- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- 1-349-1081/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23226-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Kaltinamasis
- R. M.
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Kretinga) prokurorei D. R., kaltinamajai R. M., kaltinamosios gynėjui advokatui P.R. M.,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. M. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o būtent: R. M. 2019 m. birželio 3 d. apie 19.30 – 19.47 val. Kretingoje, Pajūrio g. ties namu Nr. 10 vairavo automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apsvaigusi nuo alkoholio – 2019 m. birželio 3 d. 19:53 val. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM- 0384 jai nustatytas 2,57 ‰, o 2019 m. birželio 3 d. 20:26 val. tuo pačiu alkotesteriu - 2,66 ‰ neblaivumas.
R. M. savo kaltę pripažino ir apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. birželio 3 d. apie pusę aštuonių vairavo neblaivi. Viena pati išgėrė butelį vyno ir vairavo automobilį, nes norėjo jį grąžinti buvusiam draugui, kuriam ir priklauso automobilis. Iš Kretingos važiavo į Lazdininkų kaimą, nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į griovį. Kaimynai pastebėjo nelaimę ir iškvietė pareigūnus, kurie nustatė jos neblaivumą. Su nustatytu neblaivumu sutinka, savo kaltę nuo pat pradžių pripažino ir dėl padarytos veikos labai gailisi. Viena augina sūnų, vienintelės jos pajamos vaikui mokamas išlaikymas po 200 Eur per mėnesį. Ketina įsidarbinti, nes neseniai grįžo iš užsienio, dabar gyvens Lietuvoje. Kartu su mama nuomojasi butą, kuriame gyvens, mama jai gali daryti teigiamą įtaką, santykiai su mama geri, todėl palaiko savo ir mamos prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 218, 273 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios R. M. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jos pačios visiško prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):
2019 m. birželio 3 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. birželio 3 d. apie 19.47 val. pagal gautą pranešimą dėl techninio eismo įvykio atvykus į Kretingą, Pajūrio g. 10, griovyje pastebėtas automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame vairuotojo vietoje sėdėjo R. M., kuri paaiškino, kad būdama neblaivi vairavo automobilį ir jo nesuvaldžiusi nuvažiavo į griovį. R. M. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0384 pirmu bandymu 19.53 val. nustatytas 2,57 promilių neblaivumas, antru bandymu 20.26 val. nustatytas 2,66 promilių neblaivumas (b. l. 1);
2019 m. birželio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedais, kuriuose užfiksuotas R. M. vairuotas automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis griovyje Kretingoje, Pervažos g. ties namu Nr. 10 (b. l. 10-17);
alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo įrašais, patvirtinančiais, kad R. M. 2019 m. birželio 3 d. 19.53 val. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM 0384 nustatytas 2,57 promilių girtumas, 2019 m. birželio 3 d. 20.26 val. tuo pačiu alkotesteriu nustatytas 2,66 promilių girtumas (b. l. 21, 23);
alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM 0384 patikros sertifikatu Nr. 0972091, patvirtinančiu, kad alkotesterio patikra, kuriuo nustatytas R. M. neblaivumas galioja iki 2019 m. spalio 15 d. (b. l. 22);
liudytojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. birželio 3 d. apie 19.35 val. būdamas savo kieme (duomenys neskelbtini) pastebėjo ties tvora į griovį įvažiavusį automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjęs prie automobilio pamatė vairuotojo vietoje sėdinčią merginą. Mergina prašė jo padėti išvažiuoti iš griovio. Supratęs, kad mergina neblaivi, iškvietė policiją. Kol atvažiavo policija, mergina du kartus nesėkmingai bandė išvažiuoti iš griovio, ji visą laiką buvo automobilyje (b. l. 33);
liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra nusipirkęs pats, tik užregistravęs tėvo J. R. vardu. Kai iš Anglijos į Lietuvą grįžo R. M. su judviejų bendru sūnumi, davė jai naudotis šį automobilį. Kad šį automobilį ji vairavo neblaivi, nežinojo, jei būtų žinojęs, nebūtų leidęs (b. l. 36).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą R. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi ji vairavo automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 2,66 promilių neblaivumas.
Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. R. M. du kartus buvo tikrinama alkoholio matuokliu Alcotest 6810, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku atlikta metrologinė patikra, todėl pagrindo abejoti nustatytu R. M. neblaivumu teismas neturi.
Kaltinamosios R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. M. anksčiau neteista ( b. l. 58), administracine tvarka bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nesusijusiu su alkoholio vartojimu, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 55-57), psichikos sveikatos įstaigose negydyta, nedirbanti (b. l. 54).
Teisiamojo posėdžio metu D. M. pateikė prašymą atleisti kaltinamąją R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būto paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Būti laiduotoju byloje pateikusi prašymą D. M. yra kaltinamosios mama. Ji paaiškino, kad su dukra sutaria labai gerai, bendrauja nuolat, šiuo metu kartu gyvena. Dukters poelgį vertina blogai, dukra niekada anksčiau nėra taip padariusi, ji niekada nekėlė jokių problemų. Dukra yra gera mama, viena augina sūnų, vaiko tėvas tik moka alimentus, kitaip prie vaiko auginimo neprisideda. Prašo atleisti dukrą pagal laidavimą, nes tiki ir pasitiki savo dukra, kad ji daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Prašo neskirti užstato, nes jos pajamos yra minimalios, negalėtų už-stato sumokėti dėl sunkios finansinės padėties. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad D. M. neteista ( b. l. 84), administracine tvarka nebausta (b. l. 85), dirbanti VšĮ Kretingos ligonė slaugytojos padėjėja, charakterizuojama teigiamai (b. l. 94-95).
Įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į tai, jog kaltinamoji R. M. nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra, automobilio saugojimo išlaidos šioje byloje sumokėtos ( b. l. 28-29), teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jos mama D. M., atsižvelgus į jos asmenines savybes, yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti dukrai teigiamą įtaką.
Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais uždraudimo naudotis specialia teise ir turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,66 promilių girtumas, nuvažiavo į griovį, t. y. sukėlė eismo įvykį, kuriame tik dėl laimingo atsitiktinumo niekas nenukentėjo, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nedirba, neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jai nustatytinas dvejų metų šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-262-489/2017).
Nagrinėjamu atveju R. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodama ne jai pačiai, o J. R. vardu registruotą, faktiškai A. R. priklausantį automobilį, kuris apie tai, kad R. M. vairuos neblaivi, nežinojo. Esant tokioms aplinkybėms spręstina, jog trečiajam asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas.
Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. 2K-315-303/2018).
Prokurorė teismo posėdyje prašė taikyti kaltinamajai BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaltinamosios gynėjas prašė baudžiamojo poveikio priemonių netaikyti.
Teismas, atsižvelgdamas į R. M. nustatytą girtumą – 2,66 promilės etilo alkoholio, tai, kad R. M. nusikalto pirmą kartą, savo kaltę nuo pat nusikaltimo padarymo pripažino, savo elgesį vertina blogai, nuoširdžiai gailisi, šiuo metu nedirba, viena augina mažametį sūnų, o automobilio VW Golf vertė be PVM yra 1024 Eur, sprendžia, jog visos automobilio VW Golf vertės konfiskavimas iš R. M. būtų akivaizdžiai neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o prevenciniai tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti konfiskuojant dalį automobilio vertės, t. y. 500 Eur.
R. M. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (b. l. 74-75) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l. 79-80), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Paimtas dokumentas – R. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Driver and Vehicle Licensing Agency, Jungtinėje Karalystėje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje, o valstybės įmonei „Regitra“ išsiųstinas pranešimas apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą R. M..
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės R. M. ir laiduotojai D. M. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisinės pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–307 straipsniais,
nusprendžia:
R. M., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant ją laiduotojos D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato vieneriems metams šešiems mėnesiams ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejų metų laikotarpiui, poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo paskyrimo dienos, t. y. 2019 m. birželio 4 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti dalį automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės, t. y. 500 Eur (penkis šimtus eurų).
Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus paimtą dokumentą – R. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Driver and Vehicle Licensing Agency, Jungtinėje Karalystėje, palikti saugoti byloje, o valstybės įmonei „Regitra“ išsiųsti pranešimą apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą R. M..
jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai D. M., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.