Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-09-19 · Civilinė byla Nr. 2A-899-392/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-19
Bylos Nr.
2A-899-392/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
IĮ ,,Evel“
Ieškovas
ADB, ADB “Baltikums draudimas”
Trečiasis asmuo
V. K.
Kategorijos
  • 44.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Virginijus Kairevičius Civilinė byla Nr.2A33-899/07

Teisėjas Jelena Šiškina Procesinio sprendimo kategorijos 44.5.2.2.;73.2.6.1.;121.15.;121.18.;

21.21.;(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2007 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus,teisėjų Virginijos Volskienės,Tatjanos Žukauskienės,Sekretoriaujant L.Jasiulionienei

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo IĮ ,,Evel“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo ADB ,,Baltikums draudimas“ ieškinį atsakovui IĮ ,,Evel“dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ADB “Baltikums draudimas” kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės IĮ “Evel” 1.835,80 Lt dydžio skolą, kurią sudaro draudimo išmoka, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2005-11-10 sudarė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta atsakovės kaip automobilio MAN 8.150 savininkės civilinė atsakomybė. 2006-04-10 apie 15.15 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis AUDI 100. Eismo įvykio tyrimo metu nustatyta, kad V. K. (atsakovės darbuotojas) pažeidė eismo taisyklių 68 p. (draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam) ir 171 p. reikalavimus. 2006-12-12 ieškovė išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui. Kadangi atsakovės darbuotojas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ieškovė remiantis LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 53.1 p. dėl draudimo išmokos turi atgręžtinio reikalavimo teisę į apdraustąjį, t.y. atsakovę.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad tretysis asmuo V. K. žalą padarė po darbo, nes jo darbas baigiasi 15.00 val., ir tai nėra susiję su darbdavio nurodymų vykdymu, todėl atsakyti turi ne IĮ “Evel”, o pats V. K. . Naudojimasis atsakovo automobiliu po darbo valandų laikytinas savavališku naudojimusi asmeniniais tikslais ir, pagal LR DK 143 str., neįskaitomas į darbo laiką, darbdavys nereikalavo dirbti viršvalandžių. Apie eismo įvykį atsakovė informuota nebuvo, sužinojo tik gavus ieškinį, o vidury dienos darbo proceso darbdavys neturi galimybės kontroliuoti ir tokiu būdu taikyti drausminio pobūdžio priemonių. V. K. neturėjo teisės važiuoti būdamas neblaiviu, todėl privalėjo nusišalinti nuo vairavimo.

Tretysis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašė spręsti ieškinį teismo nuožiūra. Paaiškino, kad eismo įvykio dieną jis apie 13 val. išsikrovė ir užtruko prie parduotuvės asmeniniais tikslais. Važiuojant atgal į darbovietę pastatyti mašiną, įvyko avarija.V. K. sutiktų atlyginti ieškovui nuostolius, jei suma būtų išdėstyta, nes tokios sumos neturi.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės IĮ “Evel” ieškovo ADB “Baltikums draudimas” naudai 1.835,80 Lt ir 55,07 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės IĮ “Evel” valstybės naudai 9 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas vadovaudamasis LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p., LR CK 264 str., 6.270 str., 6.254 str. konstatavo, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo IĮ “Evel” ieškovo ADB “Baltikums draudimas” 1.835,80 Lt sumokėtą dėl padarytos žalos draudimo išmokos sumą. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog žalos atsiradimo momentu ieškovas varė atsakovui priklausančią transporto priemonę į saugojimo aikštelę, įgyvendindamas pareiginių nuostatų 2.17 str. (vairuotojo – ekspeditoriaus pareiga pastatyti automobilį į saugojimo vietą), konstatavo, kad žala buvo padaryta atsakovo darbuotojui einant darbines pareigas. Teismas pažymėjo, kad eismo įvykis užfiksuotas praėjus vos 15 min. pasibaigus darbo grafike nurodytom darbuotojo darbo pamainos valandom, ir darbuotojui nespėjus atlikti visų būtinų darbo funkcijų, taip pat nustatyta, kad darbdavys nelaikė pavėluotu darbuotojo pareigų atlikimo darbo drausmės pažeidimu. Teismas padarė išvadą, kad V. K. veikė darbdavio interesais, o ne asmeninais tikslais. Teismas nurodė, kadangi darbdavys yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, vykdo su krovinių pervežimais susijusią veiklą, jo pareiga yra užtikrinti tinkamą darbuotojų darbo kontrolę ir patikrą dėl blaivumo. Pagal minėtų pareiginių nuostatų 5.4 p. darbdavys turi teisę ir pareigą nušalinti vairuotoją, jei darbo metu jis yra neblaivus. Iš atsakovo paaiškinimų teismas nustatė, kad darbuotojas V. K. nebuvo nušalintas nuo darbo, jam nebuvo taikoma drausminė atsakomybė, darbuotojas nebuvo tikrinamas ir grįžus po reiso į darbovietę. Teismas nurodė, kadangi V. K. neturėjo teisės vairuoti automobilį, būdamas neblaivus, todėl darbdavys, sumokėjęs draudikui draudimo išmoką, turi atgręžtinį reikalavimą į darbuotoją, kaltą dėl autoavarijoje padarytos žalos, kurios dydis nustatomas remiantis LR DK normomis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė IĮ ,,Evel“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Teismo sprendime išdėstytais pagrindiniais teismo motyvais teismas neatskleidžia visų nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir bylos esmės. V. K. darydamas žalą atliko veiksmus, nesusijusius su darbo procesu, veikė savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo, žalos padarė po darbo, t.y. 15.15 val. Pagal CK 6.264 str. 1 d. darbdavio civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu darbuotojas žalos padaro eidamas savo darbines pareigas, tačiau, jeigu žalos padaryta ne darbo metu, t.y. po darbo ir tai nėra susiję su darbdavio nurodymų vykdymu, atsako pats darbuotojas. V. K. žalos padarė neblaivus, tačiau apeliantas nurodo, kad nėra galimybės kontroliuoti darbuotojų darbo metu.

V. K. padarius autoavariją buvo taikyta administracinė atsakomybė apie kurios taikymą nuo darbdavio jis nuslėpė. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad iš darbo V. K. buvo atleistas 2006-04-12 pagal DK 127 str. (pačiam prašant), o tai reiškė, kad žinojo ir vengė atsakomybės dėl savo neteisėtų veiksmų, tačiau slėpė įvykį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas ADB ,,B. D. “ prašo Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo sprendimą paliktį nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2006 m. gruodžio 12 d. ADB „Baltikums draudimas“ išmokėjo 1835 Lt ir 80 ct dydžio draudimo išmoką už eismo įvykio pasekmėje sugadintą automobilį AUDI 100 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Remiantis ieškinyje nurodytais faktais ir vadovaujantis LR CPK 5 str., 130 str., 285 str., LR CK 1.136 str., 6.38 str., 6.264 str. 6.270 str., 6.987 str., 6.256 str., 6.280 str., 6.1015 str., Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, dėl išmokėtos draudimo išmokos turi atgręžtinio reikalavimo teisę į apdraustąjį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2005-11-10 buvo sudaryta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta atsakovo (draudėjo) kaip automobilio MAN 8.150 savininko civilinė atsakomybė (b.l. 6).

2006-04-10 Vilniuje, Algirdo g. 20, 15:15 val. įvyko eismo įvykis, kuriuo metu V. K. , eismo įvykio metu vairavęs atsakovei priklausantį automobilį MAN 8.150 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė ir apgadino stovėjusį automobilį AUDI 100 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos departamento pažyma įrodo, kad dėl eismo įvykio kaltas V. K. , kuris važiuodamas neblaivus, pažeidė KET 68 p. ir 171 p. reikalavimus. Dėl šių neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala nukentėjusiojo asmens K. J. turtui. Įvykio metu V. K. ir atsakovą IĮ “Evel” siejo darbo santykiai (darbo sutartis ir kt. - b.l. 29-45). V. K. buvo įdarbintas pas IĮ “Evel” vairuotoju ekspeditoriumi, jis dirbo ne visą darbo dieną – 6 valandas per dieną šešių dienų darbo savaitę pagal darbo grafiką (darbo sutarties 5 p.). Iš darbo grafiko, darbo laiko apskaitos žiniaraščio, darbo tvarkos taisyklių (b.l. 31-45) matyti, kad V. K. 2004-04-10 turėjo dirbti šešias valandas nuo 8.00 val. iki 15.00 val.

Įvykus draudiminiam įvykiui bei nustačius žalos dydį, ieškovas sumokėjo nukentėjusiajam asmeniui 1835,80 Lt draudimo išmoką (b.l. 8). Žalos dydį patvirtina defektų aktas, sąmata, nuotraukos (b.l. 9-14).

Apeliacinio skundo motyvai kad atsakovas šioje byloje neturi grąžinti ieškovui jo išmokėtos draudimo išmokos, nes vairuotojas V. K. darydamas žalą atliko veiksmus, nesusijusius su darbo procesu, veikė savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo, žalos padarė po darbo, t.y. 15.15 val., todėl pagal CK 6.264 str. 1 d. darbdavio civilinė atsakomybė negali atsirasti, nes žala padaryta po darbo ir tai nėra susiję su darbdavio nurodymų vykdymu vertintini kritiškai. Iš vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginių nuostatų (b.l. 31-34) matyti, kad trečiojo asmens V. K. darbas yra pastoviai susijęs su išvykimais į reisus, vairavimu ir transporto priemonės naudojimu ir priežiūra. Iš trečiojo asmens V. K. paaiškinimų matyti, kad eismo įvykis atsitiko tuo metu, kai jis, atlikęs krovinio pristatymo darbus, važiavo pastatyti atsakovui priklausantį automobilį į saugojimo aikštelę. Eismo įvykis užfiksuotas praėjus vos 15 min. pasibaigus darbo grafike nurodytom darbuotojo darbo pamainos valandom, ir darbuotojui nespėjus atlikti visų būtinų darbo funkcijų (byloje nustatyta, kad darbdavys nelaikė pavėluoto darbuotojo pareigų atlikimo darbo drausmės pažeidimu), o LR CK 6.264 str. nesiejamas su darbo laiko pasibaigimu, bet nurodo, kad samdamtis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas kaltės. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad V. K. padarė žalos eidamas savo darbines pareigas, todėl darbdaviui kyla atsakomybė pagal CK 6.264 str.

Atsakovo argumentas, kad nėra galimybės kontroliuoti darbuotojų darbo metu, yra nepagrįstas ir neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės už žalą, padarytą dėl jo darbuotojų veiksmų. Kadangi darbdavys yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, vykdo su krovinių pervežimais susijusią veiklą, jo pareiga yra užtikrinti tinkamą darbuotojų darbo kontrolę ir patikrą dėl blaivumo. Pagal vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginių nuostatų (b.l. 31-34) 5.4p. darbdavys turi teisę ir pareigą nušalinti vairuotoją, jei darbo metu jis yra neblaivus. Iš atsakovo paaiškinimų teismas nustatė, kad darbuotojas V. K. nebuvo nušalintas nuo darbo, jam nebuvo taikoma drausminė atsakomybė, darbuotojas nebuvo tikrinamas ir grįžus po reiso į darbovietę.

Apeliacinio skundo motyvai kad vairuotojui V. K. padarius autoavariją buvo taikyta administracinė atsakomybė apie kurios taikymą nuo darbdavio jis nuslėpė ir kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad iš darbo V. K. buvo atleistas 2006-04-12 pagal DK 127 str. (pačiam prašant), o tai reiškė, kad žinojo ir vengė atsakomybės dėl savo neteisėtų veiksmų, tačiau slėpė įvykį, nėra reikšmingi nagrinėjamam ginčui ir nešalina atsakovo atsakomybės.

Vadovaudamasi išdėstytais teiginiais kolegija konstatuoja, jog apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas ir todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Kolegijos pirmininkas Virginijus KairevičiusTeisėjos Virginija VolskienėTatjana Žukauskienė