- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- e2A-1448-640/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Čėsnienė, Asta Pikelienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- A. P., V. B. P.
- Ieškovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Astos Pikelienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. P. (A. P.) ir V. B. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. (A. Š.) ieškinį atsakovams A. P. (A. P.) ir V. B. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Š. pareikštu ieškiniu prašė solidariai iš atsakovų A. P. (A. P.) ir V. B. P. priteisti 3 605,80 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. liepos 7 d. imtinai, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teisė priklauso butai su rūsiais adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad butus su rūsiais ieškovas įgijo nuosavybės teise varžytinių būdu. Ieškovo nuosavybės teisės į butus su rūsiais VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos nuo 2021 m. sausio 18 d. Ieškovas su pretenzija kreipėsi į buvusius butų su rūsiais savininkus atsakovus V. B. P. ir A. P. (A. P.), kurie butuose su rūsiais buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą, kad jie nedelsiant gera valia atlaisvintų butus su rūsiais, iš jų išsikeldami kartu su visais jiems priklausančiais daiktais, apie tai informuojant ieškovą; pretenzija atsakovams buvo įteikta 2021 m. sausio 23 d. Atsakovai butų su rūsiais gera valia neatlaisvino, todėl ieškovas 2021 m. vasario 2 d. ieškiniu kreipėsį į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl atsakovų iškeldinimo iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių butų su rūsiais. 2021 m. kovo 1 d. raštu ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovus dėl butų su rūsiais atlaisvinimo gera valia, tačiau šio pranešimo jiems nepavyko įteikti nei registruota pašto siunta, nei per antstolį. Pažymėjo, kad butus su rūsiais ieškovas įsigijo siekdamas juos išnuomoti, tačiau dėl atsakovų netinkamų veiksmų/neveikimo ir jų neišsikėlimo iš butų su rūsiais bei jų neatlaisvinimo ir negalėjimo žinoti, kada konkrečiai butai su rūsiais bus atlaisvinti, potencialus butų su rūsiais nuomininkas atsisakė juos nuomotis. Dėl to ieškovas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. liepos 7 d. imtinai, t. y. iki kol atsakovai butų su rūsiais neatlaisvino, negavo 3 605,80 Eur (690 Eur mėnesinis nuomos mokestis x 5 mėn. (vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėn.) + 690 Eur x 7/31 (liepos mėn.)) pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti pagal sudarytą nuomos sutartį.
Atsiliepimas
3. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad 2021 m. sausio 20 d. sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra tariamas sandoris, ieškovas su tariamu nuomininku A. M. neketino sukurti jokių teisinių pasekmių. Atsakovų teigimu, nuomos sutartimi ieškovas naudojasi siekdamas sukelti atsakovams neigiamų finansinių padarinių ir tokiu būdu daryti neteisėtą spaudimą. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovo žalos paskaičiavimas yra hipotetinis, grindžiamas prielaidomis. Be to, reiškiamas reikalavimas neatskaičius sąnaudų, t. y. būtinų išlaidų, kurios susijusios su tokio pobūdžio gautų pajamų apmokestinimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų A. P. (A. P.) ir V. B. P. ieškovui A. Š. (A. Š.) 2 324,19 Eur nuostolių ir 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (2 324,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo A. P. (A. P.) ieškovui A. Š. (A. Š.) 155,03 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės V. B. P. ieškovui A. Š. (A. Š.) 155,02 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
6. Nustatė, kad buvę buto savininkai A. P. ir V. B. P. butų laiku neatlaisvino ir toliau faktiškai gyveno ginčo butuose iki 2021 m. liepos 7 d. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad šiuo laikotarpiu ieškovui priklausantys ginčo butai (jų dalys) atsakovams būtų išnuomoti, su jais sudaryta panaudos sutartis ar egzistuotų bet koks kitas teisėtas pagrindas jiems nurodytuose butuose gyventi. Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto registre taip pat nėra įregistruota juridinių faktų, susijusių su atsakovų teise naudotis ieškovui priklausančiais butais.
7. Nurodė, kad ieškovo teiginį, jog jis įgytus butus ketino nuomoti, patvirtina byloje esantys duomenys – pateikta nuomos sutartis ir 2021 m. kovo 1 d. pretenzija atsakovams, kuria ieškovas ketino informuoti atsakovus apie ketinimą nuomoti įgytą turtą.
8. Pažymėjo, kad atsakovams laiku neatlaisvinus butų, ieškovas negalėjo sudaryti ir/ar registruoti nuomos sutarties, žinodamas, kad nuomininkas vis tiek negalės išnuomotomis patalpomis naudotis, o nuomotojas turės atsakyti už sutarties nevykdymą. Dėl minėtų aplinkybių ieškovas nuomos sutartyje pažymėjo, kad jam yra žinoma, jog patalpas užima buvę savininkai, todėl šalys susitarė dėl preliminarios patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo datos (2021 m. vasario 1 d.) su sąlyga, kad faktinė patalpų perdavimo data gali būti vėlesnė, jeigu buvę savininkai iki nurodytos datos patalpų neatlaisvins. Kadangi atsakovai laiku neišsikėlė, patalpų neatlaisvino ir neinformavo ieškovo, kada ketina tai įgyvendinti, galimas nuomininkas turėjo pagrindą atsisakyti nuomos sutarties. Taigi, atsakovams nustatytu terminu neišsikrausčius iš ieškovui priklausančių patalpų, ieškovas pagrįstai nesudarė nuomos sutarties, nes negalėjo patalpų perduoti kitam asmeniui naudojimuisi. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma pakankamai patvirtina, kad ieškovas turėjo realią galimybę išnuomoti jam priklausantį turtą ir gauti pajamas.
9. Teismas įvertinęs ginčo aplinkybes, sprendė, kad susiklosčiusi situacija, kai atsakovai, įstatymo nustatyta tvarka nepaneigę ieškovo nuosavybės teisės į ginčo turtą, gyveno jam priklausančiuose butuose, neabejotinai gaudami naudos, kuri pasireiškia tuo, kad jie sutaupė nemokėdami ieškovui nuomos ar kitokio užmokesčio už naudojimąsi svetimu turtu, neatitinka bendrųjų sąžiningumo, teisingumo principų. Pažymėjo, jog vien faktas, kad atsakovai be jokio teisinio pagrindo naudojosi ieškovui priklausančiu turtu, nemokėdami ieškovui nuomos ar kitokio užmokesčio, pakankamas konstatuoti, jog ieškovas dėl tokių neteisėtų atsakovų veiksmų (neveikimo) negalėjo disponuoti savo turtu dėl ko patyrė nuostolių. Atsižvelgiant į tai konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir priteisti ieškovui atlyginimą už naudojimąsi jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.
Šalies argumentai
10. Pažymėjo, kad ieškovas 2021 m. sausio 21 d. pranešimais atsakovams nustatė terminą išsikelti, tačiau atsakovai buto neatlaisvino, 2021 m. vasario mėnesį kreipėsi į teismą dėl atsakovų iškeldinimo ir 2021 m. kovo 1 d. ketino pakartotinai nustatyti terminą išsikelti, todėl teismas laikė, kad atsakovai be teisinio pagrindo naudojosi butais nuo 2021 m. kovo 1 d., t. y. pakartotinų pranešimų, kurių įteikti nepavyko, ir tik nuo šios datos ieškovas pagrįstai galėtų reikalauti nuostolių atlyginimo. Konstatavo, jog ieškovas nuo 2021 m. sausio 7 d. buvo teisėtas butų savininkas ir ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančiais butais atsakovai nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. liepos 7 d. naudojosi be teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus apie objektų, savo savybėmis panašių į ginčo turtą, nuomos kainų duomenis, nesant byloje tikslių duomenų apie ginčo turto būklę, jo įrengimą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių pagrindą ginčo patalpas nuomoti už didesnę negu vidutinę panašių objektų nuomos kainą, laikė, kad nuostoliais kaip atsakovų gautą naudą laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. liepos 7 d. yra pagrįsta ir teisinga pripažinti 550 Eur/mėn. sumą, kuri nurodyta UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ konsultacijoje kaip vidutinė galima panašių patalpų nuomos kaina. Konstatavęs, kad teisė į nuostolių atlyginimą ieškovui kilo nuo 2021 m. kovo 1 d., t. y. neteisėto atsakovų ginčo butų naudojimosi dienos, ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo tenkino iš dalies, ir ieškovui iš atsakovų priteisė 2 324,19 Eur (550 Eur mėnesinis nuomos mokestis x 4 mėn. (kovo, balandžio, gegužės, birželio mėn.) + 550 Eur x 7/31 (liepos mėn.)) nuostolių sumą už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. liepos 7 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovai A. P. (A. P.) ir V. B. P. apeliaciniu skundu prašoVilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista solidariai iš atsakovų A. P. ir V. B. P. 2 324,19 Eur nuostolių panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo naudai priteisti nuostolius, kurie būtų apskaičiuoti atėmus mokėtinus mokesčius.
13. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais:
Atsiliepimas
13.1. Atsakovai nesutiko su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta iš atsakovų priteisti ieškovui 2 324,19 Eur. Atsakovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieškovo nuostolius (negautas pajamas).
13.2. Pažymėjo, kad apskaičiuodamas ieškovui priteistiną sumą, teismas nuostoliais kaip atsakovų gautą naudą laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. liepos 7 d. pripažino 550 Eur/mėn. sumą, kuri nurodyta UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ konsultacijoje kaip vidutinė galima panašių patalpų nuomos kaina. Tuo tarpu teismų praktikoje pažymima, kad negautos pajamos negali būti suprantamos kaip visa tikėtina gauti iš asmens veiklos suma, neatskaičius sąnaudų. Pažymėjo, kad atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas apmokestinamasis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, dėl ko būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius.
13.3. Pažymėjo, kad jeigu ieškovas būtų nuomojęs ginčo butus už 550 Eur/mėn. kainą, jis nuo gautų pajamų būtų turėjęs sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Tai reiškia, jog ieškovas laikotarpiu, kuriuo ginčo butuose gyveno atsakovai, nebūtų praturtėjęs 2 324,19 Eur, nes nuo šios sumos jis būtų turėjęs sumokėti 348,63 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui priteista nuostolių suma, neatskaičius sąnaudų, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisinga.
14. Ieškovas A. Š. pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš apeliantų ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
15. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas žemiau nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais:
15.1. Ieškovas yra ne juridinis asmuo, o fizinis asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas nėra taikomas (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).
15.2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) yra išaiškinusi, kad „sumos turtinei žalai atlyginti, išskyrus negautas pajamas, priskiriamos gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms tiek tuo atveju, kai jos priteistos teismų ir išieškotos pagal vykdomuosius raštus, tiek ir tais atvejais, kai padaryta turtinė žala atlyginama šalių susitarimu, nesikreipiant į teismą“, tai atitinka ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 31 punktą, iš ko seka, kad šiuo atveju ieškovui teismo priteista iš atsakovų suma, kaip negautos pajamos, kurios priskiriamos B klasės pajamoms ir kurios deklaruojamos bei sumokamos tokias pajamas gavusio asmens (GPMĮ 25, 27 straipsnius), dar tik bus apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu, kurį turės susimokėti pats ieškovas iš teismo priteistos sumos jau tik po to, kai tokios pajamos ieškovo bus gautos iš atsakovų. Jokios kitos sąnaudos šiuo atveju nebūtų buvusios patirtos, jų iš esmės nenurodo ir patys atsakovai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. Š. 2021 m. sausio 7 d. turto varžytinių akto Nr. 1 ir 2021 m. sausio 7 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktų pagrindu įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), ir butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamo turto registro išrašų duomenimis, butai su rūsiais ieškovui nuosavybės teisės įregistruotos nuo 2021 m. sausio 18 d. Nustatyta, kad ieškovas A. Š. 2021 m. vasario mėnesį kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovus V. B. P. ir A. P. (A. P.) iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių ginčo patalpų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7916-937/2021, civilinę bylą dėl atsakovų iškeldinimo nutraukė, kadangi ieškovas pateikė teismui atsisakymą nuo ieškinio, kuriame nurodė, kad atsakovai patenkino ieškinio reikalavimą iš išsikėlė iš butų, ir kad šalys 2021 m. liepos 7 d. pasirašė perdavimo-priėmimo aktus. Ieškovas 2021 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams V. B. P. ir A. P. (A. P.) dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė ieškovui iš atsakovų solidariai priteisti 3 605,80 Eur nuostolių (negautų pajamų forma) už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. liepos 7 d. Ieškovas nurodė, kad jis įgytus butus ketino nuomoti, tačiau dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. neišsikėlimo iš butų su rūsiais bei jų neatlaisvinimo ir negalėjimo žinoti, kada konkrečiai butai su rūsiais bus atlaisvinti, potencialus butų su rūsiais nuomininkas atsisakė juos nuomotis.
20. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies, t. y. ieškovo naudai iš atsakovų solidariai priteisė 2 324,19 Eur nuostolių (už laikotarpį nuo 2021 m. nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. liepos 7 d.).
21. Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl 2 324,19 Eur nuostolių priteisimo. Pažymėjo, kad teismas neteisingai apskaičiavo ieškovo nuostolius (negautas pajamas), kadangi nuo priteistos sumos turėjo būti atskaičiuoti ieškovo mokėtini mokesčiai. Nurodė, kad negautos pajamos negali būti suprantamos kaip visa tikėtina gauti iš asmens veiklos suma, neatskaičius sąnaudų. Pažymėjo, kad atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas apmokestinamasis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, dėl ko būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius. Be to, pažymėjo, kad jeigu ieškovas būtų nuomojęs ginčo butus už 550 Eur/mėn. kainą, jis nuo gautų pajamų būtų turėjęs sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
22. Taigi apeliaciniu skundu iš esmės yra nesutinkama su pirmosios instancijos teismo priteistų 2 324,19 nuostolių dydžiu. Apeliantų vertinimu, priteista suma turėjo būti sumažinama ieškovo mokėtinų mokesčių suma. Teisėjų kolegija su nurodytais apeliantų argumentais nesutinka.
23. Atmestini apeliantų teiginiai, kad teismo priteistina nuostolių (negautų pajamų) suma turėjo būti sumažinta ta dalimi, kuri sudarytų ieškovo mokėtiną pelno mokestį. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovas, jis yra ne juridinis asmuo, o fizinis asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas nėra taikomas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pelno mokestį moka: 1) Lietuvos apmokestinamasis vienetas ir 2) užsienio apmokestinamasis vienetas. To paties įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, kad „Lietuvos apmokestinamasis vienetas - juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, neturintis juridinio asmens statuso“. Taigi įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog ieškovas, kaip fizinis asmuo, neturi pareigos mokėti pelno mokesčio, todėl apeliantų skundo argumentai aptariamoje dalyje laikyti nepagrįstais.
24. Teisėjų kolegija taip pat nepritaria apeliantų argumentams, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistini nuostoliai turėjo būti sumažinti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio dalimi.
25. Pažymėtina, kad pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 31 punktą gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms yra priskiriamos sumos turtinei žalai, išskyrus negautas pajamas, atlyginti. Vadinasi, pagal nurodytą reglamentavimą negautos pajamos nėra priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms, todėl skundžiamu sprendimu ieškovui priteisus 2 324,19 Eur nuostolius, kaip negautas pajamas, ieškovas turi pareigą sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
26. Vis dėlto, aplinkybė, jog dalis pajamų mokesčių pavidalu, vadovaujantis GPMĮ nuostatomis, turi atitekti valstybei, nepaneigia skundžiamo sprendimo dalies dėl priteistų nuostolių dydžio pagrįstumo. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant ieškovo negautas pajamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė visą nuomos mokesčio sumą po 550 Eur/per mėn. (už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. liepos 7 d.), neatsižvelgiant į mokėtinas mokesčių sumas. Pažymėtina, kad priteistiną sumą sumažinus mokesčių (nagrinėjamu atveju – gyventojų pajamų mokesčiu), mokėtinų valstybei, suma, pareiga sumokėti mokesčius niekur nedingtų. Kaip pagrįstai nurodo ieškovas, teismo priteista iš atsakovų nuostolių suma, kaip negautos pajamos, yra priskiriamos B klasės pajamoms (GPMĮ 22 straipsnis), todėl vadovaujantis GPMĮ 25 ir 27 straipsniais šios pajamos turės būti deklaruojamos bei sumokamos tokias pajamas gavusio asmens, t. y. paties ieškovo, ir tik po to, kai tokias pajamas ieškovas gaus iš atsakovų.
27. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai nustatė priteistinos turtinės žalos (negautų pajamų forma) dydį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, todėl atsakovų apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
29. Ieškovas atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašė priteisti iš apeliantų ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie ieškovo patirtas išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgus į tai, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovų A. P. (A. P.) ir V. B. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.