Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovei advokatei Marytei Vietaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas A. Z. buvo surašytas už tai, kad jis 2012-10-20, 02.00 val., T.Masiulio g., Kaune, vairavo transporto priemonę „VW Passat CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (1.77 promilės alkoholio), t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Teismo posėdžio metu A. Z. nurodė, kad neginčija padaryto pažeidimo fakto, gailisi padaręs pažeidimą, tačiau teigė, kad šventė tėvo jubiliejų, brolis pasijuto blogai, nes serga astma, todėl jis jį vežė namo.

A. Z. atstovė advokatė M. Vietaitė nurodė, kad A. Z. veikė būtinojo reikalingumo būklėje, t.y. vežė brolį namo paimti vaistų, kadangi jo brolis serga astma ir jam buvo priepuolis, dėl ko jis galėjo uždusti ir grėsė pavojus gyvybei. Taip pat prašė taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali nuobauda, jeigu teismas nenustatys būtinojo reikalingumo sąlygų.

Jo kaltę patvirtina bylos medžiagoje - administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l.1-2), alkotesterio parodymuose (b.l.3), policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b.l.5) nurodyti faktai.

Pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d.

Dėl būtinojo reikalingumo sąlygų.

Remiantis LR ATPK 17 str., administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Teismų praktikoje būtinasis reikalingumas apibūdinamas kaip situacija, kai teisėtai padaroma žalos įstatymų, kitų normatyvinių aktų saugomiems interesams, siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ar laisvėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengta. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Būtinasis reikalingumas turi atitikti šias sąlygas: 1) pavojus turi būti realus – žala gresia asmens turtui, teisėms, valstybės interesams; 2) pavojus yra neišvengiamas – asmuo neturi kitos galimybės, tik daryti žalą siekiant išvengti didesnės žalos atsiradimui; 3) daroma žala yra mažesnė už gresiančią žalą – žala turi būti nedidesnė už tą, kurios asmuo nori išvengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtinojo reikalingumo veika galima ginti tik teisėtus interesus. Neleistina remiantis būtinuoju reikalingumu pažeisti teisės saugomą interesą, siekiant apginti neteisėtus savo veiksmus.

Sprendžiant, ar nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra visos prielaidos ir sąlygos konstatuoti, kad asmuo veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, reikia nustatyti, ar A. Z. siekė pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, ir ar šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir ar padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad asmens gyvybei, t.y. jo broliui, buvo iškilęs realus pavojus, vertintini kaip nepagrįsti, nes byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad toks realus pavojus buvo iškilęs. Be to, nepagrįsti A. Z. teiginiai, kad prieš veždamas brolį namo bandė jam iškviesti taksi ir tuo tikslu skambino nurodytais išklotinėje numeriais, kadangi pateiktoje išklotinėje matyti, jog pirmas skambutis taksi buvo 2012-10-20 02 val. 18 min. (b.l. 29,30), o protokole (b.l. 1,2) nurodytas pažeidimo laikas yra 02 val. 00 min., taip pat A. Z. parodymus, kad bandė kviesti taksi paneigia ir kiti byloje esantys įrodymai: asmens blaivumo testas (b.l. 3), kuriame nurodytas laikas yra 02 val. 12 min., b.l. 9, kur nurodytas administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas 02 val. 20 min..

Nenustačius visų būtinojo reikalingumo sąlygų, negalima konstatuoti, kad asmuo veikė būtinojo reikalingumo aplinkybėmis.

A. Z. galėjo imtis kitų veiksmų, kad padėti broliui sunegalavus, galėjo iškviesti taksi, galėjo paprašyti šventę aptarnavusių asmenų, kad parvežtų brolį namo ar imtis kitų veiksmų, tačiau ne pats vairuoti transporto priemonę, būdamas neblaivus..

Kaip minėta, dar viena būtinajam reikalingumui keliama sąlyga yra padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. Z. broliui buvo iškilusi grėsmė gyvybei, išskyrus A. Z. ir jo brolio parodymų, kuriais teismas netiki, kadangi ir A. Z. ir jo brolis yra suinteresuoti bylos baigtimi ir tai gali būti A. Z. siekis išvengti administracinės atsakomybės už itin grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą. Todėl grėsmė, galimai kilusi asmens sveikatai ar gyvybei (A. Z. broliui), negali būti laikoma didesne nei A. Z., vairavusio transporto priemonę „VW Passat CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būnant neblaiviam (1.77 promilės alkoholio) ir vairavusio automobilį mieste, sukeltas realus pavojus eismo dalyvių saugumui, jų sveikatai ir gyvybei. Taigi būtinojo reikalingumo sąlygos nagrinėjamu atveju nenustatytos.

Dėl ATPK 30¹ str. taikymo.

ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007 ir kt.).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1756/2006 ir kt.). Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tai, kad A. Z. prisipažino padaręs jam inkriminuotą pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, yra asmens atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė vertinama parenkant ir individualizuojant administracinę nuobaudą ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vien tik tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes, kaip minėta, neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Minėtų aplinkybių nepakanka taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

A. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas grubus administracinis teisės pažeidimas, galėjęs sukelti grėsmę eismo saugumui ir žmonių gyvybei bei sveikatai), jo padarymo aplinkybes, pavojingumą visuomenei, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę - pažeidimą A. Z. pripažino visiškai ir gailisi, administracine tvarka baustas, todėl už šį padarytą administracinį teisės pažeidimą A. Z. baustinas bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, skiriant sankcijoje numatytos baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimumą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str.4d., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. ir nubausti jį 2000 Lt (dviejų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Nutarimą perduoti vykdyti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Chemijos g. 4 B, Kaunas, 315 kab.).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.