Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 28 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimas dėl nuteistajam D. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

II. Skundo argumentai ir prašymai

5.8. Branda, darbas su savimi, dalyvavimas resocializacijos programose leido suvokti savo elgesį, dėl to atsiradusias pasekmes ir padaryti išvadas ateičiai. Todėl teismo padaryta išvada, kad jis kaltę pripažįsta tik iš dalies ir dėl to negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko nepelnyta tokio savo elgesio pasekme, yra neteisinga ir nepagrįsta jokiais įrodymais. Prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir nemažina savo vaidmens, supranta, kad nusikalstami veiksmai turi skaudžias ir negrįžtamas pasekmes, kurios yra platesnės, nei tiesioginis poveikis pagrindinei aukai. Kiek galėdamas siekė sumažinti pasekmes – atlygino žalą, darė eilę veiksmų, tobulindamas save kaip žmogų, gautas žinias naudoja darydamas teigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, bent tokiu būdu bandydamas išpirkti savo kaltę. Be to, teikimo nagrinėjimo metu jo gynėja pateikė viešai publikuotą straipsnį internetiniame leidinyje „(duomenys neskelbtini)“ su nužudytosios dukterimi, kuri nurodė, kad nusikaltimą padariusiems asmenims atleido, kas taip pat yra svarbu.

5.9. Nuo 2014 m. gruodžio 18 d. dirba, darbą laiko privalumu ir yra motyvuotas tęsti darbinę veiklą, ką ir daro iki šiol. Darbas ne tik suteikė materialinės nepriklausomybės, kadangi iš gaunamų pajamų save išsilaiko, tačiau leido ir tobulėti – savo lėšomis baigė dvejus kursus – auto krautuvo eksploatavimo su elektriniu varikliu ir auto krautuvo eksploatavimo su dyzeliniu varikliu, be to, pavyksta lėšų pasitaupyti, padėti šeimai. Šalia darbinės veiklos nuo 2018 m. lapkričio 22 d. leista užsiimti individualia kūrybine veikla, kas ne tik užpildo laisvalaikį, tačiau kuria teigiamas emocijas ne tik jam, bet ir aplinkiniams. Be to, bausmės atlikimo metu įgijo dailidės specialybę ir pagal šią specialybę dirba. Galimybę dirbti, kaip vieną iš priemonių koreguoti savo elgesį, pasirinko dar iki Lietuvoje įsigaliojant BK 51 straipsnio nuostatoms, t. y. motyvacija keistis atsirado net neturint tuo metu vilties išeiti į laisvę, tačiau jau tuo metu manė, kad darbinė veikla leis tobulėti kaip žmogui, leis bent jau iš dalies prisidėti prie visuomenės poreikių tenkinimo, gauti pajamų, kad visą gyvenimą nesijaustų savo artimųjų išlaikytiniu, o galėtų padėti ir jiems. Atsižvelgiant į tai, kad jo darbinė motyvacija yra aukšta, mano, kad darbinių įgūdžių įgijimas, palaikymas neabejotinai rodo realų jo kaip asmens elgesio pasikeitimą gerąja linkme, bei patvirtina motyvuotą nusiteikimą grįžti į visuomenę ir gyventi dorą, moralei ir teisei neprieštaraujantį gyvenimą.

5.10. Specialistų vertinimu, jis pasižymi gebėjimu kontroliuoti savo fizinius ir emocinius impulsus. Bausmės atlikimo metu nėra fiksuota jokio agresijos atvejo – nei nuteistųjų, nei pareigūnų atžvilgiu. Nors jo asmens byloje yra duomenys apie 2001 m. balandžio 2 d. vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, tačiau drausmės komisijoje pripažinta, jog šio įvykio nebuvo, nustačius, kad prižiūrėtojų tarnybiniai pranešimai surašyti nepagrįstai. Nagrinėjant šį teikimą prokuroras taip pat netinkamai interpretavo ir kitą jo byloje nurodytą įvykį. Priešingai, nei nurodė prokuroras, jo kameroje pareigūnams radus peilį, jis jokių fizinių veiksmų neatliko, o pareigūnams paaiškino, kad peilis į kamerą buvo atneštas seniai, užmestas už grotų ir pamirštas. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jis nepasižymi agresyviu ar nekontroliuojamu elgesiu, geba kontroliuoti savo elgesį frustruojančiose situacijose, stengiasi ginčus spręsti aiškindamasis problemos/nesutarimų kilmę, numato galimas alternatyvas, stengiasi reaguoti konstruktyviai.

5.12. Byloje esantys duomenys rodo, jog jis ne tik atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų dėl atliktos bausmės minimalaus termino, tačiau atitinka ir kitas šioje dalyje nustatytas sąlygas. Asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį, atlygintą padarytą žalą, jis yra vertas teismo pasitikėjimo, dėl to yra pagrindas paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais, nuteistojo skundo argumentais, daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą, ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad šiuo metu dar nėra pagrindo D. A. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikęs ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Taigi, teismas turi įvertinti ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius baudžiamajame įstatyme numatytus kriterijus, suponuojančius išvadą, kad nuteistasis ateityje išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, tuo užtikrinant visuomenės saugumo interesą. Tai vertindamas, teismas atsižvelgia į tai, ar nuteistasis padarė teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Bausmę atliekančio asmens elgesys pataisos proceso metu sudaro pagrindą spręsti apie bausmės poveikį ir kartu nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

8. Byloje nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis D. A. yra atlikęs daugiau nei 25 metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, taigi, jis atitinka BVK 88 straipsnio 1 dalyje numatytą formalųjį kriterijų. Tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, vien atitinkamo dydžio bausmės atlikimas nepatvirtina, jog nuteistajam skirtos bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, pakeitė savo ankstesnes nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Išvados dėl bausmės pakeitimo galimumo gali būti daromos tik įvertinus ir materialiuosius BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikį nuteistojo asmenybei bei jo elgesio pokyčiams.

9. Nuteistasis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pradėjo atlikti 1998 m. gegužės 2 d., iki 2008 m. birželio 27 d. bausmę atliko Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Į įkalinimo įstaigą nuteistasis pateko nuteistas pirmą kartą, iki įkalinimo dirbo, turėjo vidurinį išsilavinimą, vairuotojo specialybę. Atvykęs į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, nuteistasis atsisakė dirbti dėl šeimyninių priežasčių, tačiau tuo metu mokėsi, pakartojo mokyklos 9 klasės lietuvių, vokiečių kalbų ir informatikos kursus. Nuo 2008 m. birželio 27 d. nuteistasis, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos pritarimu, bausmę toliau atlikti buvo perkeltas į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (tuomet Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija). Perkeltas į šią įstaigą dirbti atsisakė, tačiau nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki šiol dirba Darbinės veiklos organizavimo skyriuje (anksčiau Valstybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“), staklininko pareigose. Be to aktyviai užsiima savo edukacija, nuo 2018 m. lapkričio 22 d. užsiima individualia kūrybine veikla (lankstymu iš popieriaus origamio technika), 2021 m. liepos 30 d. įgijo auto krautuvų eksploatavimo pažymėjimus, 2021 m. liepos 28 d. Vilniaus paslaugų mokykloje įgijo dailidės kvalifikaciją. Taigi, nuteistasis išnaudoja galimybes dirbti ir tobulėti įvairiose srityse, yra motyvuotas įgyti žinias, kurios reikšmingai padėtų išėjimo į laisvę atveju. Tačiau vien tik šios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistajam skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, nuteistasis padarė taip pat jau turėdamas darbinės patirties, išsilavinimą bei specialybę, nesuteikia neabejotino pagrindo manyti, jog pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą ir išėjus į laisvę jis savo tikslų bei finansinės gerovės sieks teisėtais būdais ir priemonėmis.

10. Viena iš įstatyme numatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką paprastai yra remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu, naudojant OASys metodiką. Paskutinio vertinimo metu atlikto 2023 m. gegužės 30 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-4619 (toliau – socialinio tyrimo išvada) nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri įvertinta viso 26 balais. Šių duomenų reikšmę ir nuteistojo elgesio pokytį atskleidžia ankstesnių nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų rezultatų analizė. Pirmojo vertinimo, atlikto 2017 m. kovo 3 d., metu nuteistojo galima pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitiko 54 balus ir buvo priskiriama vidutinei rizikai, 2019 m. spalio 31 d. vertinimo metu ši rizika sumažėjo iki 43 balų, 2021 m. vasario 8 d. vertinimo metu rizika sumažėjo iki žemos ir buvo įvertinta 27 balais, 2022 m. gegužės 12 d. vertinimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 21 balu, o paskutinio vertinimo, atlikto 2023 m. gegužės 30 d., metu nustatyta 26 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Detaliau analizuojant šių balų sudėtį matyti, kad bendrą vertinimo rezultatą sudaro kriminogeniniai veiksniai, skirstomi ir vertinami statiniais ir dinaminiais balais. 5 balus sudaro statiniai, nekintantys, dėl padarytos nusikalstamos veikos įrašomi balai, kurių nuteistasis negali sumažinti.

11. Nors nuo 2021 m. vertinimo stebimas dinaminių balų mažėjimas, tačiau jau dvejus metus reikšmingų pokyčių nepastebėta. 2023 m. socialinio tyrimo išvadoje informacija apie pažeidimus įvertinta 5 balais, gyvenimo sąlygos – 0 balų, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti – 2 balais, lėšų tvarkymas ir pajamos – 1 balu, ryšiai – 0 balų, gyvenimo stilius ir draugai – 5 balais, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais – po 0 balų, emocinė gerovė – 4 balais, mąstymas ir elgesys – 4 balais, nuostatos – 5 balais. Stebima, jog nuo 2021 m. vertinimo nuteistajam pavyko 5 balais (nuo 10 iki 5 balų) sumažinti gyvenimo stiliaus ir draugų vertinimą, 1 balu (nuo 2 iki 1 balo) sumažinti lėšų tvarkymo ir pajamų vertinimą. Taip pat pastebėtina, jog 2021 m. ir 2022 m. vertinimo metu nuteistojo nuostatos buvo įvertintos 0 balų, tačiau 2023 m. vertinimo metu nuostatos įvertintos 5 balais. Šio vertinimo pokytį lėmė 2021 m. liepos 9 d. nuteistojo padaryto drausminio pažeidimo, į kurį ankstesnių vertinimų metu neatsižvelgta, įvertinimas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog nuteistojo padaryti drausminiai nusižengimai turi svarią reikšmę vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir negali būti menkinami. Nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu priskiriama žemai, tačiau ankstesnis dinaminių balų mažėjimas rodo, jog šie rodikliai vis dar gali būti mažinami paties nuteistojo pastangomis, pavyzdžiui, nedarant naujų drausminių nusižengimų, taip pat sistemingai mažinant kitų asmenų įtaką jo elgesiui. Be to vertinimų metu atsakant į teiginį, ar teisės pažeidėjas motyvuotas keisti nusikalstamą elgesį, iš galimų atsakymų („visiškai ne“, „ganėtinai motyvuotas“, „labai motyvuotas“) žymima skiltis „ganėtinai motyvuotas“, taigi nuteistasis savo veiksmais vis dar gali pakeisti vertinamųjų balų sumą bei socialinio tyrimo išvadą. Taigi, teisėjų kolegija sutinka, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką apibūdinančių kriminogeninių veiksnių visuma bei jų kismas viso bausmės atlikimo metu ir šiuo metu nėra itin aukšto pavojingumo, tačiau nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės kontekste negali būti menkinami. Jie laikytini reikšmingais veiksniais, keliančiais pagrįstų abejonių dėl nuteistajam skirtos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme galimumo.

12. Vertindamas galimybę nuteistajam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme, žemesnės instancijos teismas nurodė, kad negalima daryti išvados, jog nuteistasis deda pakankamas pastangas siekdamas pašalinti nustatytus kriminogeninius veiksnius ir sumažinti nusikalstamo elgesio riziką. Teismas šią išvadą grindė nuteistojo bausmės atlikimo metu gautomis drausminėmis nuobaudomis, jo charakteristikomis. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu padarė 8 pažeidimus, iš jų 3 kartus laikė uždraustus įstaigoje laikyti daiktus, 4 kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos. Už šiuos pažeidimus nuteistajam skirti auklėjamieji pokalbiai, 2 atvejais pareikštas papeikimas, 1 kartą nubaustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Už pastarąjį pažeidimą nuteistasis nubaustas griežčiausiai, jam skiriant perkėlimą į kamerų tipo patalpas 5 paroms. Nors paskutinis pažeidimas padarytas prieš daugiau nei 2 metus, t. y., 2021 m. liepos 9 d., o ankstesni pažeidimai – prieš daugiau nei 10 metų, tačiau, kaip teisingai nurodyta ir ginčijamoje nutartyje, šių pažeidimų visuma apibūdina nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, kuris yra svarbus vertinamasis kriterijus sprendžiant dėl švelnesnės bausmės skyrimo. Pažymėtinas paskutinis nuteistojo pažeidimas, kurį, kaip jis pats nurodė atliekant socialinį tyrimą, padarė įtikintas kito nuteistojo. Priešingai, nei nurodo nuteistasis, ginčijamoje nutartyje teisingai kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių nurodoma tai, kad jis buvo ir yra įtakojamas asocialios grupės. Tai patvirtina ne tik paminėtas įvykis, socialinio tyrimo išvada, tačiau ir byloje esančios nuteistojo charakteristikos, kuriose nurodomas jo ryšys su kriminalinio pasaulio subkultūromis. Ši aplinkybė nebėra nurodoma tik nuo 2018 m. Tai rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas itin struktūruotoje ir prižiūrimoje aplinkoje, vis dar pasiduoda neigiamai kitų asmenų įtakai, kuri ne tik buvo viena iš nusikalstamos veikos padarymo priežasčių, bet ir leidžia spręsti, kad nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs atlikęs terminuotą laisvės atėmimo bausmę gyventi laisvėje, kur nebus nuolatos prižiūrimas ir gali lengvai pasiduoti kitų asmenų įtakai bei vėl nusikalsti. Šios išvados nekeičia ir tai, jog nuteistasis, reaguodamas į nurodytą pažeidimą, lankė bei baigė 5 užsiėmimų prevencinės – savipagalbos individualių konsultacijų priklausomybių turtintiems asmenims kursą. Nors teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistasis deda pastangas ir keičia savo elgesį visą bausmės atlikimo laikotarpį – per bausmės atlikimo laikotarpį už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą jis skatintas viso 36 kartus, taip pat aktyviai įgyvendina resocializacijos planą, dalyvauja elgesio pataisos programose (laikotarpyje nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2023 m. kovo 23 d. sudalyvavo 41 pozityvaus užimtumo veikloje), tačiau, atsižvelgiant į nuteistojo charakteristikas, pateiktas įkalinimo įstaigų administracijos, taip pat padarytus pažeidimus, matyti, kad aktyvi pozityvaus pobūdžio veikla nėra pakankama išimtinai teigiamam ilgalaikiam nuteistojo elgesio pokyčiui.

13. Nuteistasis buvo nuteistas padaręs tris nusikalstamas veikas, tačiau laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė jam skirta už tai, kad jis kartu su bendrininku kankindamas ir itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų nužudė nukentėjusiąją L. L.. Taigi, D. A. nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų, norėdamas gauti pinigų iš nukentėjusiosios. Siekdamas šio tikslo jis kartu su bendrininku kankino nukentėjusiąją, o galiausiai ją nužudė pasmaugdami, norėdami paslėpti padarytą nusikalstamą veiką nukentėjusiosios kūną nuteistieji užkasė miške, prieš tai kastuvu sumušdami nukentėjusiosios veidą tam, jog ši nebūtų atpažinta. Tokio pobūdžio nusikalstami veiksmai, nužudymas esant dviem nusikalstamą veiką kvalifikuojančioms aplinkybėms, atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Ir nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat įvertintinos. Bylos nagrinėjimo metu nuteistasis kaltę pripažino iš dalies, šis savo veiksmų vertinimas nepakito iki šiol. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis kaltę pripažįsta tik iš dalies, vertinimo metu teigė, jog nusikalstamos veikos neorganizavo, neturėjo tikslo atimti žmogaus gyvybę. Nors nuteistasis prieštarauja žemesniojo teismo vertinimui nurodydamas, kad tokio pobūdžio kaltės pripažinimas rodo, jog jis negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko nepelnyta tokio savo elgesio pasekme, tačiau teisėjų kolegija su nurodytu vertinimu sutinka. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad atliekant nuteistojo vertinimą pažymėta, jog nuteistasis nesupranta savo nusikalstamos veikos pasekmių aukai, bendruomenei, plačiajai visuomenei. Be to, kiekvienų metų nuteistojo charakteristikose nurodoma, jog nuteistasis kaltę pripažįsta iš dalies bei nesijaučia nusipelnęs tokios griežtos bausmės. Taigi, vyraujanti tokio pobūdžio paties nuteistojo pozicija neįtikina teisėjų kolegijos, jog D. A. iš esmės suprato savo veiksmų pavojingumą bei pasekmes, yra pakankamai motyvuotas, pasiruošęs atlikus terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir grįžus į gyvenimą laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusižengti.

14. Vertinant nuteistojo elgesio korekciją, jo pažangos mažinant elgesio rizikos pakankamumą, reikšmės turi ir nuteistojo pastangos atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Nuosprendžiu, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, iš nuteistojo ir jo bendrininko solidariai nukentėjusiosios sutuoktinio naudai priteista 8 353,50 Lt suma. Iš byloje esančių duomenų, t. y. Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. nutarties, matyti, kad dalį šios sumos, viso 2 292 Lt, sumokėjo nuteistojo D. A. motina, o likusią sumos dalį apmokėjo nuteistojo R. P. motina. Taigi, nors nuteistasis skunde teigia, kad iš karto po nusikalstamos veikos stengėsi atlyginti padarytą žalą, aptarti duomenys iš esmės patvirtina, jog nusikalstama veika padaryta žala buvo atlyginta ne paties nuteistojo, tačiau jo artimųjų, o atsižvelgiant į tai, jog atvykęs į įkalinimo įstaigas (Lukiškių kalėjimą, Pravieniškių pataisos namus) nuteistasis nesutiko dirbti ir darbą pradėjo tik 2014 m., nėra pagrindo manyti, jog jis dėjo pastangas atlyginti bent jau turtinę, jo veiksmais padarytą, žalą.

15. Kaip vieną iš argumentų, patvirtinančių, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė jam gali būti pakeista terminuota laisvės atėmimo bausme, nuteistasis nurodo tai, kad nukentėjusieji, t. y. nužudytosios sutuoktinis bei vaikai jam jau atleido. Teisėjų kolegija sutinka, jog šis aspektas svarbus svarstant bausmės pakeitimo galimybę, tačiau šios aplinkybės negali konkuruoti su visuomenės saugumo užtikrinimo aspektu. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Aukščiau aptarti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis vis dar gali būti pavojingas visuomenei. Nors byloje nustatyta teigiamai nuteistąjį D. A. charakterizuojančių aplinkybių, fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, tačiau šiuo metu nurodytų aplinkybių visetas, dėl trumpalaikio šių aplinkybių pastovumo, nėra pakankamas nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui terminuota laisvės atėmimo bausme, bei konstatavimui, jog tokiu būdu būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 28 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti nuteistojo teisės į tinkamą bylos išnagrinėjimą pažeidimus. Nors ginčijamoje nutartyje teismo išvados paremtos jau ne kartą nutartyse dėl nuteistojo prašymo pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę aptartomis aplinkybėmis, tačiau būtent šios aplinkybės yra neatsiejama galimybės pakeisti bausmę vertinimo dalis, todėl gali kartotis. Be kita ko teismas taip pat rėmėsi ir naujausia byloje esančia informacija, t. y., 2023 m. gegužės 30 d. socialinio tyrimo išvada ir joje pateiktais duomenimis apie nuteistojo elgesį, pažangą bausmės atlikimo metu. Taigi, byloje nenustatyta jokių požymių, suponuojančių nuteistojo teisės į teisingą jo skundo išnagrinėjimą pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. A. skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 28 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.