Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui L. K., dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo – A. Š., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį prašė tenkinti jame išdėstytais motyvais. Ieškovė patvirtino teismui, kad A. Š. faktiškai išlaiko vaiką, jie gyvena kartu.

6. Teismo posėdyje trečiasis asmuo A. Š. patvirtino teismui, kad jis yra biologinis vaiko A. K. tėvas, dėl to jis neturi jokių abejonių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Įstatymas numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnis).

8. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovė V. K. ir atsakovas L. K. 2018 m. spalio 20 d. sudarė santuoką (b. l. 6). Ieškovei ir atsakovui nenutraukus santuokos, (duomenys neskelbtini)ieškovei V. K. gimė sūnus A. K. (2020 m. rugpjūčio 5 d. gimimo įrašas Nr. 219). Ieškovės pateiktame Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 5 d. gimimo įraše Nr. 219 vaiko A. K. tėvu įrašytas atsakovas L. K. (b. l. 5).

9. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad 2018 metais susituokė su L. K., tačiau su juo santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2019 metų pavasario. Su A. Š. jie yra pažįstami, kadangi jis buvo jos pirmo vaiko tėvo sesers vyras. Su A. Š. jie pradėjo artimiau bendrauti nuo 2015 metų, vėliau išsiskyrė ir 2018 metais ieškovė susituokė su L. K.. 2019 metais ieškovė pradėjo artimiau bendrauti su A. Š. ir su juo 2020 m. rugpjūčio 1 d. ji susilaikė sūnaus A. K., kurio tėvu gimimo įraše buvo įrašytas L. K. todėl, kad ji buvo neišsituokusi su L. K.. Ieškovės teigimu, atsakovas L. K. vaiko nepripažįsta, išlaikymo jokia forma nėra teikęs (b. l. 19). Ieškovė teigė, kad ji ir vaikas šiuo metu gyvena kartu su A. Š., kuris vaiku rūpinasi, teikia išlaikymą.

10. Atsakovas L. K. ir trečiasis asmuo A. Š. teismo posėdyje su ieškovės ieškiniu visiškai sutiko, prašė jį tenkinti.

11. Pagal CK 3.150 straipsnį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu. Šioje byloje šalių, trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė kartu su atsakovu negyveno ir nevedė santuokinio gyvenimo nuo 2019 metų pavasario, t.y. daugiau kaip metus iki vaiko gimimo. Ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nėra. Pagal šias faktines aplinkybes, kurias ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo patvirtino teismo posėdyje, atsakovas L. K. negali būti A. K. biologinis tėvas. Šis faktas laikomas nustatytu remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 5 punktu, 187 straipsniu. Atitinkamai naikintini vaiko A. K. gimimo įraše Nr. 219 nurodyti duomenys apie tėvą.

12. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 57 punktu, registruojant tėvystės (motinystės) nuginčijimą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo iš gimimo įrašo išbraukiami duomenys apie tėvą (motiną). Pagal Taisyklių 60 punktą, registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip. Šiuo veiksmus atlieka civilinės metrikacijos įstaiga teismo sprendimo pagrindu.

13. Šalys reikalavimo dėl tėvystės nustatymo nereiškia, neprašo nustatyti, kad A. Š. yra biologinis A. K. tėvas. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148 straipsniai, 3.150 straipsnis). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Ieškovės teigimu, atsakovas L. K. vaiko nepripažįsta, išlaikymo jokia forma nėra teikęs. Atsakovas tėvystės nuginčijimui neprieštaravo. Ieškovė teigė, kad ji ir vaikas šiuo metu gyvena kartu su A. Š., kuris vaiku rūpinasi, teikia išlaikymą. Trečiasis asmuo A. Š. teismui patvirtino, kad tėvystę pripažįsta ir jokių abejonių jam nekyla, kad jis vaiku rūpinasi ir faktiškai jį išlaiko. Išvadą teikiančios institucijos atstovas neprieštaravo ieškinio tenkinimui. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvadą apie socialinės tėvystės santykių susiformavimą, todėl nuginčijus tėvystę ir panaikinus gimimo įraše duomenis apie asmenį, kuris nėra vaiko biologinis tėvas ir nevykdo tėvo pareigų vaiko atžvilgiu, vaiko interesai nebūtų pažeisti. Nuginčijus vaiko tėvystę, atsiranda galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu arba teismine tvarka nustatyti tėvystę ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, būti jų globojamam.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

14. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal minėto straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

15. Šioje byloje ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. lapkričio 16 d. pažymą Nr. (12.33)PT-5502 vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 276,00 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

16. Šiuo atveju byloje pareikštas reikalavimas nuginčyti tėvystę, kai atsakovas tėvu buvo įrašytas CK 3.140 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. y. šalims esant santuokoje) ir dėl šio reikalavimo tenkinimo byloje nebuvo ginčo, įvertinus aplinkybę, kad bylos išnagrinėjimo rezultatas yra reikšmingas vaiko interesų apsaugai bei jo teisės žinoti tikrąjį tėvą užtikrinimui, atsižvelgdamas į atsakovo procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, daro išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir bylinėjimosi išlaidų dalis, susidedanti iš priklausančio mokėti 100,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Nr. (8.2)TP-20-T-2750-8851 ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi) iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 5 d. išduotame gimimo įraše Nr. 219 duomenis apie tai, kad L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš atsakovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 276,00 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5630.

Šį teismo sprendimą per vieną darbo dieną po įsiteisėjimo išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.