Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis pas ūkininką V. S. vairuotoju, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas 2013 m. rugsėjo 25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistas 2014 m. lapkričio 4 d. Anykščių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 19 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. M. 2017 m. rugpjūčio 22 d. apie 22.35 val. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, vieną kartą ranka sudavė į kairės pusės veido sritį sugyventinei D. K., taip savo šeimos narei nukentėjusiajai D. K. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. M. kaltė, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

M. M., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-08-22 apie kelintą valandą, pasakyti negali, nes neprisimena, su savo sugyventine D. K. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame, gėrė alų. Begeriant tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl ko susipyko, nepamena. Galėjo būti apie 22.35 val., jis galėjo savo sugyventinei D. K. vieną kartą ranka suduoti į kairės pusės veido sritį ir taip sugyventinei sukelti fizinį skausmą, dėl savo girtumo negali pasakyti tiksliai, ar sugyventinė stovėjo ar gulėjo. Konflikto metu galėjo matyti posūnis, nes posūnis miega tame pačiame kambaryje su sugyventine. Ar posūnis miegojo, pasakyti negali. Sudavė dėl įvykusio žodinio konflikto, nes išvedė iš kantrybės. Dėl savo poelgio labai gailisi (92-93 b. 1.);

Liudytoja D. K. parodė, kad 2017-08-22 vakare ji savo namuose, (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholį su savo sugyventiniu M. M.. Išgertuvių metu susipyko su M., po to su savo sūnumi A. B. nuėjo į kitą kambarį žiūrėti televizoriaus, po to su sūnumi nuėjo miegoti į sūnaus lovą. Ji ir sūnus dar nemiegojo, kai apie 22.35 val. į kambarį atėjo girtas sugyventinis M., kuris liepė jai eiti į jų miegamąjį. Ji nesutiko, tuomet M. kažkurios rankos delnu tyčia vieną kartą smogė jai į kairį žandą. Sumuštą vietą skaudėjo apie penkiolika minučių. Ji iš kart iškvietė policijos pareigūnus. Smūgį matė šalia gulėjęs sūnus A.. Anksčiau sugyventinis yra prieš ją smurtavęs, dėl to yra kvietusi policiją. Byloje civilinio ieškinio nereikšia. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė (21 b. 1.);

iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad smurto žymių ant D. K. veido nenustatyta, kambaryje smurto pėdsakų nėra užsfiksuota (10-15 b. l.);

iš tarnybinio pranešimo dėl pasitvirtinusio smurto matyti, kad M. M. nustatytas 3,21 promilės, o nukentėjusiajai - 1,61 promilės girtumas (32 b. l.);

iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad įvykio vietoje nustatyta, kad D. K. buvo suduota vieną kartą į veidą (28-31 b. l.).

Kaltinamojo M. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sugyventinei D. K..

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama arešto bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis M. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį M. M. siūlė nubausti 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 18 (aštuoniolika) parų arešto.

Kaltinamasis M. M. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. M., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis M. M. yra teistas (51-65 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (66-69 b. l.), yra dirbantis (71-73 b. l.), duomenų apie buvimą psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose nėra, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti arešto bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) M. M. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę (BK 49 str. 1-3 d.).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. M. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam M. M. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. (74, 79 b. l.), tai yra viena para.

Kaltinamajam M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (96-97 b. l.), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

M. m. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 27 (dvidešimt septynių) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 18 (aštuoniolika) parų arešto.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką M. M. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d., tai yra vieną parą.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.