Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-11-12 · Administracinė byla Nr. eI2-11362-426/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-12
Bylos Nr.
eI2-11362-426/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02764-2024-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
V. D.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „HTF group“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-11362-426/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02764-2024-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1;55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Pukanasytės-Biekšės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (U. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „HTF group“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas, Baltarusijos pilietis V. D. (U. D.), teismo prašo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą dėl atsisakymo leisti pakeisti darbdavį Nr. 24S127167 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti nagrinėti jo prašymą iš naujo; priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas aiškina, kad Migracijos departamentas atsisakė pakeisti darbdavį, nes jis neatitinka darbdavio keitimo sąlygų.

Atsakovas, siekdamas įvertinti, ar uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „HTF group“ (toliau – Bendrovė, darbdavys) vykdo oficialiai deklaruojamą veiklą (krovininis kelių transportas) ir gali su užsieniečiais, dėl kurių įdarbinimo tarpininkauja, sukurti realius darbo santykius Lietuvoje, per MIGRIS komunikaciją 2023 m. rugpjūčio 22 d. išsiuntė prašymą pateikti paaiškinimą, kiek turi krovininių kelių transporto priemonių ir kiek darbuotojų dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais; nuosavybės ar nuomos (išpirkimo) teise valdomų transporto priemonių dokumentų skaitmenines kopijas.

Bendrovė 2023 m. rugpjūčio 22 d. pateikė 2023 m. rugpjūčio 22 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenų išrašą, kuriame išvardinti darbuotojai, nurodyti jų profesijų kodai. Sunkiasvorių sunkvežimių ir tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais tą dieną dirbo 42 asmenys; Paslaugų sutartį, sudarytą tarp Bendrovės (Paslaugų sutartyje vadinamos Užsakovu) ir Viešosios įstaigos Šiaulių darbo rinkos mokymo centro (Vykdytojo); Paslaugų teikimo sutartį Nr.1, sudarytą tarp Bendrovės (Paslaugų teikimo sutartyje Nr. 1 vadinamos Rangovu) ir Vokietijos įmonės FK S. G. (Užsakovo); Perleidimo sutartį Nr.1, kuri yra Paslaugų teikimo sutarties sudedamoji dalis, sudarytą tarp Bendrovės (sutartyje vadinamos Rangovu) ir Vokietijos įmonės FK S. G. (Firmos); Perleidimo sutarties Nr. 3, sudarytos tarp Bendrovės (Perleidimo sutartyje Nr. 3 vadinamos Rangovu) ir Vokietijos įmonės Inh. S. U. An der Heide (Firmos); 7) Perleidimo sutartį Nr. 4, sudarytą tarp Bendrovės (sutartyje vadinamos Rangovu) ir Vokietijos įmonės A&O Zich Transporte firma (Firmos).

Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 23 d. per MIGRIS komunikaciją Bendrovės prašė iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. pateikti Perleidimo sutarties Nr. 2 vertimą į lietuvių kalbą, Perleidimo sutarties Nr. 3 skaitmeninę kopiją bei paaiškinti, kiek turi nuosavybės ar nuomos (išpirkimo) teise valdomų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių.

Bendrovė per MIGRIS komunikaciją 2023 m. rugpjūčio 23 d. pateikė papildomus dokumentus, 2023 m. gruodžio 28 d. – VSDFV išrašą nurodytai datai, kuriame išvardinti darbuotojai, jų profesijų kodai. Vairuotojais 2023 m. gruodžio 18 d. dirbo 44 asmenys.

Migracijos departamentas 2024 m. sausio 18 d. raštu kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją (toliau – LTSA), prašydamas pateikti Bendrovei priklausančių krovininių transporto priemonių ir su jomis susietų Bendrijos licencijų vežti krovinius (toliau – EBKR licencijos) kopijų sąrašą, nurodant datą, kada jos buvo susietos su konkrečia transporto priemone.

Atsakovas 2024 m. sausio 17 d. ir 2024 m. kovo 6 d. kreipėsi į Regitrą, prašydamas pateikti informaciją apie Bendrovės valdomas krovinines transporto priemones, jų galimybę dalyvauti viešajame eisme, taip pat duomenis apie krovininių transporto priemonių registravimo datą. Atsakymą gavo 2024 m. kovo 12 d. Regitros raštu Nr. S-3665, jame nurodytos Bendrovės valdytojo teise valdomos aštuonios transporto priemonės, iš kurių tik keturioms leidžiama dalyvauti viešajame eisme.

Migracijos departamentas 2024 m. kovo 19 d. raštu Bendrovės prašė el. paštu (duomenis neskelbtini) per 7 dienas pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus apie valdomų transportų priemonių, susietų su EBKR licencijos kopijomis tarptautinius maršrutus, kuriais buvo pervežami kroviniai nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. kovo 15 d.

Remiantis Bendrovės pateiktu VSDFV išrašu, sunkiasvorių sunkvežimių ir tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais 2023 m. gruodžio 18 d. Bendrovėje dirbo 44 asmenys. Migracijos departamento duomenimis, Bendrovė ir toliau teikia tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių (daugiausia dėl Kirgizijos ir Azerbaidžano piliečių) įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo funkcijai atlikti Bendrovėje, kuri valdo 10 krovininių kelių transporto priemonių, susietų su EBKR licencijos kopijomis. Tai reiškia, kad Bendrovė turi daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, be to, remiantis Regitros pateikta informacija, tik 4 su EBKR kopijomis susietoms kelių transporto priemonėms leidžiama dalyvauti viešajame eisme. Tokiu būdu, Bendrovė šiuo metu yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų transporto priemonių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Transporto kodeksas) nustatytus reikalavimus.

Migracijos departamento vertinimu, tai, kad Bendrovė neturi pakankamo skaičiaus viešajame eisme leidžiamų dalyvauti krovininių kelių transporto priemonių, su kuriomis vykdo krovinių vežimus tarptautiniais maršrutais, ir negali aprūpinti įdarbintus užsieniečius bei pasiūlyti naujai kviečiamiems užsieniečiams nuolatinio darbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti, patvirtina ir tai, kad Bendrovė nepateikė duomenų ir dokumentų apie jos valdomų transportų priemonių, susietų su EBKR licencijos kopijomis, tarptautinius maršrutus, kuriais buvo vykdomi krovinių pervežimai nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. kovo 15 d. Bendrovė, turėdama EBKR licenciją ir 15 šios licencijos kopijų, tačiau neturėdama pakankamo skaičiaus viešajame eisme leidžiamų dalyvauti krovininių kelių transporto priemonių, kaip vežėjas negali vykdyti profesinę krovinių vežimo kelių transportu veiklą turint tik 4 viešajame eisme leidžiamas dalyvauti kelių transporto priemones ir daugiau kaip 5 vairuotojus joms. Migracijos departamento vertinimu, Bendrovė, neatitikdama teisinio reglamentavimo profesinei krovininio kelių transporto veiklai vykdyti, negali būti laikoma realiai vykdanti jos oficialiai deklaruojamą veiklą (krovininis kelių transportas).

Migracijos departamentas, pasak pareiškėjo, vertino darbdavio pateiktas Paslaugų teikimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 su Vokietijos įmonėmis FK S. G. ir Jakob G. G. bei perleidimo sutartis, pagal kurias Vokietijos įmonės FK S. G., Inh. S. U. An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir Jakob G. G. perleidžia transporto priemones Bendrovei bei padengia kuro, draudimo, remonto bei techninės priežiūros išlaidas. Bendrovės pateiktas paaiškinimas apie vykdomą veiklą patvirtina, jog pagal pasirinktą veiklos modelį joje įdarbinti darbuotojai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka su Vokietijos įmonėms FK S. G., Inh. S. U. An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir Jakob G. G. priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis. Tai reiškia, kad Bendrovė profesinės vežimo kelių transporto veiklos pagal Transporto kodekso reikalavimus nevykdo. Aplinkybė, kad įdarbinti užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi, tarptautinius krovinių pervežimus vykdo Vokietijos įmonėms priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, sudaro prielaidą vertinti, kad šie užsieniečiai dirba ne pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo įdarbinti, t. y. Bendrovė Vokietijos įmonėms teikia paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu. Atsakovo vertinimu, Bendrovė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreiptis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir c papunkčių nuostatomis.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodo, jog atsakovas padarė prielaidą, kad užsieniečiai dirba ne pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo įdarbinti, t. y. darbdavys Vokietijos įmonėms teikia paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, nepagrindžia oficialiai vykdomos deklaruojamos veiklos ir negali priimti asmens darbui tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti Bendrovėje, todėl atsisakė leisti pakeisti darbdavį.

Pareiškėjas Teismo prašo nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Sprendžiant reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą pagrįstumą, pareiškėjo nuomone, būtina įvertinti ir šio Sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas.

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, išnagrinėjęs ir įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, bei turimus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad Bendrovė, ketinanti įdarbinti asmenį pagal į Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktą profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), neatitinka teisinio reglamentavimo krovininio kelių transporto veiklai vykdyti (turimas krovininių kelių transporto priemonių skaičius neatitinka įdarbintų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų skaičiaus), todėl Bendrovė negali asmeniui pasiūlyti darbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti. Sprendime konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių leidimo laikinai gyventi išdavimo reikalavimų.

Atsakovas vertino, kad pareiškėjas neturi realių galimybių dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, kadangi Bendrovė, ketinanti įdarbinti asmenį pagal į Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktą profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), neatitinka teisinio reglamentavimo krovininio kelių transporto veiklai vykdyti, nes turimas transporto priemonių skaičius neatitinka įdarbintų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų skaičiaus.

Atsiliepimas

Atsakovas atliko vertinimą dėl to, ar darbdavys vykdo veiklą, skaičiuodamas transporto priemones, nurodydamas dirbančiųjų asmenų skaičių bei netiksliai ir neapibrėžtai nurodydamas, kad darbdavys teikia ir naujus tarpininkavimo raštus dėl naujų darbuotojų. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas ginčijamame Sprendime dėl nesuprantamų priežasčių vadovaujasi 2023 m. gruodžio 18 d. duomenimis, nurodydamas, kad tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais dirbo 44 asmenys. Pareiškėjas (toliau – ir užsienietis) paaiškina, jog nurodytu laikotarpiu dar vyko teisminis bylos nagrinėjimas dėl pradinio atsakovo priimto sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti darbdavį, todėl nesupranta, kodėl Migracijos departamentas selektyviai pasirenka būtent nurodytą laikotarpį.

Pareiškėjo manymu, atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka išvadai, kad jo situacija atitinka UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą. Migracijos departamento Sprendime nėra duomenų apie tai, kad jis leidimo laikinai gyventi išdavimo metu neatitiko aptariamo Įstatymo 44 straipsnio reikalavimų, todėl priimtas Sprendimas 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu, nes atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, kad prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi metu, pareiškėjas neatitiko sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Sprendime atsakovas nenurodė, kokio konkrečiai šio straipsnio papunkčio užsienietis neatitinka. Nenustatinėjo aplinkybių, kad pareiškėjo darbas Bendrovėje bus ekonomiškai nenaudingas, taip pat netyrė, ar jo turima kvalifikacija atitinka ketinamas užimti pareigas, į kurias turėjo būti priimtas dirbti. Sprendimo motyvuose nurodytos faktinės aplinkybės – Bendrovė neatitinka teisinio reglamentavimo krovininio kelių transporto veiklai vykdyti ir gali kviečiamiems užsieniečiams pasiūlyti darbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent pareiškėjas, ketinantis dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuoju, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nebuvo nustatyta, jog jis neatitiko bent vienos iš UTPĮ 44 straipsnyje nurodytų sąlygų. Sprendime nenurodyta, kurių Įstatymo 44 straipsnio nuostatų pareiškėjas neatitiko išduodant leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu. Nenustatyta kitų aplinkybių, ribojančių Bendrovės deklaruojamą veiklą, ar sąlygų, nurodytų UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte. Migracijos departamento nustatytos aplinkybės, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, pareiškėjo manymu, nepaneigia, kad aktualiu laikotarpiu Bendrovės darbuotojai, tame tarpe ir pareiškėjas, ketinantis įsidarbinti, realiai teikia (teiktų) vairavimo paslaugas.

Atsiliepimas

Atsakovas Sprendime nurodo, jog Bendrovė, kaip darbdavys, nevykdo deklaruojamos veiklos. Tačiau atkreipia dėmesį, kad UAB „HTF group” – sėkmingai tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje veiklą vykdanti bendrovė. Būtent veiklos vykdymui ir reikalingi darbuotojai, kurie dirbdami pagal sutartį leidžia priimti daugiau užsakymų ir juos įvykdyti. Prašo skundą patenkinti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Migracijos departamentas nesutinka su skundu. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 13 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį tuo pagrindu, kad UAB „HTF group“ ketina dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju).

Viešai prieinamais Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) informacinės sistemos duomenimis, Bendrovei išduota EBKR licencija (duomenis neskelbtini), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos ir 15 EBKR licencijos kopijų.

Migracijos departamento 2024 m. gegužės 20 d. duomenimis, Bendrovei nuosavybės ar nuomos teise priklauso 22 transporto priemonės, iš kurių 7 – krovininės kelių transporto priemonės.

Ūkio subjektų, susijusių su kelių transportu, stebėsenos ir informavimo valstybės informacinėje sistemoje „Vektra“ (toliau – Vektra) duomenimis, 2024 m. gegužės 20 d. Bendrovė turėjo 15 EBKR licencijos kopijų, iš jų 10 EBKR licencijos kopijos susietos su konkrečiomis kelių transporto priemonėmis, valdomomis Bendrovės. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) informacinės sistemos duomenimis, 2024 m. gegužės 20 d. dirbo 82 darbuotojai.

Siekdamas nustatyti, ar pareiškėjas atitinka darbdavio keitimo sąlygas ir ar nėra atsisakymo leisti pakeisti darbdavį pagrindų, Migracijos departamentas tyrimo metu vertino visą nuo jo prašymo leisti pakeisti darbdavį pateikimo Bendrovės pateiktą informaciją.

Atsakovas 2024 m. sausio 18 d. kreipėsi į LTSA, prašydamas pateikti Bendrovei priklausančių krovininių transporto priemonių ir su jomis susietų EBKR licencijos kopijų sąrašą, nurodant datą, kada jos buvo susietos su konkrečia transporto priemone. LTSA atsakė, kad 2023 m. gruodžio 6 d. Bendrovė turėjo 10 transporto priemonių, susietų su EBKR licencijos kopijomis, pridėjo jų sąrašą.

Migracijos departamentas 2024 m. kovo 12 d. gavo Regitros raštą Nr. S-3665, kuriame nurodytos Bendrovės valdytojo teise valdomos 8 transporto priemonės, iš kurių tik keturioms leidžiama dalyvauti viešajame eisme.

Migracijos departamentas 2024 m. kovo 19 d. kreipėsi į Bendrovę, prašydamas el. paštu pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus apie valdomų transportų priemonių, susietų su EBKR licencijos kopijomis, tarptautinius maršrutus, kuriais buvo vykdomi krovinių pervežimai nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. kovo 15 d. Atsakovas akcentuoja, kad iki ginčijamo sprendimo priėmimo Bendrovė į Migracijos departamento raštą Nr. 24SD5182 neatsakė ir prašomų duomenų ir dokumentų, turinčių įtakos sprendimo priėmimui, nepateikė.

Vertindamas visus surinktus duomenis, atsakovas nustatė, kad 2023 m. gruodžio 18 d. Bendrovėje dirbo 44 asmenys, toliau teikė tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių (daugiausia dėl Kirgizijos ir Azerbaidžano piliečių) įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo funkcijai atlikti Bendrovėje. Taip pat valdė 10 krovininių kelių transporto priemonių, susietų su EBKR licencijos kopijomis. Bendrovė turi daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei. Remiantis Regitros pateikta informacija, tik 4 su EBKR kopijomis susietoms kelių transporto priemonėms leidžiama dalyvauti viešajame eisme. Tokiu būdu atsakovas nustatė, kad Bendrovė įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų transporto priemonių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą Transporto kodekso nustatytus reikalavimus.

Nurodytos aplinkybės, atsakovo manymu, leido daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė neturi pakankamo skaičiaus viešajame eisme leidžiamų dalyvauti krovininių kelių transporto priemonių, su kuriomis vykdo krovinių vežimus tarptautiniais maršrutais, ir negali aprūpinti įdarbintus užsieniečius bei pasiūlyti naujai kviečiamiems užsieniečiams (įskaitant ir pareiškėją) nuolatinio darbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti.

Migracijos departamento vertinimu, Bendrovei nepagrindžiant oficialiai vykdomos deklaruojamos veiklos ir negalint priimti asmens darbui tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti, tokiu būdu nesukuriant su asmeniu realių darbo santykių, leidimas pakeisti darbdavį, išsaugojant darbo Lietuvoje pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi, neatitiktų Įstatyme nustatyto darbdavio keitimo tikslo.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, jog nusprendė atsisakyti leisti pakeisti darbdavį pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Tvarkos aprašas) 104 punktu.

Atsakovas nesutinka su skundo teiginiais, kad vertindamas Bendrovės veiklą, peržengė savo kompetencijos ribas. Atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėdamas pareiškėjo prašymą leisti pakeisti darbdavį, nevykdė Bendrovės patikrinimo ar priežiūros funkcijų, kurios priskirtos LTSA ir policijai. Pagal UTPĮ 28 straipsnio 4 dalį sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. Taigi, būtent šiai institucijai suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti ar pakeisti. Priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas privalo užtikrinti, kad jie atitiktų ne tik UTPĮ ir Tvarkos aprašo nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus.

Atsakovas akcentuoja, kad spręsdamas pareiškėjo teisinės padėties klausimą, atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi panaikinimo kontekste. Bendrovės veiklą, o būtent – galimybę aprūpinti pareiškėją darbu, dėl kurio buvo sulygta, vertino ne ūkio subjekto veiklos priežiūros kontekste, o pareiškėjo teisinės padėties nustatymo kontekste. Tokiu atveju Migracijos departamentui įgaliojimus atlikti patikrinimą suteikia minėto Įstatymo 141 straipsnio nuostatos.

Atsakovas kreipėsi į LTSA, tačiau to nevertino kaip Bendrovės priežiūros ar patikrinimo ir pateikė prašomą informaciją. Atsakovo vertinimu, tai, kad už ūkio subjekto veiklos priežiūrą ir patikrinimus atsakinga institucija pateikė prašomą informaciją ir nenurodė, kad jos atsakovas negali gauti, nes nėra atsakingas už Bendrovės veiklos priežiūrą, tik patvirtina poziciją, kad Migracijos departamentas tyrimą atliko savo kompetencijos, t. y. užsieniečių teisinės padėties nustatymo ribose.

Migracijos departamentas aiškina, jog priešingai, nei nurodo pareiškėjas skunde, nagrinėdamas jo prašymą dėl leidimo pakeisti darbdavį, atliko išsamų ir visapusišką tyrimą, įvertino surinktus duomenis ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas užsienietis nepateikė duomenų, paneigiančių ginčijamame Sprendime nurodytas aplinkybes.

Atsakovo manymu, skundo argumentai, kad Migracijos departamentas selektyviai Sprendime remiasi pasenusiais duomenimis apie Bendrovėje įdarbintus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojus ir tuo pagrindu daro neteisingas išvadas, nepagrįsti. Atsakydamas į skundo teiginius, kad nėra aišku, kodėl vadovavosi 2023 m. gruodžio 18 d. duomenimis apie įdarbintus vairuotojus, atsakovas pažymi, kad vadovavosi pačios Bendrovės pateiktais duomenimis. Pažymi, kad naujesnių duomenų Bendrovė atsakovui nepateikė, o į 2024 m. kovo 19 d. prašymą dėl informacijos pateikimo nereagavo. Atsižvelgiant į tai, kad prašymo nagrinėjimo metu buvo patikrinti VSDFV informacinės sistemos duomenys ir nustatyta, jog 2024 m. gegužės 20 d. dirbo 82 darbuotojai, o Bendrovė deklaravo dvi vykdomas veiklas (krovininis kelių transportas bei kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai), Migracijos departamentas neturėjo pagrindo manyti, kad nurodytas įdarbintų krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų skaičius gali būti žymiai mažesnis. Atsakovas pažymi, kad ginčijamame Sprendime nurodė, jog Bendrovė ir toliau teikė tarpininkavimo raštus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams, krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams. Atsakovas, nustatęs, kad tik 4 valdomoms su EBKR kopijomis susietoms kelių transporto priemonėms leidžiama dalyvauti viešajame eisme, ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė neturi pakankamo skaičiaus viešajame eisme leidžiamų dalyvauti krovininių kelių transporto priemonių, su kuriomis vykdo krovinių vežimus tarptautiniais maršrutais, ir negali aprūpinti įdarbintus užsieniečius bei pasiūlyti naujai kviečiamiems užsieniečiams nuolatinio darbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su skundo teiginiais, jog ginčijamame Sprendime nenurodė argumentų, kodėl vertina, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą pakeisti darbdavį, neatitinka tikrovės. Atsiliepime akcentuoja, kad aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog tarpininkavimo raštas ir prašymas leisti pakeisti darbdavį buvo teikiami žinant, kad Bendrovė neatitinka teisinio reglamentavimo profesinei krovininio kelių transporto veiklai vykdyti ir negali priimti asmens darbui pagal darbo funkciją, kuriai bus įdarbintas. Bendrovė, įsipareigojanti įdarbinti asmenį pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, nepagrindžia oficialiai deklaruotos veiklos, kuriai vykdyti kviečiami užsieniečiai nuolatiniam darbui Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti, ir nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su pareiškėju realius darbo santykius Lietuvoje, todėl pareiškėjo ir Bendrovės pateikti duomenys apie tai, kad siekiama sukurti darbo santykius ir tuo pagrindu gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

Atsakovas taip pat akcentuoja, kad ginčijamame Sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog nustatytų aplinkybių visuma patvirtina abejones dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio realiai vykdyti sulygtą darbo funkciją Bendrovėje, t. y. sudaro pagrindo išvadai, kad Bendrovė ir pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.

Atsakovo nuomone, ginčijamo Sprendimo turinys patvirtina, kad vertino būtent pareiškėjo galimybes ir siekį dirbti Bendrovėje, tačiau nustatytos aplinkybės leido daryti pagrįstą išvadą, kad užsieniečio siekis gauti leidimą pakeisti darbdavį neatitinka Tvarkos apraše nustatyto darbdavio keitimo tikslo – dirbti Lietuvoje.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad ginčijamas Sprendimas nemotyvuotas. Pažymi, jog Įstatymo 50 straipsnis reglamentuoja leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, todėl pareiškėjo atžvilgiu nėra taikomas.

Pareiškėjas Bendrovėje ketino dirbti pagal profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą. Kad būtų išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi (darbdavys) kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės veiklos rūšies sektoriuje. Tokiu būdu užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu jį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (t. y. vykdo tarptautinius krovinių pervežimus).

Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas 49.41) apima visą krovinių vežimo keliais transportą, pvz., sunkių krovinių vežimą, šaldytų produktų vežimą, miško medžiagos vežimą, automobilių vežimą. Į šią klasę taip pat patenka krovininių automobilių nuoma su vairuotojo samdymu, tačiau nepatenka vairavimo paslaugos teikimas. Viešai skelbiami Registrų centro duomenys apie tai, kad Bendrovės veiklos rūšis – krovininis kelių transportas, patys savaime nepatvirtina, kad realiai šią veiklą vykdo.

Atsižvelgiant į transporto įmonės veiklos teisinį reglamentavimą, Migracijos departamento vertinimu, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas ar keičiamas (leidžiama pakeisti darbdavį), jeigu jis ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir jos kopijas, t. y. profesinę vežimo kelių transportu veiklą vykdo naudojant EBKR licenciją ir konkrečioms transporto priemonėms priskirtas šios licencijos kopijas. Nei Kodeksas, nei Reglamentas Nr. 1072/2009 Lietuvos vežėjų neatleidžia nuo pareigos įsigyti EBKR licenciją, taip pat nesuteikia teisės tarptautinius krovinių pervežimus vykdyti naudojant kito savininko transporto priemonę su tam savininkui išduota EBKR licencijos kopija.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškina, kad tyrimo metu nustatė, jog Bendrovė įdarbino daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi transporto priemonių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Transporto kodekse nustatytus reikalavimus. Bendrovė, turėdama EBKR licenciją ir 15 EBKR licencijos kopijų, tačiau neturėdama pakankamo skaičiaus viešajame eisme leidžiamų dalyvauti krovininių kelių transporto priemonių, kaip vežėjas negali vykdyti profesinę krovinių vežimo kelių transportu veiklą turint tik 4 viešajame eisme leidžiamų dalyvauti kelių transporto priemones ir daugiau kaip 5 vairuotojus šioms transporto priemonėms. Migracijos departamento vertinimu, Bendrovė, neatitikdama teisinio reglamentavimo profesinei krovininio kelių transporto veiklai vykdyti, negali būti laikoma realiai vykdanti jos oficialiai deklaruojamą veiklą (krovininis kelių transportas).

Įvertinęs Bendrovės pateiktas Paslaugų teikimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 su Vokietijos įmonėmis FK S. G. ir Jakob G. G. bei perleidimo sutartis, pagal kurias Vokietijos įmonės FK S. G., Inh. S. U. An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir Jakob G. G. perleidžia transporto priemones Bendrovei bei padengia kuro, draudimo, remonto bei techninės priežiūros išlaidas, taip pat Bendrovės pateiktą paaiškinimą apie vykdomą veiklą, atsakovas nustatė, jog pagal pasirinktą veiklos modelį Bendrovėje įdarbinti darbuotojai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka su Vokietijos įmonėms FK S. G., Inh. S. U. An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir Jakob G. G. priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis. Atsakovo nuomone, Bendrovė profesinę vežimo kelių transporto veiklos pagal Transporto kodekso reikalavimus nevykdo. Taip pat aplinkybė, kad Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi, tarptautinius krovinių pervežimus vykdo Vokietijos įmonėms priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, sudaro prielaidą vertinti, kad jie dirba ne pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo įdarbinti, t. y. Bendrovė Vokietijos įmonėms teikia paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu. Migracijos departamento vertinimu, Bendrovė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreiptis, vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir c papunkčių nuostatomis, nustatančiomis leidimo laikinai gyventi išdavimą laikinojo įdarbinimo atveju.

Atsiliepimas

Atsakovas mano, jog padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovė nepagrindžia oficialiai deklaruojamos veiklos vykdymo ir negali priimti pareiškėjo darbui Lietuvos Respublikoje pagal darbo funkciją, dėl kurios buvo sulygta. Tai, kad Bendrovės ir asmens siekis pakeisti darbdavį neatitinka leidimo laikinai gyventi šiuo pagrindu išdavimo tikslų, nurodytų UTPĮ, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, to paties straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu.

Atsakovas akcentuoja, kad ginčijamame Sprendime aiškiai nurodė sąlygas, kurių pareiškėjas neatitinka, o būtent – Bendrovei nevykdant deklaruotos veiklos (krovininio kelių transporto) jis nebus įdarbintas pagal darbo sutartį ir nedirbs Lietuvos Respublikoje pagal darbo funkciją, dėl kurios buvo sulygta.

Papildomai informuoja, kad pareiškėjas 2024 m. birželio 7 d. pateikė naują prašymą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „Telmento transportas“. Atsižvelgiant į tai, mano, kad ginčas neturi tikslo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Migracijos departamentas neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 24S127167, kuriuo pareiškėjui atsisakyta leisti pakeisti darbdavį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, o 2021 m. rugpjūčio 6 d. – leidimas laikinai gyventi.

2024 m. vasario 13 d. pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2023 m. liepos 18 d. iki 2025 m. liepos 18 d., pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį tuo pagrindu, kad UAB „HTF group“ (toliau – Bendrovė) ketina dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju).

Pareiškėjas Lietuvoje dirba nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki dabar.

Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. (duomenis neskelbtini) nurodė vykdanti krovininio kelių transporto ir perkraustymo veiklą (4940), pareiškėjas dirbs tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209).

Registrų centro duomenimis, Bendrovės deklaruojamos veiklos rūšys yra krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – 4941) bei kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai (ekonominės veiklos kodas – 4339).

Viešai prieinamais LTSA informacinės sistemos duomenimis, Bendrovei išduota EBKR licencija (duomenis neskelbtini), suteikianti teisę vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), – didesnė kaip 3,5 tonos ir 15 EBKR licencijos kopijų.

Migracijos departamento 2024 m. gegužės 20 d. duomenimis, Bendrovei nuosavybės ar nuomos teise priklauso 22 transporto priemonės, iš kurių 7 – krovininės kelių transporto priemonės.

Vektra 2024 m. gegužės 20 d. duomenimis, Bendrovė turi 15 EBKR licencijos kopijų, iš jų 10 EBKR licencijos kopijos susietos su konkrečiomis kelių transporto priemonėmis, valdomomis Bendrovės (transporto priemonių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Sodros informacinės sistemos 2024 m. gegužės 20 d. duomenys patvirtina, jog Bendrovėje dirbo 82 darbuotojai.

Departamentas 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu atsisakė leisti pakeisti darbdavį, konstatavęs, kad asmuo neatitinka darbdavio keitimo sąlygų

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, pateikė skundą teismui.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ. Pagal šio Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 8 d.) 1 straipsnio 1 dalį, jis nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Vadovaujantis UTPĮ 28 straipsnio 4 dalimi, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

Aptariamo Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas reglamentuoja leidimo laikinai gyventi išdavimą užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. UTPĮ 44 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.

Pagal UTPĮ 44 straipsnio 6 dalį, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, Migracijos departamentui jis turi pateikti prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.

UTPI? 62 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad uz?sienietis, kuriam is?duotas leidimas laikinai gyventi UTPI? 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas ta? darbdavi?, kuris i?sipareigojo ji? i?darbinti, ir atlikti tik ta? darbo funkcija?, kuriai pas ta? darbdavi? buvo i?darbintas, is?skyrus s?io I?statymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) (ginčui aktuali Aprašo redakcija, galiojusi nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) 86 punktas nustato, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte arba 44¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

Pagal Aprašo 104 punktą, Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio prašymą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį ir nustatęs, kad surinktų dokumentų ir duomenų pakanka sprendimui dėl leidimo leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją priimti, priima sprendimą leisti arba neleisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją, kuris užregistruojamas MIGRIS.

Krovinių vežimo organizavimą ir su tuo susijusius klausimus reglamentuoja Transporto kodeksas. Remiantis šio kodekso 8 straipsnio 1 dalimi, profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą. To paties straipsnio 2 dalis numato licencijų ir leidimų rūšis, kurios 2 punkte nurodyta Lietuvos Respublikoje išduota Bendrijos licencija vežti krovinius, kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, o 3 punkte nurodyta Lietuvos Respublikoje išduota Bendrijos licencija vežti krovinius, kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 2,5 tonos, bet ne didesnė kaip 3,5 tonos. Transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalis nustato, jog šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turinčiam vežėjui, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus, išduodamos licencijos kopijos, kurios turi būti naudojamos vykdant profesinę vežimo kelių transportu veiklą. Laikoma, kad licencijos kopija yra naudojama, kai Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje ji yra susieta su konkrečia vežėjo kelių transporto priemone. Šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą licenciją turintys vežėjai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą ir licencijų kopijų kitiems asmenims. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos. Transporto kodekso 8 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją. Aptariamo kodekso 8 straipsnio 7 dalies 5 punktas nustato, kad šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali naudoti krovinines transporto priemones, kurias jis išsinuomoja iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose įsisteigusių įmonių, su sąlyga, kad jos sudarys ne daugiau kaip 25 procentus vežėjo naudojamų krovininių transporto priemonių, kurios turi galiojančią licencijos kopiją, parko tą dieną, kai vežėjas išsinuomotą transporto priemonę pradeda naudoti profesinei krovinių vežimo veiklai; tuo atveju, kai visą vežėjo naudojamų krovininių transporto priemonių, kurios turi galiojančią licencijos kopiją, parką sudaro daugiau kaip viena transporto priemonė ir mažiau kaip keturios transporto priemonės, vežėjas gali naudoti bent vieną tokią transporto priemonę.

Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių 4 straipsnyje. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB, 2 stris profesinę krovinių vežimo kelių transportu veiklą apibrėžia kaip bet kurios įmonės, vežančios krovinius motorinėmis transporto priemonėmis arba transporto priemonių junginiais už atlygį, veiklą.

Vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą (šiuo atveju leisti pakeisti darbdavį ir dirbti bendrovėje), bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei dirbti Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tik UTPĮ nustatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis byloje Nr. A-2005-662/2016; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis byloje Nr. A-3121-662/2016).

UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje įtvirtintas reglamentavimas nereikalauja, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija; UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei UTPĮ nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019; 2024 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1100-525/2024).

Sprendime nurodyta, kad siekiant įvertinti, ar Bendrovė vykdo oficialiai deklaruojamą veiklą (krovininis kelių transportas) ir gali su užsieniečiais, dėl kurių įdarbinimo tarpininkauja, sukurti realius darbo santykius Lietuvoje, Bendrovei 2023 m. rugpjūčio 22 d. buvo išsiųstas pranešimas, atsakovas prašė iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. pateikti informaciją, susijusią su jai priklausančių krovininių kelių transporto priemonių skaičiumi, bei darbuotojų, dirbančių tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais, skaičių, taip pat nuosavybės ar nuomos (išpirkimo) teise valdomų transporto priemonių dokumentų skaitmenines kopijas.

Reaguodama į pranešimą, Bendrovė tą pačią dieną pateikė: 1) 2023 m. rugpjūčio 22 d. Sodros išrašą, kuriame išvardinti darbuotojai, nurodyti jų profesijų kodai. Remiantis Sodros išrašo duomenimis, sunkiasvorių sunkvežimių ir tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais 2023 m. rugpjūčio 22 d. Bendrovėje dirbo 42 asmenys; 2) Paslaugų sutartį, sudarytą tarp Bendrovės (Paslaugų sutartyje vadinamos Užsakovu) ir Viešosios įstaigos Šiaulių darbo rinkos mokymo centro (Paslaugų sutartyje vadinamos Vykdytoju), pagal kurią Vykdytojas įsipareigoja Užsakovo darbuotojams pravesti mokymus motorinių transporto priemonių kroviniams/keleiviams vežti vairuotojų pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka ir motorinių transporto priemonių kroviniams/keleiviams vežti periodinio profesinio mokymo programas bei kitas su vairuotojų mokymu susijusias programas, o Užsakovas įsipareigoja sumokėti už atliktas paslaugas nustatyta tvarka ir terminais (1.1 punktas); 3) Paslaugų teikimo sutartį Nr. 1, sudarytą tarp Bendrovės (Paslaugų teikimo sutartyje Nr. 1 vadinamos Rangovu) ir Vokietijos įmonės FK S. G. (vadinamos Užsakovu), pagal kurią Užsakovas paveda Rangovui teikti pervežimo pagal teikiamus užsakymus, važtos dokumentų, transporto priemonių valymo paslaugas (1 punktas), už kurias Rangovas gauna 170 Eur atlyginimą už darbo dieną atitinkamai pateikus sąskaitą (7 punktas); 4) Perleidimo sutartį Nr. 1, kuri yra Paslaugų teikimo sutarties sudedamoji dalis, sudarytą tarp Bendrovės (sutartyje vadinamos Rangovu) ir Vokietijos įmonės FK S. G. (sutartyje vadinamos Firma), pagal kurią Firma perleidžia Rangovui šešias DAF tipo transporto priemones (1 punktas), apmoka transporto priemonių mokesčius, draudimo, remonto bei kuro išlaidas ir rūpinasi technine priežiūra (5 punktas), o Rangovas turi pasirūpinti atitinkama priežiūra ir technine jam patikėtos transporto priemonės priežiūra bei padengti galimas pinigines ir kitas baudas (4 punktas); 5) Perleidimo sutartį Nr. 2 vokiečių kalba (vertimas į lietuvių kalbą nepateiktas); 6) Perleidimo sutarties Nr. 3, sudarytos tarp Bendrovės (Perleidimo sutartyje Nr. 3 vadinamos Rangovu) ir Vokietijos įmonės Inh. S. U. An der Heide (vadinamos Firma), pagal kurią Firma perleidžia Rangovui septynias transporto priemones (1 punktas), apmoka transporto priemonių mokesčius, draudimo, remonto bei kuro išlaidas ir rūpinasi technine priežiūra (5 punktas), o Rangovas turi pasirūpinti atitinkama priežiūra ir technine jam patikėtos transporto priemonės priežiūra bei padengti galimas pinigines ir kitas baudas (4 punktas), vertimą į lietuvių kalbą; 7) Perleidimo sutartį Nr. 4, sudarytą tarp Bendrovės (sutartyje vadinamos Rangovu) ir Vokietijos įmonės A&O Zich Transporte firma (sutartyje vadinamos Firma), pagal kurią Firma perleidžia Rangovui šešias transporto priemones (1 punktas), apmoka transporto priemonių mokesčius, draudimo, remonto bei kuro išlaidas ir rūpinasi technine priežiūra (5 punktas), o Rangovas turi pasirūpinti atitinkama priežiūra ir technine jam patikėtos transporto priemonės priežiūra bei padengti galimas pinigines ir kitas baudas (4 punktas).

Reaguodama į 2023 m. rugpjūčio 22 d. Migracijos departamento pranešimą iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. pateikti Perleidimo sutarties Nr. 2 vertimą į lietuvių kalbą, Perleidimo sutarties Nr. 3 skaitmeninę kopiją bei paaiškinti, kiek turi nuosavybės ar nuomos (išpirkimo) teise valdomų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių, Bendrovė tą pačią dieną papildomai pateikė: 1) Perleidimo sutartį Nr. 2, sudarytą tarp Bendrovės (Perleidimo sutartyje Nr. 2 vadinamos Rangovu) ir Vokietijos įmonės A&O Zich Transporte firma (vadinamos Firma), pagal kurią Firma perleidžia Rangovui 1 transporto priemonę (1 punktas), Rangovas rūpinasi technine priežiūra (4 punktas), Firma apmoka transporto priemonės mokesčius, draudimo, remonto bei kuro išlaidas ir rūpinasi technine priežiūra (5 punktas); 2) Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2, sudarytą tarp Bendrovės (Paslaugų teikimo sutartyje Nr. 2 vadinamos Rangovu) ir Vokietijos įmonės Jakob G. G. (vadinamos Užsakovu), pagal kurią Užsakovas paveda Rangovui teikti pervežimo pagal teikiamus užsakymus, važtos dokumentų, transporto priemonių valymo paslaugas (1 punktas), už kurias Rangovas gauna 125 Eur atlyginimą už darbo dieną atitinkamai pateikus sąskaitą (7 punktas). Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2 nepasirašyta Rangovo; 3) Perleidimo sutartį Nr. 5, sudarytą tarp Bendrovės (sutartyje vadinamos Rangovu) ir Vokietijos įmonės Jakob G. G. (vadinamos Firma), pagal kurią Firma perleidžia Rangovui transporto priemonę (1 punktas), apmoka transporto priemonių mokesčius, draudimo, remonto bei kuro išlaidas ir rūpinasi technine priežiūra (5 punktas), o Rangovas turi pasirūpinti atitinkama priežiūra ir technine jam patikėtos transporto priemonės priežiūra bei padengti galimas pinigines ir kitas baudas (4 punktas). Perleidimo sutartis Nr. 5 – Paslaugų teikimo sutarties Nr. 2 sudedamoji dalis; 4) Krovininių transporto priemonių, registruotų Vokietijos įmonių FK S. G. ir A&O Zich Transporte vardu, registracijos liudijimus; 5) paaiškinimą, kuriame nurodė, kad turi „apie 40 automobilių nuoma/perleidimas. Laisvų auto galime pasiimti dar 200 ir daugiau. Turime daug sutarčių su kitomis įmonėmis dėl perleidimo. Trūkumas vairuotojai.“ Taip pat Sodros išrašą, patvirtinantį, jog sunkiasvorių sunkvežimių ir tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais 2023 m. gruodžio 18 d. Bendrovėje dirbo 44 asmenys.

Atsakovas 2024 m. sausio 18 d. raštu Nr. 23SD2889 kreipėsi į LTSA, prašydamas pateikti Bendrovei priklausančių krovininių transporto priemonių ir su jomis susietų EBKR licencijos kopijų sąrašą, nurodant datą, kada jos buvo susietos su konkrečia transporto priemone. 2024 m. sausio 31 d. LTSA rašte Nr. 15B-778 nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 6 d. Bendrovė turi 10 transporto priemonių, susietų su EBKR licencijos kopijomis, su pridėtu transporto priemonių sąrašą.

Migracijos departamentas 2024 m. sausio 17 d. ir 2024 m. kovo 6 d. raštu kreipėsi į Regitrą, prašydamas pateikti informaciją apie Bendrovės valdomas krovinines transporto priemones, jų galimybę dalyvauti viešajame eisme, taip pat duomenis apie krovininių transporto priemonių registravimo datą. Regitra 2024 m. kovo 12 d. raštu Nr. S-3665 informavo, kad Bendrovė valdytojo teise valdo 8 transporto priemones, iš kurių tik 4 leidžiama dalyvauti viešajame eisme, t. y. transporto priemonėms, kurių valstybiniai registracijos numeriai: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) o transporto priemonėms, kurių valstybiniai registracijos numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eismas draudžiamas.

Migracijos departamentas dar kartą 2024 m. kovo 19 d. raštu Nr. 24SD5182 kreipėsi į Bendrovę, prašydamas el. paštu (duomenis neskelbtini) iki 2024 m. kovo 26 d. pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus apie valdomų transportų priemonių, susietų su EBKR licencijos kopijomis: SCANIA R144 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) SCANIA R 164GB (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), MERCEDES-(duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir IVECO 45C14 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), tarptautinius maršrutus, kuriais buvo vykdomi krovinių pervežimai nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. kovo 15 d., tačiau Bendrovė į Migracijos departamento raštą Nr. 24SD5182 neatsakė ir prašomų duomenų ir dokumentų, nepateikė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aukščiau išdėstyti duomenys leidžia konstatuoti, kad Bendrovei išduota EBKR licencija (duomenis neskelbtini), suteikianti teisę vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos ir 15 EBKR licencijos kopijų, iš kurių 10 susietos su konkrečiomis kelių transporto priemonėmis, kurias valdo Bendrovė, todėl vertintina, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ji nevykdo oficialiai deklaruojamo krovininio kelių transporto paslaugų veiklos.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovas dėl aktualios informacijos, susijusios būtent su pareiškėjo įdarbinimo galimybėmis ir sąlygomis, pateikimo į Bendrovę nesikreipė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šių faktinių aplinkybių nepakanka išvadai, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, nustatytų leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ar nagrinėjama atveju leisti pakeisti darbdavį ir dirbti bendrovėje.

Migracijos departamento Sprendime nėra duomenų apie tai, kad, pareiškėjas neatitiko Įstatymo 44 straipsnio reikalavimų, todėl ginčijamas Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu, nes atsakovo atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, kad prašymo pakeisti darbdavį metu pareiškėjas neatitiko sąlygų, įtvirtintų UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Be to, atsakovas Sprendime nenurodė, kokio konkrečiai šiame straipsnyje nustatyto papunkčio pareiškėjas neatitinka. Įvertinus su Bendrovės veikla susijusias faktines aplinkybes teisinio reglamentavimo kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas Sprendime padarė neteisingą išvadą ir vertino, kad Bendrovė neatitinka teisinio reglamentavimo krovininio kelių transporto veiklai vykdyti. Pažymėtina, kad atsakovas Sprendime šių nurodytų aplinkybių teisinio reguliavimo kontekste išsamiai neįvertino. Nebuvo nustatinėjamos detaliau aplinkybės dėl realaus pareiškėjo darbo Bendrovėje, kad jo darbas bus ekonomiškai nenaudingas. Taip pat netirta, ar pareiškėjo turima kvalifikacija atitinka ketinamas užimti pareigas, į kurias jis turėjo būti priimtas dirbti. Todėl skundžiamo Sprendimo motyvuose nurodytos faktinės aplinkybės – Bendrovė neatitinka teisinio reglamentavimo krovininio kelių transporto veiklai vykdyti ir gali kviečiamiems užsieniečiams pasiūlyti darbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent pareiškėjas, ketinantis dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuoju, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to jam pagrįstai buvo atsisakyta leisti pakeisti darbdavį LLG aprašo 104 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, Migracijos departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai pažymima, kad administracinio sprendimo priėmimo motyvai privalo būti nurodyti pačiame administraciniame sprendime (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-990/2007); vis naujų teisinių ir faktinių pagrindų nurodymas, taip vis keičiant bylos nagrinėjimo bylas, iš principo netoleruotinas, nes kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, taip pat ir teismui priimti pakankamai išsamų, objektyvų ir teisingą sprendimą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013); administracinis teismas neturi atsižvelgti į skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo teisinių ir faktinių pagrindų papildymus, nurodytus procesiniuose dokumentuose, jeigu tokie papildymai savo esme yra visiškai nauji administracinio sprendimo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą (šiuo atveju dirbti Bendrovėje), bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei dirbti Lietuvos Respublikoje. LVAT praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tik UTPĮ nustatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis byloje Nr. A-2005-662/2016; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis byloje Nr. A-3121-662/2016).

Pažymėtina, kad siekiant priimti Sprendimą buvo būtina konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka bent vienos iš sąlygų, įstatymų leidėjo įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnyje. Teisėjų kolegija nenustatė, kad užsienietis neatitiko bent vienos iš šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, Sprendime nenurodyta, kurių 44 straipsnio nuostatų pareiškėjas neatitiko. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių, ribojančių Bendrovės deklaruojamą veiklą (krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla) ar sąlygų, nurodytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte (pvz., kad Bendrovė: yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas; turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką; nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų); yra likviduojama, bankrutuojanti arba nevykdo ekonominės veiklos). Atsakovo nustatytos aplinkybės, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių nepaneigia, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Bendrovės darbuotojai, tame tarpe pareiškėjas, ketinantis įsidarbinti, realiai teikia (teiktų) vairavimo paslaugas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors Migracijos departamentas Sprendime nurodo, jog nei Transporto kodeksas, nei Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 neatleidžia Lietuvos vežėjų nuo pareigos įsigyti EBKR licenciją ir tarptautinius krovinių pervežimus vykdyti naudojant konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri įregistruota Lietuvos Respublikoje, priskirtą EBKR licencijos kopiją, kai šio vežėjo naudojama transporto priemonė priklauso kitam savininkui, įregistruotam kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tačiau paminėtina, kad pagal Transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalį, būtent LTSA pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus. Kodekso 14 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai turi teisę tikrinti krovininės kelių transporto priemonės ekipažo dokumentus, kroviniams vežti privalomus dokumentus. Atitinkamai, darytina išvada, kad valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūrą vykdo LTSA bei Lietuvos kelių policija.

Nustatyta, jog atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo 2024 m. vasario 13 d. prašymą, vertino Bendrovės vykdomos veiklos atitikimą Transporto kodekso normoms ir tik šio vertinimo pagrindu konstatavo pareiškėjo neatitikimą UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems imperatyviems reikalavimams.

Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimai. Šio Įstatymo 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, būtų nurodyti teisinis ir faktinis pagrindai ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai.

Motyvavimo pareigos turinys LVAT praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinė- je byloje Nr. A756-997/2014, LVAT biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, LVAT biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 punktai), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėdamas pareiškėjo 2024 m. vasario 13 d. prašymą, Migracijos departamentas neatliko individualaus vertinimo, ar pareiškėjas atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.

Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo pakeisti darbdavį.

Byloje gauti tiek pareiškėjo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens UAB „HTF Group“ prašymai jiems iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjo prašomas priteisti atstovavimo išlaidas sudaro 700 Eur už skundo parengimą ir atstovavimą. Išlaidos grindžiamos 2024 m. gegužės 24 d. sąskaita-faktūra Nr. 00532, 2024 m. birželio 6 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymu Nr. 7.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi skundą teismui pareiškėjas pateikė 2024 m. birželio 5 d. (2024 m. antras ketvirtis), sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2023 metų ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 110,30 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 5 275,75 Eur (2 110,30 Eur x 2,5 (koeficientas)). Pareiškėjo prašoma priteisti 700 Eur suma yra mažesnė už maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina pareiškėjui iš atsakovo.

Pareiškėjo pateiktas 2024 m. birželio 5 d. Luminor bank AS mokėjimo nurodymas Nr. 391 patvirtina 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš Departamento.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į bylos sudėtingumą, maksimaliai galimas priteisti sumas, pareiškėjui iš atsakovo Migracijos departamento priteistina 722,50 Eur (700 Eur + 22,50) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų administraciniame teisme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „HTF Group“ taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, jog iš viso patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti. Kartu su prašymu pateiktas Swedbank 2024 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo nurodymas Nr. eI2-11497-414/2024 patvirtina, jog UAB „HTF Group“ sumokėjo 605 Eur (mokėjimo paskirtis – PVM sąskaita faktūra MK 435) už susipažinimą su byla, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad minėtas mokėjimo nurodymas yra pateiktas kitoje administracinėje byloje, kurioje, bylos išlaidos pagal nurodytą PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo pavedimą, trečiajam suinteresuotam asmeniui jau atlygintos.

Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiojo suinteresuoto asmens naudai pažymėtina, jog nepateikta PVM sąskaita-faktūra, todėl akivaizdu, jog prašymas nepagrįstas dėl išlaidų pagrįstumo trūkumo. Kaip jau minėta, pagal CPK 98 straipsnį, asmuo, prašantis priteisti bylinėjimosi išlaidas, privalo pateikti pagrindžiančius dokumentus, įrodančius šių išlaidų būtinumą, dydį ir jų ryšį su byla. Nors su prašymu pateiktas banko išrašas, tačiau jis nevertintinas kaip įrodymas apie bylinėjimosi išlaidas šioje administracinėje byloje. Taip pat nėra pateikta sąskaita-faktūra ar kiti dokumentai, detaliai nurodantys suteiktas teisines paslaugas, jų apimtį bei laiką, neįrodytas priežastinis ryšys tarp trečiojo suinteresuoto asmens patirtų išlaidų ir bylos. Trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė atsiliepimo ar kito procesinio dokumento šioje byloje, todėl neaišku, kokiomis aplinkybėmis jam buvo suteiktos teisinės paslaugos ir kokia apimtimi jos prisidėjo prie bylos nagrinėjimo. Nesant duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su byla, prašymas negali būti laikomas pagrįstu. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo neatliko jokių procesinių veiksmų, kyla abejonė, ar advokato paslaugos iš viso buvo būtinos. Bendrovės procesinis pasyvumas rodo, kad dalyvavimas byloje galimai buvo minimalus arba nereikšmingas, todėl nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Pažymėtina ir tai, jog priteisiant bylinėjimosi išlaidas būtų pažeidžiamas proceso ekonomiškumo principas. CPK nuostatos įtvirtina, kad teismas turi siekti ekonomiškumo ir vengti nereikalingų išlaidų. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo šioje byloje buvo pasyvus, advokato paslaugos gali būti laikomos perteklinėmis, o jų kompensavimas pažeistų šį principą. Be to, teismas turi užtikrinti, kad prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų būtų tikslūs ir pagrįsti, o pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie suteiktų paslaugų pobūdį. Neaiškūs prašymai negali būti tenkinami, kadangi jie neatitinka teisės aktų reikalavimų ir skaidrumo principo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiojo suinteresuoto asmens naudai atmestinas kaip nepagrįstas ir nepakankamai motyvuotas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. D. (U. D.) skundą patenkinti visiškai.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 24S127167 panaikinti ir Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą pakeisti darbdavį.

Pareiškėjo V. D. (U. D.) prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti – iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjui priteisti 722,50 Eur (septynis šimtus dvidešimt du eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „HTF Group“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėIndrė Pukanasytė-Biekšė