrįstumo ir teisėtumo.
12. CPK 278 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.
13. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Taigi, vadovaujantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, sprendimą priėmęs teismas turi teisę išaiškinti sprendimą tik tuo atveju, jeigu sprendimas yra neaiškus, pavyzdžiui, jo motyvai ar rezoliucinė dalis išdėstyti painiai, šalys nesupranta, kaip vykdyti sprendimą, ir pan. Jeigu teismo sprendimas yra aiškus, jo aiškinti nėra pagrindo.
14. Pareiškėjas prašo išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kurioje nurodyta, kad: „nutarčiai įsiteisėjus panaikinti šioje civilinėje byloje 2016-03-16 nutartimi, 2017-07-10 nutartimi, iš dalies pakeista 2017-07-20 nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones“.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas, pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių 2017-09-27 nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai ir suprantamai nurodė, kokiomis nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Ši įsiteisėjusi nutarties sukėlė teisines pasekmes ir Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2S-2142-864/2017 nagrinėjamam laikinųjų apsaugos priemonių klausimo šioje byloje išsprendimui – procesus buvo nutrauktas nelikus apeliacijos objekto. Ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad 2017-0-27 nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra aiški. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas iš esmės siekia, kad jam būtų išaiškinta teisinė situacija dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)galiojimo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį.
16. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies išaiškino pareiškėjo pareiškimą (prašymą) bei iš dalies atsakė į pareiškimą (prašymą), tačiau priėmė prieštaringą skundžiamą nutartį ir rezoliucinėje dalyje netenkino prašymo. Pirmosios instancijos teismas ne išaiškino 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties rezoliucinę dalį, susijusią su laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu, o tik nurodė šioje teismo nutartyje nustatytas aplinkybes, išdėstė savo argumentus, kodėl nėra tikslinga priimti procesinį sprendimą dėl 2017-09-27 nutarties išaiškinimo, kartu konstatuodamas, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties turinys, rezoliucinė dalis yra aiškūs.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nagrinėjamu atveju atsisakyta išaiškinti sprendimą, laikytina teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.