- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-26
- Bylos Nr.
- 2-1547-772/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-00748-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- Z. Š.
- Kategorijos
- 78.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei V. A., atsakovo Z. Š. atstovui kuratoriui adv. V. Skaburskui, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau- ŠVTAS) atstovui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui Z. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė 2012-02-02 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Z. Š. nepilnamečio sūnaus A. Š. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Taip pat prašė teismo nustatyti, kad vaiko išlaikymui priteistas iš atsakovo išmokas ieškovė tvarkys uzufrukto teise.
Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad atsakovas Z. Š. yra jos vaiko tėvas. Teigė, kad ją ir šalių sūnų Ąžuolą išlaiko ieškovės tėvai. Atsakovas nesidomi nei ieškove, nei sūnumi, nesistengia jiems padėti materialiai ir neteikia vaikui išlaikymo. Jei atsakovas yra geroje nuotaikoje, tai kartais vaiko išlaikymui duoda 200 Lt – 300 Lt, jei nuotaikos nėra - neskiria jokio išlaikymo po keletą mėnesių. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikėtų skirti apie 800 Lt - 1000 Lt. Vaikui reikalingas kokybiškas maistas, ugdymo priemonės, higienos prekės, drabužėliai, avalynė, tačiau visaverčiam vaiko materialiam išlaikymui ieškovė neturi finansinių galimybių. Ieškovės tėvai anūko išlaikymui per mėnesį duoda apie 500 Lt – 600 Lt. Atsakovas turėtų jai padėti materialiai rūpintis vaiku (CK 3.192 str.), todėl ieškovė teismo prašys priteisti sūnui Ąžuolui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos po 400 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės. Atsakovas yra jaunas, dirbantis žmogus, todėl gali padėti išlaikyti savo sūnų Ąžuolą. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ieškovė neturi. Atsakovas šiuo metu su ieškove ir vaiku negyvena, bei slepia savo adresą. Ieškovė mano, kad teismas turėtų paskirti kuratorių - advokatą, nes atsakovas tėvų neturi, Lietuvoje gyvenanti sesuo su broliu nebendrauja. Gali būti, kad atsakovas yra išvykęs laikinai į užsienį užsidirbti pinigų.
LR CK 3.192 str. numato, kad turi būti atsižvelgiama į abiejų tėvų turtinę padėtį, numatant kiekvienam iš jų pareigą materialiai remti vaiką.
Apie atsakovo gaunamas pajamas ieškovė žinių neturi. Atsakovas su ieškove nebendrauja, todėl ieškovė teismo prašo išsireikalauti pažymą apie atsakovo darbo užmokestį.
Nurodė, kad bylą ves pati.
Vadovaudamasi LR CK 3.196 str. l d. l p. ieškovė teismo prašė:
Priteisti iš atsakovo sūnui Ą. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis - po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio įteikimo teismui dienos iki jo pilnametystės.
Tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę vaiko motiną V. A., a.k. (duomenys neskelbtini)Iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais įrodymais.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad savo prašymą dėl išlaikymo dydžio skirto ieškovės ir atsakovo sūnaus išlaikymui, ji laiko nedideliu, atsakovui mokant po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teigė, kad šis jos prašymas paremtas realiai padidėjusiomis išlaidomis sūnaus išlaikymui, nes vaikas auga ir ateityje išlaidos jo išlaikymui tik didės. Ieškovė nori, jog vaikas ne tik būtų sveikas, nors šiuo metu neturi sveikatos problemų, bet ir ateityje galėtų sėkmingai vystytis, todėl jam reikalinga ir didesnė tėvo parama. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovas šiuo metu Lietuvoje nedirba, ji norėtų, jog jis būtų teismo įpareigotas sūnaus išlaikymui mokėti po 400 Lt. Nurodė, jog dėl mažamečio vaiko poreikių ji patiria ir papildomų išlaidų. Be to ieškovė grąžina bankams paskolą, kurios buvo paimtos dėl namo sutvarkymo ir pragyvenimui. Ieškovė teigė, jog norėdama sudaryti vaikui palankias sąlygas ugdymui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, ji kaip motina šiuo metu viena negali teikti sūnui reikalingo išlaikymo. Kadangi kol kas nedirba ir gauna tik nedideles išmokas iš valstybės bei paramą iš savo tėvų, todėl jai pastoviai trūksta lėšų sūnaus išlaikymui. Taip pat ieškovė nurodė teismui, kad visas savo pajamas, kurios gaunamos kaip valstybės ir jos tėvų teikiamą paramą, ji išleidžia ne tik sūnaus išlaikymui, bet ir dalį lėšų skiria jų gyvenamojo namo išlaikymui. Be to atsižvelgiant į jos ir sūnaus buities poreikius jiems dar reikia įsigyti ir kitų namų apyvokos daiktų. Nurodė, kad vaikui augant tėvo parama yra būtina, o pastarasis kol kas jos nuolat neteikia ir ne visada geranoriškai bendrauja su ieškove, kiek tai susiję su sūnaus išlaikymu. Pripažino, kad atsakovas visai neseniai pervedė sūnaus išlaikymui nedideles išmokas. Mano, kad toks tėvo elgesys laikytinas neatitinkančių šių dienų sūnaus poreikių ir nesudaro normalių galimybių vaiko egzistencijai. Neneigia, kad vaikas neturi gyventi geriau už tėvą, tačiau tėvas esant sunkiai vaiko motinos padėčiai, privalo teikti sūnui išlaikymą bent jau ne mažesnį už pusę minimalios mėnesio algos. Teigė, jog vaiko tėvas turi visas galimybes dirbti ir uždirbti, todėl privalo teikti vaikui tokį išlaikymą, kuris nebūtų kaip išmalda. Todėl mano, jog jos reikalavimas vaiko tėvui atsižvelgiant į šių dienų realijas ir jo socialinį statusą, amžių bei sveikatą, nėra nei per didelis, nei neatitinkantis vaiko poreikių ar atsakovo galimybių.
Teismas tenkino ieškovės prašymą ir 2012-02-03 nutartimi atsakovo atstovu kuratoriumi byloje paskyrė adv. V. Skaburską.
Atsiliepimas
Atsakovo kuratorius pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad susipažinus su ieškovės pateiktu ieškiniu pareiškia, jog sutinka iš dalies:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti nepilnamečiui sūnui Ą. Š. gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 400 Lt periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Ieškovė pateikė duomenis, kad jos vidutinės mėnesinės pajamos už tris mėnesius sudaro 922,34 Lt, tai yra mėnesiui gaunamos pajamos – 307 Lt.
2. Ieškovė neturi galimybės teikti sūnui 400 Lt dydžio išlaikymą, todėl negali būti priteistinas iš atsakovo 400 Lt materialinis išlaikymas. Pagal pateikta išlaidų paskaičiavimą nesutinkame, kad namo šildymui kietu kuru kas mėnesį reikia mokėti po 100 Lt. Maksimalus šildymo sezonas gali būti pripažįstamas nuo spalio 1 dienos iki balandžio 1 dienos. Todėl negalima skaičiuoti šių išlaidų 1 200 Lt metams, kai tai gali sudaryti maksimaliai tik 800 Lt. Nesutinkame su transporto išlaidomis lygiomis dalimis ir dėl išlaidų vaistams bei namo signalizacijai.
3. Mūsų paskaičiavimu pagal realias išlaidas vaikui gali būti priteistinas išlaikymas 250-260Lt.
Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 110-114,142 straipsniais atsakovo kuratorius pareiškė:
Nesutinku su ieškovės ieškiniu dėl 400 Lt išlaikymo dydžio priteisimo iš atsakovo, nes realiai pateiktos išlaidos vaiko išlaikymui pagal ieškovės turėtas išlaidas yra 250-260 LtSutinkame dėl ieškovės reikalavimo nustatyti jai uzufrukto teisę nepilnamečio sūnaus Ą. Š. turtui tvarkyti iki jo pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsakovo Z. Š. kuratorius papildomai teismo posėdžio metu, nurodė, kad ieškovės ir atsakovo sūnui priteistinų išlaikymo išlaidų periodinėmis išmokomis suma per mėnesį galėtų būti ne didesnė nei 250-260 Lt. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ne tik šalių vaiko poreikius per mėnesį, bet ir į tai, jog pati ieškovė nepateikė teismui duomenų, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 800 Lt. Atsižvelgiant į pačios ieškovės mėnesio pajamas ir į tai, jog byloje nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, mano, kad ieškovės prašymas šiandien priteisti vaiko išlaikymui iš atsakovo 400 Lt yra ne tik neįrodytas, bet ir nebūtinas pagal vaiko poreikius. Be to ieškovės dabartinis statusas, kuomet ji yra įrašyta į sąrašą asmenų ieškančių darbo, neleidžia teigti, kad motina irgi pajėgi teigti prašomo išlaikymo dydį. Nurodė, kad 800 Lt suma yra didelė ir atsakovo sūnui tokių mėnesio išlaikymo išlaidų nereikia.
Nors atsakovo kuratorius nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo atsikirtimus ieškovei, tačiau teismas remdamasis CPK 376 str. 1d. nuostata, išsireikalavo iš atitinkamų įstaigų įrodymus, susijusius su ieškovės ir atsakovo turtine padėtimi, bei jų vaikui valstybės teikiamu išlaikymu.
ŠVTAS pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad skyrius susipažino su ieškovės V. A. ieškiniu atsakovui Z. Š. dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, bei visais pridėtais dokumentais.
Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, į nepilnamečio vaiko interesų pirmumą, susipažinęs su ieškiniu ir pridedamais dokumentais, mano, jog išlaikymo vaikui priteisimo klausimą tikslinga spręsti teismo proceso metu išklausius ieškovės ir kuratoriaus argumentus bei pasiūlymus. Nurodė, kad vadovaujantis CPK 252 str., skyrius išvadą pateiks teismo posėdžio metu po įrodymų ištyrimo.
Teismo posėdžio metu skyriaus atstovas paaiškino teismui, kad ieškovės reikalavimą atsakovui, jo atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 800 Lt per mėnesį. Kadangi vaiko tėvai dabartiniu metu gyvena skyrium, vaikas liko gyventi su motina, o tėvas kartu negyvena, dėl to tėvo padėtis tik palengvėja, tačiau motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Be to ieškovė kol kas neturi pakankamai pajamų reikalingų abiejų tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui. Todėl atstovas siūlė teismui atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatą ir jo pasiruošimą dirbti ir uždirbti, bei į vaiko interesus, patenkinti ieškovės prašymą ir kitus jos ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Š. yra ieškovės V. A. ir atsakovo Z. Š. sūnus (b.l. 3). Šį civilinės būklės aktų įrašų tikrumo teisinė prezumpcija reiškia, kad pripažįstamas tikru atsakovo tėvystės faktas, kol nėra įrodyta kitaip (CK 3. 289 str. 1d.). Vaiko tėvai gyvena skyrium ir santuokos jie nėra nesudarę (b.l.1-2). Kaip jau minėta ieškovė šiuo metu nedirba, tačiau greitai pradės dirbti, o jos vaikui kol kas yra teikiama tik valstybės ir ieškovės tėvų parama. Atsakovas anksčiau nedirbo, o duomenų ar šiuo metu jis dirba užsienyje byloje irgi nėra. Ieškovė kaip nedirbanti yra įrašyta Darbo biržoje į sąrašą asmenų ieškančių darbo (b.l.6). Bylos duomenimis nėra paneigta, jog atsakovas neturi net ir nedidelių profesinių įgūdžių ar dėl sveikatos būklės negali dirbti. Atmestinas ir iš dalies ir kitas atsakovo kuratoriaus argumentas, kaip nepagrįstas, kad atsakovas atsižvelgiant į vaiko poreikius turėtų mokėti mėnesinėmis periodinėmis išmokomis tik po 250-260 Lt, kadangi tai ne visai atitinka jo vaiko poreikius ir interesus. Pirmiausia, ieškovė dar tik pradės dirbti, tačiau šalių sūnus jau greit lankys vaikų lopšelį darželį, o įmoka už šią paslauga šiuo metu siekia virš 200 Lt. Šalių vaikui išlaikymą teikia tik valstybė ir ieškovės tėvai. Antra, nors atsakovas kol kas geranoriškai nuolat neteikia sūnui išlaikymo, tačiau tai neatleidžia jo nuo šios prievolės nepilnamečiam vaikui. Be to neaišku kodėl jis ir dabar nereguliariai teikia sūnaus išlaikymui reikalingas lėšas. Todėl atsižvelgiant į ieškovės prašymą, spręstinas klausimas ar priteistinos jos nurodyto dydžio išmokos iš atsakovo, kadangi abu tėvai privalo vaikui teikti išlaikymą kiekvieną mėnesį, o kiekvieno iš tėvų teikiamo vaikui išlaikymo dydis nustatomas, atsižvelgiant ne tik į tėvų gaunamas pajamas ar turimą turtą, bet ir į vaiko poreikius. Atsakovas nei anksčiau kuomet gyveno su ieškove, nei dabartiniu metu kuomet jau negyvena su atsakove, išlaikymo pastoviai vaikui beveik neteikia. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl sūnaus išlaikymui reikalingų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikui bus teikiama.
Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Jau minėta, kad atsakovas šiuo metu dėl nenustatytų priežasčių, neteikia sūnui reikalingo išlaikymo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Toks atsakovo vengimas vykdyti įstatyminę pareigą, neleidžia ieškovei patenkinti bent minimalių jos ir atsakovo vaiko poreikių, atsižvelgiant į sūnaus poreikius bei šalių turtinę padėtį. Be to individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja nustatyti ir jam reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių patenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik abu tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės ir atsakovo sūnus šiuo metu dar mažametis, tačiau kaip jau minėta šiais metais pradės lankyti lopšelį darželį, kuriame sieks realizuoti savo sugebėjimus bei bus ruošiamas savarankiškam gyvenimui. Tačiau kaip ir bet kuris vaikas, jis turi būti sveikas siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai irgi yra susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat šalių sūnui vystantis gali išryškėti ir kiti jo pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti geras sąlygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo atsisakymas teikti vaikui reguliariai, o ne retkarčiais parama dėl jam reikalingo išlaikymo ir jo dydžio, šiandien nėra šalių aiškiai apibrėžtas. Be to atsakovo kuratorius pripažino, kad nors ieškovės nurodytas sūnaus išlaikymui reikalingas dydis šiandien yra didelis ar viršijantis minimalius (fiziologinius) vaiko poreikius, tačiau neginčijo, jog tėvas iš vis neprivalo teikti sūnui reikalingo išlaikymo. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos, jos artimųjų ir valstybės parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog byloje spręstinas klausimas dėl šalių vaikui reikalingo konkretaus išlaikymo dydžio nustatymo. CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitarė dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.
Teismas sutinka su ŠVTAS atstovo argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Tačiau remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad šiandien ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo keturių šimtų litų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, kuris jos manymu reikalingas šalių sūnui, dar yra per didelis. Todėl ieškovės nurodytas nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas išlaikymas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis šiandien mažintinas iki 350 Lt. Toks teismo nustatytas periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymo dydis nebus ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą bei galimus profesinius įgūdžius. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas turi nuolat teikti nepilnamečiam sūnui reikalingą išlaikymą, o ne siekti, kad jo sūnaus išlaikymo našta atitektų, pavyzdžiui, valstybei ar vaiko seneliams iš motinos pusės arba vien tik vaiko motinai. Todėl teismas laiko, jog atsakovo dabartinė padėtis (amžius, sveikata, profesiniai gebėjimai ir kt.) objektyviai leidžia priteisti iš jo ieškovės iš dalies nurodyto dydžio išlaikymą sūnui, kuris būtinas vaikui, sudarant normalias sąlygas jo vystymuisi. Pažymėtina, kad nors atsakovas šiuo metu Lietuvoje nedirba, tačiau tai nereiškia, kad jis apskritai negali dirbti. Be to pasikeitus ateityje ieškovės statusui, jis turės galimybę reikalauti peržiūrėti iš jo priteistą sūnaus išlaikymui nustatytą išlaikymo dydį. Todėl teismo nustatytas šalių vaiko išlaikymui reikalingas dydis, visuomet gali būti peržiūrėtas, atsižvelgiant ne tik į ieškovės dabartinę materialinę padėtį, bet ir į vaiko tėvo, o taip pat ir į visus su vaiko gyvenimu, jo išlaikymu, susijusius poreikius (b.l.9). Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog reikalinga nustatyti tik bendrą vaiko išlaikymui skiriamų išlaidų dydį per mėnesį. Šių išlaidų dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, tačiau į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos. Todėl pastebėtina, kad ieškovei visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl tų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos (pvz. gydymo, slaugos ir kt.), tačiau susijusios su vaiko interesais ir kurių atsakovas nesutinka kompensuoti. Tokiu būdu iš dalies tenkintinas ieškovės prašymas dėl ieškinyje nurodyto išlaikymo dydžio skirto jos ir atsakovo vaikui ir iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistina po 350 Lt periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo 2012-02-02, tai yra ieškinio padavimo teismui dienos, iki vaiko pilnametystės.
Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tačiau ieškovė pagal įstatymą įpareigojama tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 str.) iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. Š. išlaikymui priteistas pinigines lėšas.
Atskirai pažymėtina, kad A. Š. skirtas išlaikymo dydis gali būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal šį sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Šis priteistų išmokų indeksavimas atleidžia vaiko motina nuo pakartotinio kreipimosi į teismą kuomet dėl infliacijos didėja vartojimo kainų indeksas.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad ieškovei V. A. buvo suteikta teisinė pagalba, dėl to šios ir kitos jos bei valstybės patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 str. 1d., 93 str.). Taip pat byloje priimtina atskira nutartis įpareigojant ieškovę apmokėti kuratoriaus paskyrimo išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CK 3. 169, 3. 185, 3.190, 3.192, 3.194, 3.196, 3. 200 str., LR CPK 150 str. 5d.; 259- 270 str.,
nusprendžia:
Ieškovės V. A. ieškinį atsakovui Z. Š. tenkinti iš dalies.
1. Priteisti iš atsakovo Z. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui Ą. Š. (a/k (duomenys neskelbtini)) po 350,00Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2012-02-02 iki vaiko pilnametystės.
2. Įpareigoti nepilnamečio vaiko įstatyminę atstovę V. A. (a/k (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise sūnaus Ą. Š. (a/k (duomenys neskelbtini)) išlaikymui tėvo Z. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) mokamas periodines mėnesines išmokas.
3. Priteisti ieškovei V. A. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Z. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) 150,00 Lt už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą ir 111 Lt kuratoriaus atstovavimo išlaidų, iš viso: 261,00 Lt (du šimtus šešiasdešimt vieną litą).
4. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo Z. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) 126,00 Lt (vieną šimtą dvidešimt šešis litus) žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui priteistas periodines išmokas.
5. Sprendimą dėl išlaikymo Ą. Š. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.